Fotogalerijoje savanoriaujanti Miranda: reikia imti ir daryti

Kaune įsikūrusios „Arkos“ bendruomenės narė Miranda savo geranoriškumu ir pagalba įrodo – neįgalieji gali daug duoti, o ne tik imti, gauti. Viena prasmingiausių davimo, dalijimosi formų – savanorystė. Būtent į šią veiklą visa širdimi ir pasinėrė Miranda.

Pagalbos priimant sprendimus specialistė Kristina Kalpokienė Mirandą pažįsta jau kelerius metus. Pasak moters, Miranda yra vienas nuostabiausių jos sutiktų žmonių.

„Miranda turi tokią dovaną, kai su ja ilgiau būname, pasitaiko ir nemažai tylos, tačiau būtent iš tylos gimsta gražiausi ir giliausi pokalbiai. Labai džiaugiuosi jos noru būti naudinga ir duoti kitiems, jos drąsa bandyti ir kurti santykį, drąsa veikti ir užsispyrimu, kuris padeda jai pasiekti net labiausiai užkietėjusias širdis“, – nuoširdžiais žodžiais Mirandą apibūdina specialistė.

Kristina nedaugžodžiauja, tik tvirtina – Miranda tikrai gali: „Ir gali daug: savanoriauti, padėti kitiems, gali dirbti, gali išmokyti gydančios ramybės ir džiaugsmo savo veiklumu.“

Miranda – komandos dalis

Fotogalerijoje dirbanti Gintarė sako, kad su bičiuliais iš „Arkos“ bendruomenės draugauja jau trejus metus.

Fotogalerijoje savanoriaujanti Miranda gana greitai čia atrado save – jai labai patinka tvarkytis, mėgsta švarą ir mielai pati ja rūpinasi. Ji kruopščiai valo dulkes, plauna grindis, iki žvilgesio išvalo langus, pakelia nukritusią šiukšlę ar pataiso netiesiai kabantį paveikslą.

Fotogalerijos darbuotojai šmaikštauja, kad Miranda ateina į galeriją ne tik savo savanoriavimo dienomis, bet ir aplanko netikėtai: „Matyt, nori patikrinti, ar gerai dirbame.“

„Aš geras žmogus“

Miranda daugiau dirba, nei kalba. Tad nedaugžodžiauja ir kai paprašome papasakoti apie save. „Oi, mėgstu valgyti pietus, vakarienę. Dar patinka megzti, knygą skaityti. Labai patinka krepšinį žiūrėti – skubu ir į areną, ir žiūriu per televizorių. Esu pati aistringiausia žiūrovė“, – šypsosi pašnekovė.

Moteris sakosi esanti švelni ir truputį pikta, jei kas sunervina: „Bet būkite ramūs, aš geras žmogus!“ O gyvenime jai svarbiausia draugai: Astutė, Gedas, Edita, Erika, Kristina.

Paklausta apie ateities planus, išpyškina net negalvodama, kad visų svarbiausia jai – dirbti. „Svajoju dirbti. Man nesvarbu kur, norėčiau uždirbti pinigų mamai. Todėl savanoriauti man svarbu, nes čia mokausi ir galvoju, kad ateityje galėsiu dirbti už pinigus.“

Prie „Arkos“ bendruomenėsMiranda prisijungė jau seniai – ji čia jau 11 metų, nuo pat Kauno „Arkos“ bendruomenės susikūrimo. O kaip gimė noras savanoriauti? Pašnekovė sako, kad lyg prieš trejus metus bendruomenės darbuotojai pasiūlė.

Savanorystę Miranda supranta kaip pagalbą kitam. Kaip darbą ir mokymąsi. Svarbiausia – galimybę bendrauti ir jausmą, kad esi reikalingas, svarbus. Moteris sako, kad fotogalerijoje atrado save, nes čia gali ir tvarkytis, kas jai labai patinka, o ir nuotraukas daugybę kartų iš arti žiūrinėti.

„Reikia daryti“

Savanorystė – pilietiškumo pagrindas, meilės ir rūpesčio kitais išraiška. Vertindamas šios veiklos prasmę, Seimas 2022-uosius paskelbė savanorystės metais. Miranda tikisi, kad jos pavyzdys įkvėps savanoriauti ir kitus, nes tai ne tik prasmingas laiko praleidimas ir savo laiko dalijimasis su kitais, bet ir galimybė mokytis, susirasti bendraminčių.

Paklausta, ko palinkėtų žmonėms, kurie lyg ir norėtų savanoriauti, bet taip ir nežengia to žingsnio, Miranda atsako tiksliai: „O kam bijot? Reikia daryti! Sveikatos, ramybės ir – pabandyti.“

TEKSTAS – Institucinės globos pertvarkos

NUOTRAUKOS – Eglės Žukauskaitės („Kino Bitė“)