BENDRUOMENINIAI VAIKŲ GLOBOS NAMAI UGDO ATSAKOMYBĘ IR SAVARANKIŠKUMĄ

Žengiant koja kojon su institucinės globos pertvarka, Joniškio r. įkurti dveji bendruomeniniai vaikų globos namai. Šalia gyvenančios bendruomenės tokią žinią sutiko itin geranoriškai. Joniškio rajono vaiko ir šeimos gerovės centro direktorė Raimonda Doviltienė sako, kad daugiau geranoriškumo reikėtų ir globėjų bei jų globojamų vaikų atžvilgiu.

Didžiausias džiaugsmas – vaikai, sugrįžtantys į šeimą

2018 m. Žagarės socialinių paslaugų centras tapo Joniškio rajono vaiko ir šeimos gerovės centru. Keitėsi ne tik įstaigos pavadinimas, bet ir struktūra. Buvo įkurti dveji bendruomeniniai vaikų globos namai. Vieni įsteigti pačiame Joniškyje, bute, kuriame šiuo metu gyvena šeši vaikai. Kiti veikia Skaistgirio miestelyje, name, kuriame gyvena aštuoni vaikai.

„Noriu pasidžiaugti tuo, kad, kuriant bendruomeninius vaikų globos namus, bendruomenės labai geranoriškai priėmė mūsų vaikus ir jokių problemų nekilo“, – sako R. Doviltienė.

Anot jos, Joniškyje ir Skaistgiryje stengiamasi sukurti namus primenančią, atsakomybę ir savarankiškumą ugdančią aplinką. „Vaikai patys, padedami darbuotojų, skalbia, tvarko kambarius, aplinką lauke, drauge su darbuotojais aptaria, ką norėtų gaminti, kartu eina į parduotuves ir perka produktus, planuoja asmeninių daiktų pirkimą. Vaikai, gyvenantys name Skaistgiryje, augina daržoves. Šį rudenį jie džiaugėsi dideliu savomis rankomis užaugintu bulvių derliumi“, – pasakoja R. Doviltienė.

Tiesa, nors bendruomeniniai vaikų globos namai yra kur kas artimesni šeimos aplinkai nei institucinės globos įstaigos, didžiausias siekis – kad juose gyvenantys vaikai sugrįžtų pas savo tėvus arba surastų naujas šeimas. „Didžiausias džiaugsmas apima tada, kai tėvai keičiasi, priima socialinio darbuotojo, atvejo vadybininko pagalbą ir vaikas gali grįžti į savo biologinę šeimą, laimingai joje auga. Taip pat kai vaikui, kuriam buvo nustatyta nuolatinė globa, atsiranda galimybė būti įvaikintam arba surasti globėjų šeimą”, – sako R. Doviltienė.

Socialinės rizikos ir socialinių įgūdžių stokojančioms šeimoms Joniškio r. pagalbą teikia dešimt socialinių darbuotojų ir trys atvejo vadybininkai.

Visame rajone – tik viena budinti globotoja

Šiuo metu Joniškio rajono vaiko ir šeimos gerovės centre vyksta GIMK (globėjų (rūpintojų), įtėvių) mokymai, ruošiami septyni nuolatiniai globėjai. Iš jų penki jau globoja vaikus, o du ruošiasi tai daryti. Iš viso Joniškio r. yra 24 globėjai, kurie globoja 29 vaikus, ir 23 globėjai, su vaiku susieti giminystės ryšiais, besirūpinantys 27 vaikais. Labiausiai rajone trūksta laikinųjų globotojų.

„Norinčių laikinai globoti be tėvų globos likusius vaikus – maža. Rajone yra tik viena budinti globotoja, tad perkame paslaugas iš Akmenės rajono paramos šeimai centro ir esame sudarę sutartis su dviem budinčiais globotojais iš Šiaulių miesto. Manau, kad apsisprendimui laikinai ar nuolat globoti vaiką įtakos turi aplinkinių požiūris. Dažnai jis būna neigiamas tiek globos netekusio vaiko, tiek globoti norinčio asmens atžvilgiu“, – apgailestauja R. Doviltienė.

Didžiausi stereotipai – darželiuose

Komentuoja Šiaulių regiono Pertvarkos procesų ekspertė Eglė Jurkutė:

– Prasidėjus pertvarkai, 2016 metais, buvo atlikta gyventojų apklausa apie požiūrį į vaikų globos namus bei juose gyvenančius vaikus. Šios apklausos metu paaiškėjo, kad tik kas šeštas respondentas mano, kad globos įstaigose augantiems vaikams daroma žala jų tolimesnei raidai ir asmenybės vystymuisi. Šiandien, bendraujant su visuomene, šis požiūris iš esmės keičiasi. Tai įtakoja vis plačiau skleidžiami jau globojančių/įvaikinusių asmenų gerieji pavyzdžiai, socialinės reklamos, diskusijos šiuo klausimu, globos ir įvaikinimo sąlygų bei globos specialistų veiklų viešinimas.

Intensyvus bendravimas ir informacijos sklaida naikina visuomenėje egzistuojančius stereotipus, jog visi vaikų globos namuose augantys vaikai yra problematiški. Potencialūs globėjai bene labiausiai baiminamasi vaikų tėvų genų įtakos: galimų priklausomybių, netinkamo gyvenimo būdo, intelekto sutrikimų. Pastaruoju metu vykdyti tyrimai rodo, kad kur kas didesnę įtaką vaiko asmenybei turi aplinka, kurioje jis auga. Taip, tie vaikai turi traumuojančios ir neigiamos patirties, kuri globėjams tampa tikru išbandymu, tačiau globojantys vaikus asmenys dažniau akcentuoja ne sunkumus, kuriuos tenka įveikti integruojant globotinį į šeimą, bet vis dar netolerantišką visuomenės, bendruomenės reakciją į juos pačius ir jų globotinius.

Čia kyla klausimas – kiek visuomenė pasirengusi priimti globojamus vaikus? Šiandieninė praktika rodo, kad globėjai vis tik dažnai jaučia aplinkinių nuostabą ar įtarumą: trūksta šeimos, bendradarbių palaikymo, dažnai tenka teisintis, kad vaikų globa nesusijusi su finansiniu savivaldybių skatinimu.

Dar vienas dažnai minimas globėjų iššūkis – globojamo vaiko integracija į ugdymo įstaigą. Sužinoję, kad darželį lankys globojamas vaikas, kitų vaikų tėvai reiškia nepasitenkinimą, galvodami, kad jis atsineš daugybę neigiamos patirties, kurią perims kiti vaikai. Situaciją apsunkina ir vis dar neigiamas ugdymo įstaigų darbuotojų požiūris į globojamus vaikus, žinių trūkumas.

Siekiant užtikrinti visokeriopą, savalaikę pagalbą vaikams bei juos globojantiems  asmenims,  visose savivaldybėse buvo įsteigti Globos centrai. Galiu pasidžiaugti, kad Globos centruose dirba tikrai savo darbui atsidavę žmonės – jų dėka globėjų skaičius, vienur sparčiau, kitur ne taip sparčiai, bet auga.

Tai viena iš priežasčių, kodėl mažėja institucinėje globoje gyvenančių vaikų skaičius, daugėja  globėjų, įtėvių. Tai rodo, kad visuomenė jau yra pasiruošusi atsisakyti institucinės vaikų globos. Tam reikia tik sukurti tinkamų paslaugų tinklą, kuris padėtų laiku išspręsti krizines situacijas ir teiktų specializuotą pagalbą vaikus globojančioms šeimoms.

„Etaplius” inf.