NORS IR BE TĖVŲ GLOBOS, TAČIAU – KAIP TIKRUOSE NAMUOSE
Greitai bus metai, kaip Plungės mieste, Vėjo gatvėje, buvo atidaryti pirmieji bendruomeniniai vaikų globos namai. Tai susiję su Lietuvoje vykdoma institucinės globos pertvarka, kurios vienas iš tikslų yra sukurti tėvų globos netekusiems nepilnamečiams šeimos aplinką. Pokyčiai akivaizdūs – čia gyvenantys vaikai puikiai jaučiasi ir nuėję į kokią nors įstaigą kitiems išdidžiai ir su džiaugsmu pareiškia: „Atėjome iš savo namų!“.
Pokyčiai
Plungės vaikų globos namai vieni pirmųjų pateko į Lietuvos mastu pertvarkomų globos įstaigų sąrašą ir jau pernai rugsėjį buvo reorganizuoti – prijungti prie Plungės socialinių paslaugų centro.
Skeptiškai nusiteikę plungiškiai gali pamanyti, jog, vieną įstaigą naikinant, tiesiog nutarta atidaryti kitą panašią, tačiau taip nėra. Plungės socialinių paslaugų centro direktorės pavaduotoja socialiniams reikalams Aušra Meškauskienė sako, jog bendruomeniniuose vaikų globos namuose, skirtingai nuo institucinės įstaigos, likimo nuskriausti vaikai gyvena tarsi šeimoje.
Bute Vėjo gatvėje – 6 vaikai
Kas tie bendruomeniniai vaikų globos namai? Trumpai tariant, tai socialinę globą teikianti socialinės globos įstaiga, kur bendruomenėje, atskirose patalpose (name, bute, kotedže) pagal šeimai artimos aplinkos modelį namų aplinkoje gyvena nedidelė grupė vaikų – ne daugiau kaip aštuoni. Jiems sudaromos sąlygos gauti reikalingas paslaugas bei turiningai leisti laisvalaikį.
Beveik prieš metus įvyko pirmųjų Plungės mieste bendruomeninių vaikų globos namų atidarymo šventė. A. Meškauskienė pasakojo, jog čia persikraustę gyventi vaikai pakliuvo tarsi į namus, kur jiems žymiai jaukiau ir maloniau nei vaikų namuose: kasdien supa šeimyninis mikroklimatas, tad pagerėjo emocinė būsena, tapo artimesnis ir šiltesnis bendravimas, vaikai jaučiasi drąsesni, labiau pasitiki savimi, lengviau integruojasi į visuomenę. Mažesnieji iškart susirado kaimynystėje draugų, vyresnieji taip pat gerai sutaria su kaimynais.
Dabar bendruomeniniuose namuose – bute Vėjo gatvėje – gyvena 6 vaikai, kurių amžius – nuo 9 iki 18 m. Jie prižiūrimi visą parą, dirba dvi socialinės darbuotojos ir dvi padėjėjos. Paslaugas teikia ir psichologė.
Suprantama, tiek išorinė, tiek vidinė aplinka, kurioje gyvena likimo nuskriaustas nepilnametis, turi didelę reikšmę vaiko sėkmingai raidai ir tolesniam įsitvirtinimui gyvenime. Kaip pastebi A. Meškauskienė, bute gyvenančių vaikų kasdienybė gerokai skiriasi nuo ankstesnės, kai dienas teko leisti „valdiškoje“ įstaigoje. Vaikai jaučiasi tarsi gyventų šeimoje.
„Ateidami į institucijos patalpas, kai vyksta didesnis renginys, vaikai su šypsena sako: „Mes atėjome pas jus iš savo namų!“. Tai nuteikia labai džiugiai, visus mus užplūsta geros emocijos“, – pasakojo pavaduotoja.
Nors bendruomeniniuose namuose maistą gamina socialinės darbuotojos, pagal galimybes vaikai taip pat įtraukiami į maisto gamybos procesus, kartu sudarinėja meniu. Savaitgaliais ir švenčių dienomis visada gamina kartu, o darbo dienomis – pusryčius, vakarienę – kaip beišeina. Viskas kaip namuose – atsižvelgiama į užimtumą, amžių. „Darbuotojai labai stengiasi, kad vaikai gyventų kaip šeimoje ir jaustųsi saugūs“, – sakė A. Meškauskienė.
Tebeveikia Vaikų globos grupė
Plungės vaikų globos namai veikė nuo 1980 metų. Taigi, beveik keturis dešimtmečius. Dar prieš trejus metus šioje įstaigoje gyveno beveik pusšimtis tėvų globos netekusių auklėtinių ir apie 60 – globėjų šeimose. Dabar, pasak pašnekovės, Plungės socialinių paslaugų centro Vaikų globos grupėje, prižiūrimi darbuotojų, dar gyvena 11 vaikų. Mažiausiam – 5, vyriausiam – 21 metai. Du pilnamečiai yra įsikūrę tame pačiame pastate atskirai, buto tipo patalpose.
Pilnamečiai jaunuoliai turi galimybę laikinai pasilikti, jei mokosi. Gyvena savarankiškai, pagal jiems sudarytą atskirą palydimosios globos planą. Darbuotojos jiems padeda ir šiek tiek pakontroliuoja. O kai tenka atsisveikinti – gelbsti išsikeliant į socialinius būstus, ryšys nenutrūksta ir išėjus. Buvusiems auklėtiniams visada ištiesiama pagalbos ranka.
Kitąmet, anot A. Meškauskienės, Vaikų globos grupė visai ištuštės – vaikai bus perkelti iš institucijos į artimesnę šeimos modeliui aplinką: Savivaldybė jau yra numačiusi pastatyti namą Gandingos gatvėje, ir 2020-ųjų pabaigoje naujuose bendruomeniniuose vaikų globos namuose apsigyvens dar 8 nepilnamečiai. Šiuo metu derinamas namo statybos projektas, pastatas bus pritaikytas ir vaikams su negalia.
Visuomenės sąmoningumas auga
Lietuvoje vykstančios socialinės vaikų globos sistemos pertvarkos tikslas – iki 2020 metų panaikinti institucinius vaikų globos namus ir įkurdinti tėvų globos netekusius vaikus ne tik bendruomeniniuose namuose, bet ir įtėvių ar globėjų šeimose, netgi grąžinti juos biologiniams tėvams. A. Meškauskienės pateiktais duomenimis, šiuo metu globėjų šeimose auga 51 vaikas, 5 vaikai iš globėjų šeimų grąžinti į biologines šeimas ir 2 vaikai gyvena pas budinčią globotoją.
Beje, budinčių globėjų pas mus išties trūksta – visgi tai labai pasiaukojantis darbas. Žinoma, už jį mokamas atlyginimas. Plungės socialinių paslaugų centro direktorės pavaduotoja ragina ryžtis žengti šį žingsnį ir kreiptis į jų įstaigą dėl smulkesnės informacijos.
„Mes labai džiaugiamės, kad kartu su pertvarkos procesu, padedant ES projektams, judame koja kojon su naujovėmis ir kasdien stengiamės dirbti vis kokybiškiau“, – apie institucinės globos pertvarką sakė A. Meškauskienė.
Specialistės akimis, pokyčiai pas mus vyksta sparčiai, tačiau reikalingas didesnis visuomenės sąmoningumas ir supratimas. Plungė – mažas miestas, tad darbuotojai, išgirdę neigiamus komentarus, visada stengiasi paaiškinti žmonėms situaciją realiai, pabrėždami, kad globos netekę vaikai yra mūsų visuomenės dalis, mūsų ateitis, ir turime priimti tokius, kokie jie yra, turime padėti, juos palaikyti.
„Šie vaikai dar gali keistis ir nutraukti užburtą jų giminės ratą, ateityje darydami gerus darbus kitiems. Visuomenės sąmoningumas auga bendraujant tarpusavyje. Tikimės, kad žinia apie naujų bendruomeninių vaikų globos namų įsikūrimą mieste sklis tik iš gerosios pusės“, – įsitikinusi pašnekovė.
„Plungės žinios” inf.