NORS IR BE TĖVŲ GLOBOS, TAČIAU – KAIP TIKRUOSE NAMUOSE

Grei­tai bus me­tai, kaip Plun­gės mies­te, Vė­jo gat­vė­je, bu­vo ati­da­ry­ti pir­mie­ji ben­druo­me­ni­niai vai­kų glo­bos na­mai. Tai su­si­ję su Lie­tu­vo­je vyk­do­ma ins­ti­tu­ci­nės glo­bos per­tvar­ka, ku­rios vie­nas iš tiks­lų yra su­kur­ti tė­vų glo­bos ne­te­ku­siems ne­pil­na­me­čiams šei­mos ap­lin­ką. Po­ky­čiai aki­vaiz­dūs – čia gy­ve­nan­tys vai­kai pui­kiai jau­čia­si ir nu­ė­ję į ko­kią nors įstai­gą ki­tiems iš­di­džiai ir su džiaugs­mu pa­reiš­kia: „At­ėjo­me iš sa­vo na­mų!“.

Po­ky­čiai

Plun­gės vai­kų glo­bos na­mai vie­ni pir­mų­jų pa­te­ko į Lie­tu­vos mas­tu per­tvar­ko­mų glo­bos įstai­gų są­ra­šą ir jau per­nai rug­sė­jį bu­vo re­or­ga­ni­zuo­ti – pri­jung­ti prie Plun­gės so­cia­li­nių pa­slau­gų cen­tro.

Skep­tiš­kai nu­si­tei­kę plun­giš­kiai ga­li pa­ma­ny­ti, jog, vie­ną įstai­gą nai­ki­nant, tie­siog nu­tar­ta ati­da­ry­ti ki­tą pa­na­šią, ta­čiau taip nė­ra. Plun­gės so­cia­li­nių pa­slau­gų cen­tro di­rek­to­rės pa­va­duo­to­ja so­cia­li­niams rei­ka­lams Auš­ra Meš­kaus­kie­nė sa­ko, jog ben­druo­me­ni­niuo­se vai­kų glo­bos na­muo­se, skir­tin­gai nuo ins­ti­tu­ci­nės įstai­gos, li­ki­mo nu­skriaus­ti vai­kai gy­ve­na tar­si šei­mo­je.

Bu­te Vė­jo gat­vė­je – 6 vai­kai

Kas tie ben­druo­me­ni­niai vai­kų glo­bos na­mai? Trum­pai ta­riant, tai so­cia­li­nę glo­bą tei­kian­ti so­cia­li­nės glo­bos įstai­ga, kur ben­druo­me­nė­je, at­ski­ro­se pa­tal­po­se (na­me, bu­te, ko­te­dže) pa­gal šei­mai ar­ti­mos ap­lin­kos mo­de­lį na­mų ap­lin­ko­je gy­ve­na ne­di­de­lė gru­pė vai­kų – ne dau­giau kaip aš­tuo­ni. Jiems su­da­ro­mos są­ly­gos gau­ti rei­ka­lin­gas pa­slau­gas bei tu­ri­nin­gai leis­ti lais­va­lai­kį.

Be­veik prieš me­tus įvy­ko pir­mų­jų Plun­gės mies­te ben­druo­me­ni­nių vai­kų glo­bos na­mų ati­da­ry­mo šven­tė. A. Meš­kaus­kie­nė pa­sa­ko­jo, jog čia per­si­kraus­tę gy­ven­ti vai­kai pa­kliu­vo tar­si į na­mus, kur jiems žy­miai jau­kiau ir ma­lo­niau nei vai­kų na­muo­se: kas­dien su­pa šei­my­ni­nis mik­ro­kli­ma­tas, tad pa­ge­rė­jo emo­ci­nė bū­se­na, ta­po ar­ti­mes­nis ir šil­tes­nis ben­dra­vi­mas, vai­kai jau­čia­si drą­ses­ni, la­biau pa­si­ti­ki sa­vi­mi, leng­viau in­teg­ruo­ja­si į vi­suo­me­nę. Ma­žes­nie­ji iš­kart su­si­ra­do kai­my­nys­tė­je drau­gų, vy­res­nie­ji taip pat ge­rai su­ta­ria su kai­my­nais.

Da­bar ben­druo­me­ni­niuo­se na­muo­se – bu­te Vė­jo gat­vė­je – gy­ve­na 6 vai­kai, ku­rių am­žius – nuo 9 iki 18 m. Jie pri­žiū­ri­mi vi­są pa­rą, dir­ba dvi so­cia­li­nės dar­buo­to­jos ir dvi pa­dė­jė­jos. Pa­slau­gas tei­kia ir psi­cho­lo­gė.

Su­pran­ta­ma, tiek iš­ori­nė, tiek vi­di­nė ap­lin­ka, ku­rio­je gy­ve­na li­ki­mo nu­skriaus­tas ne­pil­na­me­tis, tu­ri di­de­lę reikš­mę vai­ko sėk­min­gai rai­dai ir to­les­niam įsi­tvir­ti­ni­mui gy­ve­ni­me. Kaip pa­ste­bi A. Meš­kaus­kie­nė, bu­te gy­ve­nan­čių vai­kų kas­die­ny­bė ge­ro­kai ski­ria­si nuo anks­tes­nės, kai die­nas te­ko leis­ti „val­diš­ko­je“ įstai­go­je. Vai­kai jau­čia­si tar­si gy­ven­tų šei­mo­je.

„At­ei­da­mi į ins­ti­tu­ci­jos pa­tal­pas, kai vyks­ta di­des­nis ren­gi­nys, vai­kai su šyp­se­na sa­ko: „Mes at­ėjo­me pas jus iš sa­vo na­mų!“. Tai nu­tei­kia la­bai džiu­giai, vi­sus mus už­plūs­ta ge­ros emo­ci­jos“, – pa­sa­ko­jo pa­va­duo­to­ja.

Nors ben­druo­me­ni­niuo­se na­muo­se mais­tą ga­mi­na so­cia­li­nės dar­buo­to­jos, pa­gal ga­li­my­bes vai­kai taip pat įtrau­kia­mi į mais­to ga­my­bos pro­ce­sus, kar­tu su­da­ri­nė­ja me­niu. Sa­vait­ga­liais ir šven­čių die­no­mis vi­sa­da ga­mi­na kar­tu, o dar­bo die­no­mis – pus­ry­čius, va­ka­rie­nę – kaip bei­šei­na. Vis­kas kaip na­muo­se – at­si­žvel­gia­ma į už­im­tu­mą, am­žių. „Dar­buo­to­jai la­bai sten­gia­si, kad  vai­kai gy­ven­tų kaip šei­mo­je ir jaus­tų­si sau­gūs“, – sa­kė A. Meš­kaus­kie­nė.

Te­be­vei­kia Vai­kų glo­bos gru­pė

Plun­gės vai­kų glo­bos na­mai vei­kė nuo 1980 me­tų. Tai­gi, be­veik ke­tu­ris de­šimt­me­čius. Dar prieš tre­jus me­tus šio­je įstai­go­je gy­ve­no be­veik pus­šim­tis tė­vų glo­bos ne­te­ku­sių auk­lė­ti­nių ir apie 60 – glo­bė­jų šei­mo­se. Da­bar, pa­sak pa­šne­ko­vės, Plun­gės so­cia­li­nių pa­slau­gų cen­tro Vai­kų glo­bos gru­pė­je, pri­žiū­ri­mi dar­buo­to­jų, dar gy­ve­na 11 vai­kų. Ma­žiau­siam – 5, vy­riau­siam – 21 me­tai. Du pil­na­me­čiai yra įsi­kū­rę ta­me pa­čia­me pa­sta­te at­ski­rai, bu­to ti­po pa­tal­po­se.

Pil­na­me­čiai jau­nuo­liai tu­ri ga­li­my­bę lai­ki­nai pa­si­lik­ti, jei mo­ko­si. Gy­ve­na sa­va­ran­kiš­kai, pa­gal  jiems su­da­ry­tą at­ski­rą pa­ly­di­mo­sios glo­bos pla­ną. Dar­buo­to­jos jiems pa­de­da ir šiek tiek pa­kon­tro­liuo­ja. O kai ten­ka at­si­svei­kin­ti – gelbs­ti iš­si­ke­liant į so­cia­li­nius būs­tus, ry­šys ne­nu­trūks­ta ir iš­ėjus. Bu­vu­siems auk­lė­ti­niams vi­sa­da iš­tie­sia­ma pa­gal­bos ran­ka.

Ki­tą­met, anot A. Meš­kaus­kie­nės, Vai­kų glo­bos gru­pė vi­sai iš­tuš­tės – vai­kai bus per­kel­ti iš ins­ti­tu­ci­jos į ar­ti­mes­nę šei­mos mo­de­liui ap­lin­ką: Sa­vi­val­dy­bė jau yra nu­ma­čiu­si pa­sta­ty­ti na­mą Gan­din­gos gat­vė­je, ir 2020-ųjų pa­bai­go­je nau­juo­se ben­druo­me­ni­niuo­se vai­kų glo­bos na­muo­se ap­si­gy­vens dar 8 ne­pil­na­me­čiai. Šiuo me­tu de­ri­na­mas na­mo sta­ty­bos pro­jek­tas, pa­sta­tas bus pri­tai­ky­tas ir vai­kams su ne­ga­lia.

Vi­suo­me­nės są­mo­nin­gu­mas au­ga

Lie­tu­vo­je vyks­tan­čios so­cia­li­nės vai­kų glo­bos sis­te­mos per­tvar­kos tiks­las – iki 2020 me­tų pa­nai­kin­ti ins­ti­tu­ci­nius vai­kų glo­bos na­mus ir įkur­din­ti tė­vų glo­bos ne­te­ku­sius vai­kus ne tik ben­druo­me­ni­niuo­se na­muo­se, bet ir įtė­vių ar glo­bė­jų šei­mo­se, net­gi grą­žin­ti juos bio­lo­gi­niams tė­vams. A. Meš­kaus­kie­nės pa­teik­tais duo­me­ni­mis, šiuo me­tu glo­bė­jų šei­mo­se au­ga 51 vai­kas, 5 vai­kai iš glo­bė­jų šei­mų grą­žin­ti į bio­lo­gi­nes šei­mas ir 2 vai­kai gy­ve­na pas bu­din­čią glo­bo­to­ją.

Be­je, bu­din­čių glo­bė­jų pas mus iš­ties trūks­ta – vis­gi tai la­bai pa­si­au­ko­jan­tis dar­bas. Ži­no­ma, už jį mo­ka­mas at­ly­gi­ni­mas. Plun­gės so­cia­li­nių pa­slau­gų cen­tro di­rek­to­rės pa­va­duo­to­ja ra­gi­na ryž­tis ženg­ti šį žings­nį ir kreip­tis į jų įstai­gą dėl smul­kes­nės in­for­ma­ci­jos.

„Mes la­bai džiau­gia­mės, kad kar­tu su per­tvar­kos pro­ce­su, pa­de­dant ES pro­jek­tams, ju­da­me ko­ja ko­jon su nau­jo­vė­mis ir kas­dien sten­gia­mės dirb­ti vis ko­ky­biš­kiau“, – apie ins­ti­tu­ci­nės glo­bos per­tvar­ką sa­kė A. Meš­kaus­kie­nė.

Spe­cia­lis­tės aki­mis, po­ky­čiai pas mus vyks­ta spar­čiai, ta­čiau rei­ka­lin­gas di­des­nis vi­suo­me­nės są­mo­nin­gu­mas ir su­pra­ti­mas. Plun­gė – ma­žas mies­tas, tad dar­buo­to­jai, iš­gir­dę nei­gia­mus ko­men­ta­rus, vi­sa­da sten­gia­si pa­aiš­kin­ti žmo­nėms si­tu­a­ci­ją re­a­liai, pa­brėž­da­mi, kad glo­bos ne­te­kę vai­kai yra mū­sų vi­suo­me­nės da­lis, mū­sų at­ei­tis, ir tu­ri­me pri­im­ti to­kius, ko­kie jie yra, tu­ri­me pa­dė­ti, juos pa­lai­ky­ti.

„Šie vai­kai dar ga­li keis­tis ir nu­trauk­ti už­bur­tą jų gi­mi­nės ra­tą, at­ei­ty­je da­ry­da­mi ge­rus dar­bus ki­tiems. Vi­suo­me­nės są­mo­nin­gu­mas au­ga ben­drau­jant tar­pu­sa­vy­je. Ti­ki­mės, kad ži­nia apie nau­jų ben­druo­me­ni­nių vai­kų glo­bos na­mų įsi­kū­ri­mą mies­te sklis tik iš ge­ro­sios pu­sės“, – įsi­ti­ki­nu­si pa­šne­ko­vė.

„Plungės žinios” inf.