Eksperto diena
„Mano darbas yra nuolatinė kelionė, pilna iššūkių, bet labai prasminga. O visas pastangas atperka stebimi pokyčiai mūsų regione. Taigi norint, kad vyktų permainos, visos suinteresuotos grupės privalo aktyviai dirbti kartu.“
Naujienos
News is information about current events. This may be provided through many different media: word of mouth, printing, postal systems or through the testimony.
Socialinės dirbtuvės – ne dienos užimtumas
Socialinės dirbtuvės – ne dienos užimtumas. Socialinės dirbtuvės yra tęstinis, ilgalaikį poveikį ir naudą turinti veikla, nešanti abipusę naudą: tiek rinkai, tiek žmogui su negalia. Dalyvaudamas socialinių dirbtuvių veikloje, žmogus su negalia turi galimybę save realizuoti: būti našiu bendruomenės nariu, už darbą gauti atlygį, turėti galimybę panaudoti savo pinigus ten, kur nori, kurti darbinius ar artimesnius santykius su kolegomis ir plėsti pažinčių ratą, kaupti darbinę patirtį ir gerinti įgūdžius, spręsti problemines situacijas, kurių būna kiekvienoje darbovietėje.
Ekspertų įžvalgosMarijona JanavičienėNaujienos
Eksperto diena
Šią rubriką pradėsime nuo regioninės ekspertės Marijonos Janavičienės dienos, kuri savo veikloje dėmesį skiria Tauragės ir Marijampolės regionams.
Regioniniai ekspertai (dar kitaip vadinami tinklaveikos specialistai) yra pagrindas stipriems bendruomenės ryšiams kurti.
Šviesiame fone tamsiomis raidėmis užrašyta „tinklaveikos veiklos“.
Tinklaveikos veiklos Institucinės globos pertvarkos projekte
Tinklaveika yra nuolatinio bendravimo ir bendradarbiavimo tarp visų pertvarkos projekto dalyvaujančių subjektų (paslaugų gavėjų ir teikėjų bei kiekvieno tarpusavy) užtikrinimas.
Žydrame fone užrašas: veiksnumo apribojimo prevencijos veiklos
Veiksnumo apribojimo prevencija
2022 metais, Lietuvoje, buvo maždaug 6 000 tūkstančiai žmonių, kuriems nustatytas neveiksnumas arba ribotas veiksnumas. Tai daugiau žmonių, nei šiuo metu gyvena Birštono ar Neringos savivaldybėse.
Tik gimęs žmogus yra teisnus, tačiau tuo momentu jis dar nėra veiksnus. Jis pats negali savo teisių įgyvendinti – už jį tai atlieka tėvai arba globėjai (rūpintojai). Iki 14 metų žmonės laikomi dalinai veiksniais, o štai sulaukus 18 metų atsiranda visiškas civilinis veiksnumas.
Nėra nieko svarbiau už žmogaus valią ir norus
Visai neseniai Jums pristatėme atvejo vadybos paslaugą, kuri yra viena iš bendruomeninių paslaugų, plėtojamų Institucinės globos pertvarkos metu. Šiandien pakalbėkime ir pasigilinkime į dar vieną paslaugą, kuri taip pat skirta darbingo amžiaus asmenims su intelekto ir (ar) psichosocialine negalia. Tai pagalba priimant sprendimus arba trumpiau – PPS.
Viena iš priežasčių, kodėl asmenys su intelekto ir (ar) psichosocialine negalia vis dar patenka į stacionarias globos institucijas arba jiems yra apribojamas teisinis veiksnumas, tai nešališkos, kompetentingos, savalaikės ir lengvai prieinamos pagalbos priimant sprendimus nebuvimas ir praktikų, teikiančių šias paslaugas, trūkumas.
Atvejo vadyba – kas tai?
Pastebėti atvejo vadybos modelio poreikį padėjo šalyje įgyvendinamas žmonių su negalia globos deinstitucionalizacijos, kitaip dar vadinamos perėjimu nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų, projektas. Per dešimt projekto veikimo metų pastebėta, kad asmuo patenka į socialinės globos įstaigą todėl, nes bendruomenėje laiku nebuvo suteiktos paslaugos, kurios skatintų jų savarankišką gyvenimą.
Negalios aspektas yra tiesiogiai proporcingas įvairios rūšies smurto patyrimui
Tyrimai rodo, kad žmonės su intelekto ir (ar) psichosocialine (toliau – IP) negalia patiria įvairios rūšies smurtą dažniau nei kitų socialinių grupių žmonės. Viena iš smurto rūšių – seksualinis smurtas.
Užrašas: Nuo globos link galimybių. fone laumžirgis
Laukiame ne tik pavasario, bet ir naujojo institucinės globos pertvarkos projekto
Nuo kovo vidurio prasideda projektas „Perėjimas nuo institucinės globos prie bendruomeninių paslaugų Sostinės regione, Vidurio ir Vakarų Lietuvos regione“, kurio tikslas – vykdyti institucinės globos pertvarką, diegiant naujas bendruomenines paslaugas žmonėms su intelekto ar psichosocialine negalia.
Vaikas sėdi su mokytoja ir kąžką rašo.
Kodėl įtraukusis ugdymas mums reikalingas kaip oras?
Įtraukusis ugdymas yra vienas svarbiausių Lietuvos švietimo politinių tikslų. Tam ruoštis pradėjome dar 2020 metais, kuomet Seimas priėmė Švietimo įstatymo pakeitimus. Mes turime sutarti ir susitarti, kad įtraukusis ugdymas yra žingsnis teisingesnės visuomenės kūrimo link. Trauktis atgal nebegalime.