Dominyko istorija: restorane dirba tai, kas jam sekasi geriausiai

Šių metų rudenį sukaks ketveri metai, kaip Vilniuje veikia iš Nyderlandų atvykusio olando Timo van Wijko blynų restoranas „Pirmas blynas“. Tai vieta, kur lankytojus aptarnauja žmonės su intelekto negalia.

Timas pasakoja, kad „Pirmas blynas“ – visiems jiems pirma darbovietė, o kai kurie iš darbuotojų ar atliekančiųjų praktiką galėjo tik pasvajoti, kad kažkada turės darbą, į kurį galės žingsniuoti kasdien. Žmonės su negalia restorane imasi tokio darbo, kurį geba atlikti.

„Pavyzdžiui, Vaidas yra šaunus padavėjas ir kasininkas, jis nepriekaištingai tvarkosi su pinigais. Kartu su mumis dirba ir Dauno sindromą turintys žmonės – Jurga, Dominykas. Intelekto negalią turintys žmonės gali būti labai malonūs ir atidūs detalėms. Bet man nesvarbu, kokia negalia kausto žmones – man svarbu, ką jie gali daryti. Mes visi turime tam tikrų gabumų bei polinkių ir tam tikrų ribų – taip pat“, – šypsosi pašnekovas.

Pasak restorano įkūrėjo, tai ne vien restoranas, bet ir praktikos vieta jaunuoliams, turintiems negalią. Restorano savininkas džiaugiasi, kad šiemet pradėjo bendradarbiauti su “Vilniaus Šilo mokykla”. Taip rodomas darbo restorane pavyzdys jaunuoliams ir tikimasi, kad ateityje jie galės susirasti darbą maitinimo sektoriuje.

Prisimindamas pirmąsias savo dienas „Pirmame blyne“, Dominykas sako, kad viskas prasidėjo nuo praktikos, kaip reikia bendrauti su žmonėmis. „Aš nueinu prie durų, pasisveikinu. Tais kartais, kai man sunku išreikšti mintis aiškiai ar nepavyksta kalbėti tyliau, stengiuosi vadovautis Timo patarimu kalbėti ramiai, nešaukti“, – Dominykas šypsodamasis tikina, kad jo gyvenimas per pastaruosius metus labai pasikeitė į gera.

Timai, papasakokite, kaip Dominykas atsirado „Pirmame blyne“?

Kai įkūrėme „Pirmąjį blyną“, manėme, kad bus lengva rasti darbuotojų. Vis tik rasti darbuotojų buvo sunkiau, nei manėme. Susisiekėme su keliomis organizacijomis, pavyzdžiui, „Saulytės“, kuri vienija Dauno sindromą turinčius žmones, ir pranešėme, kad esame atviri priimti į darbą restorane „Pirmas blynas“, jeigu būtų norinčių. Būtent Dominykas ir jo tėvai labai entuziastingai džiaugėsi šia idėja ir kreipėsi dėl darbo.

Kaip Dominykas gyveno iki „Pirmo blyno“?

Kol Dominykas atėjo dirbti į „Pirmąjį blyną“, jis paprasčiausiai lankė mokyklą, turėjo daugybę popamokinių veiklų: sportavo, lankė orkestro užsiėmimus, domėjosi menais.

Kokie buvo Dominyko pirmieji žingsniai „Pirmame blyne“? Kokie darbai jam buvo paskirti?

Kai pirmą kartą susitikome, visų paklausiau, ką jie labiausiai norėtų veikti restorane. Dominyko atsakymas buvo trumpas: „Valyti“. Jo atsakymas mane nustebino (šypsosi pašnekovas). Tą pačią dieną jaunuolis suprato, kad valymas tikrai nėra tai, kas jam labiausiai patinka. Manau, jis sunkiai įsivaizdavo, ką norėtų veikti, nes niekada lig tol nedirbo ir neturėjo praktikos patirties.

Dominykas – labai atviras, protingas jaunuolis, turintis puikią šypseną ir humoro jausmą. Dėl to jis yra tobulas padavėjas! Jis dažniausiai aptarnauja klientus.

Kokios Dominyko savybės atsiskleidė šiame restorane: ką jam veikti smagiausia, o kur dar kyla iššūkių?

Labiausiai jam patinka aptarnauti, o kai šilta – dalyti skrajutes praeiviams. Jis gali išsamiai papasakoti apie meniu pateiktus patiekalus, visuomet su šypsena atneša užsakymus.

Tačiau kartais jam reikia ir atitrūkti nuo žmonių – tada puikiai tinka paprasčiausias indų plovimas.

Dominykas turbūt labai patobulėjo per šiuos ketverius darbo metus?

„Pirmas blynas“ –  jo pirmasis darbas, tad visiškai natūralu, kad per 4 metus jis įgijo daugybę reikalingų įgūdžių. Dabar jis gali kepti net blynus ar olandiškus vaflius. Ką tik startavome su naujiena – “Pirmo blyno” kava. Vieną kartą per savaitę Dominykas keliauja į mūsų partnerių “Crooked Nose & Coffee Stories” kavos namus, kur skrudina kavą. Džiaugiamės ir didžiuojamės, kad prieš beveik 4 metus pradėjęs be jokios praktikos, šiandien Dominykas atlieka tiek daug skirtingų darbų.

NUOTRAUKA: „Pirmo blyno“ archyvo nuotr.

TEKSTAS: Institucinės globos pertvarka.