Jurbarko rajono sėkmė: efektyvus perėjimas nuo institucinės globos prie bendruomeninių paslaugų

Tauragės regionas gali didžiuotis projekto „Perėjimas nuo institucinės globos prie bendruomeninių paslaugų Sostinės regione, Vidurio ir Vakarų Lietuvos regione“ įgyvendinimu. Visose regiono savivaldybėse sėkmingai dirba atvejo vadybos ir pagalbos priimant sprendimus specialistai, padedantys asmenims su intelekto ir (ar) psichosocialine negalia įsitraukti į visuomenę bei gauti būtiną pagalbą. Šio projekto dėka Tauragės, Jurbarko, Šilalės bei Pagėgių savivaldybėse vis daugiau žmonių gauna kokybiškas paslaugas, kurios leidžia jiems gyventi savarankiškiau.

Tauragės regionas: pastangos ir sėkmė  

Kaip patvirtino Tauragės ir Marijampolės regionų tinklaveikos specialistė Marijona Janavičienė, visos Tauragės regiono savivaldybės aktyviai prisideda prie projekto įgyvendinimo. Nuo pat projekto pradžios buvo atrinkti visi reikalingi specialistai, o paslaugos pradėtos teikti nedelsiant.

Regione jau veikia šešios socialinės dirbtuvės, kuriose gaminami įvairūs rankdarbiai, interjero detalės, minkšti žaislai, siūlomos maitinimo, skalbimo, drabužių taisymo paslaugos, liofilizuojami vaisiai ir daržovės. Šios dirbtuvės taip pat teikia aplinkos ir gerbūvio tvarkymo paslaugas. Viena iš dirbtuvių Tauragėje įkūrė elektroninę parduotuvę, leidžiančią produkcijai pasiekti platesnę auditoriją. Paslaugų populiarumas ir generuojamos pajamos pranoko lūkesčius.

Pirmi kartai

Praėjus pusmečiui nuo projekto pradžios, buvo nuspręsta kartu su partneriais ir vietos savivaldos atstovais peržvelgti, kaip sekasi įgyvendinti projekto paslaugas savivaldybėse. Neatsitiktinai pirmasis toks susitikimas vyko Jurbarko rajono savivaldybėje – ši savivaldybė nuo pat pradžių akcentavo būtinybę teikti savalaikes ir kokybiškas paslaugas asmenims su intelekto ir (ar) psichosocialine negalia bei jų šeimoms. Viena iš pagrindinių paslaugų, įvardinta kaip būtina šiai tikslinei grupei, buvo atvejo vadyba, padedanti koordinuoti pagalbą ir užtikrinti jos efektyvumą.

Sėkmės pagrindas – tinkamai parinkta pagalba

Jurbarko rajone atvejo vadybos paslauga teikiama sklandžiai nuo pat projekto pradžios. Jurbarko savivaldybės atvejo vadybininkė Jurgita Jazukevičienė tvirtina, kad atvejo vadybos modelis yra itin efektyvus siekiant užtikrinti kompleksinę pagalbą, tenkinančią įvairius asmenų su intelekto ir (ar) psichosocialine negalia poreikius – nuo medicininės priežiūros iki švietimo paslaugų. Ji akcentuoja, kad tik tinkamai pritaikius pagalbą, asmuo gali labiau kontroliuoti savo gyvenimą bei ugdyti savarankiškumo įgūdžius.

Didžiausias iššūkis – specialistų trūkumas mažesnėse vietovėse bei sunkumai bendraujant su klientais, kurie ne visada gali tiksliai išreikšti savo poreikius. Nepaisant to, atvejo vadyba lieka efektyviu būdu užtikrinti kokybiškas ir individualizuotas paslaugas.

Atgalinis ryšis skatina tęsti pradėtus darbus

J. Jazukevičienė su džiaugsmu pasakoja apie teigiamą paslaugų gavėjų grįžtamąjį ryšį – sulaukia padėkų ir motyvuojančių žinučių, kurios skatina tęsti pradėtus darbus. Paslaugos gavėjai pripažįsta, kad ši pagalba jiems labai svarbi. „Man ši paslauga būtina, nes dažnai nesuprantu, ką ir kaip reikia daryti. Esu dėkinga, kad turiu žmogų, kuris viską paaiškina suprantama kalba, palaiko sunkiais momentais ir padeda susitvarkyti dokumentus. Be šios pagalbos tikrai nesugebėčiau viso to padaryti pati, net jei turėčiau kompiuterį,“ – dalijasi 46-erių Aldona.

Panašiai kalba ir 21 metų Rasvita: „Man labai patinka pasikalbėti, pasitarti ir gauti reikalingos informacijos. Kai būnu su atvejo vadybininke, kartais net pamirštu apie savo žalingus įpročius. Ji padėjo man susirasti darbą, tad dabar mūsų šeimos gyvenimas gerokai pagerėjo. Esu labai dėkinga, kad visada galiu kreiptis į specialistę – ar dėl pagalbos, patarimo, ar tiesiog išgerti kartu kavos gražioje aplinkoje.“

Šiuo metu Jurbarko rajono savivaldybėje atvejo vadybos paslaugomis naudojasi dešimt žmonių, o poreikis šioms paslaugoms nuolat didėja.

Augantis paslaugų poreikis ir plėtros iššūkiai

Jurbarke vykusiame susitikime savo įžvalgomis ir patirtimi dalijosi socialinės paramos skyriaus vedėja Laima Gardauskienė, atvejo vadybininkė Jurgita Jazukevičienė ir pagalbos priimant sprendimus specialistė Genovaitė Švalkūnienė. Susitikimo dalyvės pasakojo apie sėkmes ir iššūkius, su kuriais susiduria organizuojant naujas paslaugas savivaldybėje.

„Džiaugiamės naujomis paslaugomis ir esame pokyčių procese. Siekiame, kad paslaugos asmenims su intelekto ir (ar) psichosocialine negalia plėstųsi, o asmenys ar jų artimieji nebijotų prašyti pagalbos,“ – teigė socialinės paramos skyriaus vedėja L. Gardauskienė.

Ji taip pat pabrėžė, kad atvejo vadybos modelis galėtų būti itin naudingas ir šeimoms, kurios augina vaikus, turinčius negalią, nes ankstyva pagalba šeimai yra ypač svarbi. Pasak jos, didžiausi iššūkiai kyla tada, kai asmeniui, turinčiam negalią, sukanka 18 metų – šiuo laikotarpiu taip pat būtina atvejo vadybos pagalba. Vienas iš pagrindinių šio modelio tikslų yra skatinti alternatyvių institucinei globai paslaugų plėtrą bendruomenėje, taip siekiant užkirsti kelią patekimui į stacionarias globos įstaigas.

J. Jazukevičienė akcentavo, kad savivaldybėje nebepakanka teikiamų apgyvendinimo paslaugų – dabar jaučiamas didelis apsaugoto būsto paslaugos poreikis. Susitikimo metu buvo aptartos kelios galimybės, kaip šią paslaugą užtikrinti: pirkti ją iš kaimyninių savivaldybių arba pavesti vietos biudžetinėms įstaigoms. Taip pat buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad socialinių dirbtuvių poreikis Jurbarke yra itin didelis.

Sėkmingas bendradarbiavimas

Pagalbos priimant sprendimus specialistė Genovaitė Švalkūnienė pabrėžė, kad glaudus bendradarbiavimas tarp įvairių institucijų yra sėkmingo darbo pagrindas. Ji taip pat džiaugiasi, kad visuomet gali tikėtis socialinės paramos skyriaus vedėjos pagalbos, su kuria kartu vyksta į įstaigas, spręsdamos aktualias problemas.

„Dalyvavimas atvejo vadybos modelio komandos darbe, padedant asmenims su intelekto ir (ar) psichosocialine negalia, duoda puikių rezultatų, taip pat ir teikiant pagalbos priimant sprendimus paslaugas. Kartu su atvejo vadybininke aptariame ir veiksnumo ribojimo atstatymo galimybes,“ – pažymėjo G. Švalkūnienė.

Tauragės ir Marijampolės regionų tinklaveikos specialistė Marijona Janavičienė taip pat akcentavo, kad projekto sėkmė remiasi glaudžiu partnerių bendradarbiavimu ir komandiniu darbu. „Matome puikius rezultatus visame Tauragės regione. Kalbame ne tik apie atvejo vadybos ar pagalbos priimant sprendimus specialistų veiklą, bet ir apie socialinių dirbtuvių sėkmę. Bendradarbiavimas leidžia užtikrinti, kad vis daugiau asmenų su intelekto ar psichosocialine negalia gautų kokybiškas paslaugas. Esame pasiekę ne tik paslaugų kūrimo lygmenį, bet ir kokybės užtikrinimo etapą. Tai, kas jau sukurta, yra tikrai nuostabu,“ – pabrėžė ji.