SIŪLOMA PLĖSTI ASMENINIO ASISTENTO PASLAUGĄ

Vyriausybė pritarė pataisoms, kuriomis užtikrinamos didesnės galimybės neįgaliesiems mokytis, dirbti ir savarankiškai gyventi bendruomenėje. Visus šiuos pokyčius atneštų plačiau teikiama individuali asmeninio asistento pagalba, o būtent tai siūloma užtikrinti įtvirtinant asmeninės pagalbos poreikį kaip vieną iš specialiųjų poreikių rūšių.

Jei įstatymo pataisos būtų priimtos Seime, neįgaliesiems būtų aiškiau, kokią pagalbą jie gali gauti ir kur jos kreiptis. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba rekomenduotų asmeniui, dėl kokių specialiosios pagalbos priemonių jis gali kreiptis, pavyzdžiui, dėl būsto pritaikymo, techninės pagalbos priemonių, socialinių paslaugų, asmeninės pagalbos ir panašiai.

Pataisomis taip pat siūloma sudaryti galimybę visiems pensinio amžiaus žmonėms, kuriems nustatyti specialieji poreikiai, pasinaudoti transporto lengvatomis ir nemokėti rinkliavos už asmens tapatybės kortelės ar paso išdavimą ar keitimą.

Visi šie pokyčiai numatomi Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo projekte.

Kas yra asmeninė pagalba?

2018 metais Lietuvoje pradėta įgyvendinti naujovė – asmeninio asistento pagalba neįgaliesiems. Iki šiol tai buvo bandomieji projektai, finansuojami iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų.

Asmeninis asistentas gali suteikti pagalbą namuose ar viešojoje erdvėje. Pavyzdžiui, toks asistentas gali padėti pasirūpinti asmens higiena, maistu, padėti nuvykti į reikiamą vietą, pagelbėti bendrauti, tvarkyti finansinius išteklius, orientuotis aplinkoje, organizuoti laisvalaikį ir poilsį, palydėti ir padėti nuvykti į darbo pokalbį, surasti tinkamą transporto priemonę, padėti judėti ten, kur nėra pritaikyta aplinka.

Svarbiausias asmeninio asistento uždavinys – ne atlikti veiksmus už neįgalųjį, o atlikti kartu su juo.
Bandomųjų projektų metu asmeninę pagalbą gauna asmenys nuo 16 metų, kuriems nustatytas neįgalumo lygis ar 55 proc. ir mažesnis darbingumo lygis. Projektams, susijusiems su asmeninio asistento pagalba, iš viso skirta 5,4 mln. eurų Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų. Per laikotarpį nuo 2018 metų iki 2021 metų planuojama, kad asmeninė pagalba bus suteikta 1550 neįgaliųjų.

Kokie numatomi pokyčiai?

Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo projekte numatoma, kad asmeninė pagalba nebebūtų laikinas projektas, o nuolatinė pagalba, reglamentuota įstatyme. Taip siekiama užtikrinti negalią turinčių asmenų teisę gyventi bendruomenėje ir jiems sudaryti tokias pat sąlygas kaip ir kitiems visuomenės nariams ugdytis, dirbti, leisti laisvalaikį, dalyvauti visuomenės ir bendruomenės gyvenime bei paskatinti sunkiausią negalią turinčius asmenis dirbti. Už asmeninės pagalbos teikimo organizavimą ir jos kokybę atsakytų savivaldybių institucijos.

Priėmus įstatymą, asmeninę pagalbą galės gauti visi neįgalieji, kuriems nustatytas toks specialusis poreikis, neatsižvelgiant į amžių, negalios sunkumą ar pobūdį.

Asmeninė pagalba įstatyme būtų reglamentuota kaip viena iš specialiųjų poreikių rūšių, o asmeninės pagalbos teikimas neįgaliajam – kaip specialiojo poreikio tenkinimo priemonė. Tokios pagalbos poreikį nustatytų socialiniai darbuotojai pagal socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytą tvarką.

Kam numatoma asmeninio asistento pagalba?
Jeigu neįgaliojo, kuriam reikalinga asmeninė pagalba, pajamos yra mažesnės už 250 eurų, už asmeninę pagalbą jam nereikėtų mokėti. Jeigu pajamos didesnės, neįgalusis turėtų apmokėti 20 proc. pagalbos teikimo kaštų, tačiau tai neturėtų viršyti 20 proc. jo pajamų.

Įstatymas įsigaliotų 2021 metų liepą. Per pusę metų iki 2022 metų asmeninė pagalba būtų suteikta maždaug 600 žmonių, o nuo 2022 metų kasmet – maždaug 1500 neįgaliųjų.

2021 metais asmeninė pagalba dar bus dalinai finansuojama iš ES struktūrinių lėšų vykdant bandomuosius projektus, todėl kitąmet iš valstybės biudžeto prireiktų 2 mln. eurų, o nuo 2022 metų kasmet – po 10 mln. eurų.

Sukurti naują individualizuotą pagalbą bendruomenėje ir ją reglamentuoti ypač aktualu dabar, kai pertvarkoma socialinės globos sistema – globos įstaigose gyvenančius neįgaliuosius siekiama apgyvendinti savarankiškai ir sudaryti sąlygas šiems asmenims ir jų šeimoms gauti individualias bendruomenines paslaugas, taip užtikrinant neįgaliųjų savarankiškumo ir pasirinkimo laisvę.

Prognozuojama, kad užtikrinus ilgalaikę asmeninę pagalbą į darbus galės grįžti 50-70 proc. neįgaliųjų šeimos narių, kurie iki šiol užsiimdavo namiškio su negalia priežiūra. Taip pat turėtų padidėti ir dirbančių neįgaliųjų skaičius.