BENDRUOMENINIUOSE GLOBOS NAMUOSE VAIKAI JAUSIS KAIP SAVUOSE

Įgyvendinant Institucinės globos pertvarkos projektą, bendruomeninių globos namų atidarymas – vienas pirmųjų žingsnių šalyje vykdant perėjimą nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų. Pagrindinis jos tikslas – tėvų globos netekusiems vaikams suteikti šeimai artimą aplinką, – saugumą, kuriant patikimą tarpusavio ryšį. Įgyvendinant šią reformą, visoje Lietuvoje globos paslaugos vaikams bus teikiamos juos apgyvendinant šeimos modelio bendruomeniniuose vaikų globos namuose (toliau – BVGN).

Bendruomeninių namų koncepcija

Apie naudą, kurią patirs vaikai apsigyvenę bendruomeniniuose vaikų globos namuose, kalbėjomės su Pertvarkos procesų ekspertu Utenos regione Gyčiu Baltrūnu. Pasak jo, globos namai neturi skirtis nuo jokių kitų namų, kuriuose gyvena žmonės. Tokiu atveju vaikai patys savęs neišskirs iš kitų. „Dėl to vaikai turės ir didesnį privatumą, viename name gyvens ne daugiau kaip po 8 vaikus, jie turės savo atskirus kambarius“, – privalumus dėstė ekspertas.

Kitas svarbus pasikeičiantis dalykas – nebelieka daugelio vaikus aptarnaujančio personalo funkcijų. „Beveik visose Lietuvos institucijose atsiranda vadinamoji perteklinė pagalba. Institucinė kultūra sukuria higienos normas, valgyklas, viešuosius pirkimus, centralizuotą skalbimą ir t.t. – sakė pašnekovas, pridūręs, kad žmogui išėjus gyventi savarankiškai, išryškėja visi institucinių globos namų auklėjimo trūkumai. – Juk niekas iš mūsų nenorėtų daryti to, ko niekada neprireikė, pavyzdžiui, keisti patalynės užvalkalus ar plauti indus. Paprasčiausia maisto gamyba gali būti didelis iššūkis. Iki šiol daugelyje vaikų globos namų viskas buvo daroma centralizuotai, o ne lavinant kasdieninius buitinius įgūdžius“.

Ekspertas akcentavo, kad labai svarbu vaikui sudaryti sąlygas formuoti tinkamus įgūdžius – mokytis to, ko yra išmokstama per kasdieninę rutiną. Kitaip tariant, mokytis darant. „Žmogaus protas visuomet rinksis lengvesnę galimybę – nedaryti, jeigu to nereikalaujama, – pastebėjo G. Baltrūnas. – Vaikai neabejotinai privalo įgauti įprastų kiekvienoje šeimoje esančių buitinių kompetencijų, kad susiformuotų reikiami įgūdžiai, kurie visuomenėje padės jaustis visaverte asmenybe.“

G. Baltrūnas pastebi, kad tendencija pasaulyje yra tokia, jog tokiuose namuose vis dėlto apsigyvena daugiau vyresnių vaikų, kurie nenori keliauti iš vieno globėjo pas kitą, todėl kuria jaukią ir privačią erdvę bendruomeniniuose namuose. „Būna, jog tokie namai – geriausia išeitis paaugliams, kurių neigiami patyrimai tokie sunkūs, kad ne visi globėjai ryžtasi jiems padėti“, – liūdną tiesą konstatavo ekspertas, pabrėžęs, kad bendruomeniniuose namuose vaikams skiriamas ypatingas individualizuotas dėmesys, padedantis iš naujo kurti pozityvų santykį su žmonėmis.

Anot G. Baltrūno, labai svarbu, kad vaikas bus mokomas būti atsakingas už savo gyvenimą ir priimtus sprendimus. Tai leis jam pačiam nuspręsti, kokius drabužius įsigyti ar kiek pinigų atsidėti taupymui. Pertvarkos procesų ekspertas tikisi, jog tokių namų įkūrimas nebus vien pasikeitusi erdvė: „Labai svarbu, kad institucinis elgesys, jos kultūra nepersikeltų į tuos namus. Tam yra sukurta speciali mokymų bazė, todėl norime tikėti, kad nuolatiniuose mokymuose dalyvaujantys specialistai gebės kurti tvarius šeimos modelio namus, kuriuose vaikai jausis šeimininkai“.

Svarbiausia – humaniškas požiūris į žmogų

Molėtų Savarankiško gyvenimo namų direktoriaus pavaduotoja Ž. Vaidachovičienė sako, kad bendruomeniniai vaikų gyvenimo namai kaip įstaiga bus palankesnė tuo, jog neturės jokių skiriamųjų ženklų – nebus įstaigos lentelės, kiekvienas tokiuose namuose gyvenantis vaikas turės savo asmeninį raktą, o erdvės bus kuriamos atsižvelgiant į vaiko norus ir poreikius, į svečius visuomet bus galima pasikviesti draugų. Kitaip tariant, primestų griežtų įstaigos taisyklių nebelieka. „Viskas vyksta geranoriškai, darbuotojams ir vaikams kartu planuojant veiklas ir darbus. Vaikai kartu su darbuotojais atlieka buities darbus, gaminasi maistą, planuoja valgiaraštį, – sako Ž. Vaidachovičienė, akcentuodama, kad labai svarbu vaikams sudaryti sąlygas įgyti darbinius, namų ūkio, biudžeto planavimo ir kitus kasdieniniame gyvenime būtinus įgūdžius. Moteris teigia, kad ne visi tradicinėse šeimose augantys vaikai moka įjungti skalbimo mašiną ar išsilyginti savo drabužius. O čia tokie įgūdžiai tampa natūrali sudėtinė buitinės rutinos dalis. – Džiaugiamės vaikų savarankiškumu, jų gebėjimu planuotis savo biudžetą. Mokome visų gyvenime reikalingų įgūdžių, tarp jų ir naudojimosi elektronine bankininkyste.“

Vis dėlto, kad ir koks šiuolaikiškas, visus standartus atitinkantis pastatas bebūtų, ne tai paverčia vietą namais, į kuriuos visada norisi sugrįžti. Visų pirma, tai žmogiškieji ištekliai – socialiniai darbuotojai ir jų padėjėjai, kurie mezga pasitikėjimu ir bendradarbiavimo principais grindžiamus santykius. Apie tai kalba ir Molėtų vaikų savarankiško gyvenimo namų direktorius Marius Baltuška. „Sukūrę tvarius, saugumu ir pasitikėjimu grįstus santykius, džiaugiamės, kad jau suaugę ir iš globos namų išėję vaikai pas mus grįžta, dalinasi savo pasiekimais ir patirtimis. O mes tuo džiaugiamės ir visuomet juos palaikome“, – sako direktorius, neabejodamas, kad bendruomeniniuose namuose su vaikais irgi bus kuriamas itin glaudus ryšys.

Ž. Vaidachovičienė antrina, jog įsikūrus bendruomeniniuose namuose, bus stengiamasi užtikrinti, kad nebūtų darbuotojų kaitos, o juose dirbtų tik kvalifikuoti ir tinkamai į kasdienines situacijas pasirengę reaguoti specialistai. Tam yra parengta GIMK – Globėjų (rūpintojų), budinčių globotojų, įtėvių, bendruomeninių vaikų globos namų darbuotojų mokymo ir konsultavimo programa. Remiantis ja, jau ne vienerius metus yra mokomi darbuotojai, galintys deramai atliepti į krizines situacijas patekusių vaikų poreikius. – „Žinome, kad vaikai patenka iš disfunkcinių šeimų, todėl reikia skirti dvigubai daugiau dėmesio ir rūpesčio, tuo pačiu skatinant, kad jie įgytų kuo daugiau savarankiškų įgūdžių, ateityje jiems padėsiančių gyventi visavertį gyvenimą visuomenėje“, – apie laukiančius bendruomeninių namų iššūkius sako Ž. Vaidachovičienė, akcentuodama, kad su jais lengviau susidoroti padės kryptingas darbuotojų profesinių įgūdžių tobulinimas.

„Molėtų vilnius” inf.