Negalią Marijus pavertė supergalia: su profesionaliais aktoriais ruošia šokio spektaklį

43 metų amžiaus Marijus į Kauno „Arkos“ bendruomenės namus užsuka kiekvieną trečiadienį. Jis vienas iš bičiulių – taip vadinami žmonės, turintys intelekto ar psichosocialinę negalią. Čia jis gamina molinius dirbinius, rankų darbo žvakes. Vis dėlto labiausiai Marijaus akys spindi užsiminus apie šokį. Tai – neseniai įgyvendinta sena jo svajonė. Lengvai pritapęs Kauno kamerinio teatro aplinkoje šiuo metu Marijus su profesionalios choreografės pagalba ruošiasi pasirodymui, kurį šokio meno gerbėjai išvys rugpjūtį.

Įgyvendino seną svajonę

Tiesa, tai nebus pirmasis jo pasirodymas. Kaune gyvenantis Marijus jau turėjo du tikrus pasirodymus Laisvės alėjoje. Šiuo metu ruošiamame performanse pasirodys ir daugiau žmonių su negalia, ne tik jis. Paklaustas, ar nesijaudina prieš pasirodymus, Marijus nė nedvejodamas sako: „Visai ne!“.

Gyvenime kuklus, santūrus ir tylus, užlipęs ant scenos, Marijus tarytum atgyja – yra drąsus, nepaprastai kūrybingas, o svarbiausia – puikiai šoka. Tie, kurie yra matę Marijaus pasirodymus, neleis sumeluoti, kad jo plastiški judesiai ir yra tai, ko reikia geram šokėjui.

Giliai širdyje vyras visą gyvenimą svajojo būti scenoje, tačiau tokia galimybė atsirado tik sulaukus 43-ejų. Deja, visuomenėje vis dar nėra įprasta negalią turinčius asmenis matyti savarankiškai dirbančius, o ką jau kalbėti apie teatro sceną. Tad šios istorijos herojus yra vienas iš tų, kuris išdrįso laužyti nusistovėjusius stereotipus ir nepasidavė nepagrįstai kritikai. Juk būtent taip, žingsnis po žingsnio, ir keičiasi požiūris į žmones su negalia.

Tapo bičiuliais

15min kalbintas Marijus sako, kad dabar jaučiasi labai laimingas, todėl kitų svajonių nekuria, juk didžiausia iš jų – būti scenoje – jau išsipildė. Kelyje į tikslą Marijui padėjo Kauno „Arkos“ bendruomenės pagalbos priimant sprendimus specialistė Elika Žiaunienė. Paprašyta papasakoti apie jųdviejų pažintį, ji prisiminė jautrią akimirką:

– Marijau, koks mano darbas? – paklausiau savo bičiulio Marijaus kartą mums vaikštinėjant parke prie jo namų.

– Būti mano geriausia drauge, – tada atsakė Marijus.

Anot Marijaus, su Elika jis susipažino gana seniai, daugiau kaip prieš metus. Ji dažnai užsuka į svečius, jiedu taip pat susitinka trečiadieniais „Arkoje“. Paklaustas, ką kartu veikia, pašnekovas pasidalijo, kad tai priklauso nuo jų abiejų norų. Štai praėjusią savaitę jiedu surengė smagią „ekskursiją“ į „Akropolį“, kur Marijus įsigijo naujus džinsus, o vėliau abu patraukė išgerti kavos ir suvalgyti gabalėlį torto.

Nors abu pašnekovai mėgsta pokštauti ir visa širdimi juoktis, ši istorija ne apie pramogas, o apie nenugalimą žmogaus norą šiame pasaulyje atrasti vietą, kurioje jaustumeisi saugus ir galėtum daryti tai, ko labiausiai trokšti.

15min kalbinta Elika pastebėjo, kad būtent to negalią turinčių asmenų gyvenimuose dažniausiai ir trūksta. Visuomenėje gana įprasta, jog sprendimus už negalią turinčius asmenis priima kiti, o jie patys paliekami nuošalyje.

„Neretai ir pačius paprasčiausius sprendimus „Ką šiandien valgysiu?“, „Kurį megztinį apsivilksiu?“, „Kokį filmą žiūrėsiu?“ priima kiti, todėl dažnas negalią turintis asmuo savo paties gyvenime užima antraeilio herojaus vietą“, – teigė pašnekovė.

Paprašyta plačiau papasakoti apie savo veiklą, Elika paaiškino, kad ji teikia Lietuvoje dar gana naują paslaugą – pagalbą priimant sprendimus. Anot jos, labai svarbu įgalinti žmones su negalia bei suteikti šansą siekti to, ko giliai širdyje kiekvienas nori, o ne to, ko iš jų tikisi visuomenei. Būtent taip prasidėjo ir Marijaus istorija.

„Tiesą sakant, – pridūrė ji, – labai greitai susibendravome ir tapome tikrais sielos draugais.“

Vis dėlto pagrindinė Elikos misija – padėti Marijui suprasti, ko jis išties gyvenime nori, ir palaikyti šiame kelyje. Pasak jos, tai buvo rimtas iššūkis.

„Iš pradžių nudžiugome išgryninę net 6 norus, susijusius su savarankiškumo ugdymu, rašymo įgūdžių gerinimu, mokymusi naudotis kompiuteriu ir pan. Tačiau klausantis viso to, ko Marijus sakėsi norįs siekti, man kilo abejonių. Jaučiau, kad kažkas čia ne taip… Atrodė, kad tie Marijaus išsakyti norai nėra tai, ko jis iš tiesų labai trokšta, kas jį labai motyvuoja.

Taigi, tęsėme diskusijas, kol vieną dieną Marijus man pasakė: „Aš noriu šokti, vaidinti, noriu būti scenoje!“ – prisiminė Elika ir pridūrė, jog tuomet iškart pajuto, kad šis noras – svarbiausias Marijui.

Teko išgirsti ne vieną neigiamą atsakymą

Klausydamasis Elikos pasakojimo Marijus šypsodamasis prisiminė savo kelio į sceną pradžią. Įdomu tai, kad vyro artimieji bei bičiuliai jau anksčiau buvo pastebėję begalinį vyro troškimą šokti ir būti tikroje scenoje. Tuo metu jam pačiam prireikė šiek tiek laiko, kol širdyje ilgai slėpta svajonė buvo ištarta garsiai.

Anot Elikos, tai būdinga žmonėms su intelekto ar psichosocialine negalia. „Bičiuliams, kaip mes juos vadiname, dažnai įsirėžia tai, ko iš jų nori aplinka. Todėl jų pačių norai nustumiami kažkur giliai. Prireikia pagalbos, kol jie pajunta, ką iš tiesų nori veikti. Tenka mokytis atskirti svetimus ir savo norus. Džiaugiuosi, jog Marijui tai pavyko“, – kalbėjo pašnekovė.

Išgirdusi, apie ką svajoja Marijus, Elika ryžosi padėti jam užlipti ant tikros scenos. Tai padaryti nebuvo lengva: Marijui pagaliau išdrįsus atsiverti prasidėjo paieškos, kurios labiau priminė ne jaukų takelį į laimę, o kliūčių ruožą. Elika prisiminė, kad ilgai ieškojo, kas galėtų padėti įgyvendinti Marijaus svajonę, ir nepasidavė ne kartą išgirdusi neigiamą atsakymą.

Galiausiai ji kreipėsi į Kauno kamerinį teatrą, kurio darbuotojai nusprendė suteikti galimybę Marijui prisidėti prie jų kūrybinių projektų.

„Marijus teatre labai greitai pritapo. Pastebėjome, kad būdamas kitur Marijus nedrąsiai jaučiasi kalbėdamas. Tačiau atsidūręs scenoje jis tampa tikra žvaigžde. Jaučiasi, kad jam čia gera“, – apie bičiulį pasakojo Elika.

Ji vylėsi, jog Marijaus istorija įkvėps ir kitus drąsiai svajoti ir ieškoti būdų, kaip tas svajones paversti realybe. „Visus „ne“, galima paversti „taip“!“ – įsitikinę šios istorijos herojai.

Straipsnis – 15min

Nuotraukos – Eriko Ovčarenko / 15min nuotr.