„Jausmas, kai po pamokų eini namo, o ne į Globos namus, yra geras” (Alytaus naujienos, A. Kudzienė, 2016 12 16)
Alytuje, kaip ir visoje šalyje, vyksta vaikų globos pertvarka. Būta įvairių siūlymų, svarstymų, kad kuo mažiau vaikų pasiliktų vaikų globos namuose, patektų į globėjų šeimas ar šeimynas. Miesto savivaldybė, siekdama sukurti šeimai artimą aplinką, įrengė du atskirus keturių ir šešių kambarių butus. Juose jau įsikūrė trylika jaunuolių, atitinkamai penki ir aštuoni kiekviename, bei personalas. Kaip jie jaučiasi naujuose namuose, ar jau priprato prie šeimos aplinkos ir naujo – bendruomeninio vaikų globos namų modelio? Su Alytaus miesto savivaldybės mero pavaduotoja Vale Gibiene, kuruojančia socialinę sritį, popietę praleidome bute, kur šeimos santykius kuria penki 15–18 metų jaunuoliai. Apie dienai skirtus pinigus ir kišenpinigius Keturių kambarių buto Statybininkų gatvėje duris atverė socialinė darbuotoja auklėtoja Laimutė Čepulienė. Po pamokų namo sugrįžusi tik Inesa. Tuoj turėtų pareiti Rimutė, paskui – Mantas, Marius, Elena. Kaip ir gausioje šeimoje, taip ir bendruomeniniuose vaikų globos namuose eilinę darbo dieną beveik neįmanoma visai šeimai vienu metu susėsti prie pusryčių ir pietų stalo. Kas kita – vakarienės, joms dažnai susirenka visi. Pasak Inesos, rytais šešiolikamečiai–septyniolikamečiai jaunuoliai į mokyklas išeina nevienodu laiku, lengviau paruošiamus pusryčius, pavyzdžiui, virtus kiaušinius, stengiasi pasigaminti patys. To išmoko dar globos namuose. Sudėtingesnių patiekalų imasi šeimutė. Tokiu naujadaru vaikai vadina socialinių darbuotojų padėjėjas, kurių yra trys – Vilma Vasiliauskienė, Aušra Kančienė ir Violeta Tamulionienė. Bet kai kurie moka ir manų košės išsivirti ar grikinių blynų, kiaušinienės išsikepti. Šeštadienis – bendruomeniško pietų gaminimo diena. Iš anksto planuojama, ką gamins, ir einama pirkti produktų. Kartais visu būriu, kartais keli pasilieka namie. Dažniausiai pasukama į tą parduotuvę, kurioje siūloma daugiau akcijų. Paprastai išeinama su pačių vaikų sudarytu prekių planu, neretai tas ir perkama, bet pasitaiko, kad sugrįžtama ir su neplanuotais pirkiniais, panašiai kaip kitose šeimose. Be pagrindinių maisto produktų, pirkinių krepšelyje atsiduria mėgstamų bandelių, obuolių, kitų vaisių, salotų, kakavos, pieno. Banko kortelė –Laimutės žinioje. Dienai vienam vaikui į ją įkapsi 4,5 euro. Švenčių dienai – papildomai 50 centų. Per mėnesį vienam gyventojui skiriama apie 130 eurų. Vicemerė V.Gibienė patikslina, kad tiek pinigų, patvirtinus tarybai, gaunama nuo gruodžio 1 dienos. Iki tol buvo skiriama visu euru mažiau. „Skaičiuojame, taupome, nors ir į kavinę kartais užsukame. Picerijoje šventėme Viktorijos gimtadienį. Jai sukako aštuoniolika. Neilgai teko Viktorijai gyventi šiame bute, ne visą mėnesį, bet tai jai buvo tarsi startas į savarankišką gyvenimą. Tiesa, laikinai, kol suras savo būstą, ji gyvens prie Globos namų esančiame atskirame kambarėlyje“, – pasakoja L.Čepulienė. Kiekvienas kas mėnesį dar gauna ir 15 eurų 20 centų kišenpinigių. Juos naudoja savo reikmėms. Štai Inesa vakar buvo kirpykloje. Už stilingą kirpimą sumokėjo 6 eurus ir plaukų želės nusipirko. Ir dar šiek tiek liko smulkmenoms. Mergina aktyvi, lanko Muzikos mokyklą, mokosi groti kanklėmis. Ji įsitraukusi į mokyklos dramos būrelį, šokių repeticijas. Visi šių namų gyventojai turi šiuolaikinius mobiliuosius telefonus, ne vienas jam pats iš kišenpinigių susitaupė. Daugiau skaitykite: http://www.alytausnaujienos.lt/alytausnaujienos/paskutinionumeriostraipsniai/?nid=12602
|