Pagalba priimant sprendimus: padedame spręsti savarankiškai
Kaišiadoryse, VšĮ „Vilties žiedas“ dirbantys specialistai nuo šių metų vidurio pradėjo teikti naują paslaugą – pagalba priimant sprendimus. Šiuo metu pagalba teikiama net 33 žmonėms su intelekto ar psichosocialine negalia, paslaugą teikia 9 specialistai. Šių paslaugų tikslas – įgalinti žmones su negalia: ugdyti jų savarankiškumą priimant kasdieninius sprendimus, skatinti dalyvauti visose gyvenimo srityse: mokytis, dirbti, dalyvauti visuomeninėje veikloje, spręsti sveikatos, turtinius ir neturtinius klausimus. Teikiant paslaugą atsižvelgiama į kliento valią ir norus.
Su Dora Dulaityte, Kaišiadorių VšĮ „Vilties žiedas“ pagalbos priimant sprendimus koordinatore, kalbamės apie tai, kaip sekasi šią paslaugą įgyvendinti praktikoje.
Dora, kaip trumpai ir aiškiai apibūdintumėte savo darbą?
Stipriname žmogaus su negalia gebėjimus pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus. Tai užtikrina savarankiškesnį gyvenimą ir dalyvavimą visose gyvenimo srityse.
Kiek giliai stengiatės pažinti savo klientus?
Savo klientus pažįstame tiek giliai, kiek jie leidžia save pažinti, kiekvienas atvejis yra individualus. Kitaip tariant, nesigiliname į žmogaus diagnozes, socialinę padėtį. Skiriame jam individualų laiką, susitinkame pasikalbėti dviese, išsiaiškiname rūpimus klausimus, susidėliojame individualų planą, formuojamus tikslus.
Pagalbos priimant sprendimus specialistai akcentuoja, kad labai svarbu nenutolti nuo žmogaus, kuriam padedi, tikrųjų tikslų, norų, lūkesčių. Kaip išlaikote šią ribą?
Koks bebūtų žmogaus tikslas, jį gerbiame ir vertiname. Ne mažiau svarbu gebėti įvertinti tikslo įgyvendinimo galimybes, rizikas ir tai aptarti su klientu. Kai tikslas ar konkretus iššūkis išgrynintas, žingsnis po žingsnio imamės jo įgyvendinimo. Pavyzdžiui, kliento tikslas – išmokti savarankiškai naudotis pinigais, apsipirkti parduotuvėje. Pasikalbame, kad pirmiausia reikia išmokti pažinti ir skaičiuoti pinigus, tada įvertinti prekių kainą, nebijoti parduotuvėje paprašyti pagalbos ir pan.
Praktika rodo, kad tikslo siekimas – ilgas procesas, į kurį įtraukiamas ne tik specialistas, žmogus su negalia, bet ir jo artimieji, kiti mūsų įstaigos darbuotojai, asistentai.
Į pagalbos procesą įtraukiate ir artimuosius?
Taip, būtinai, jeigu artimųjų yra. Kartais esame tie žmonės, kuriems kliento artimieji gali išsipasakoti, pasiguosti, pasitarti. Svarbu ir artimuosius įtraukti į pagalbos procesą, nes jei žmogus kažko mokysis su mumis, tačiau to nedarys namuose, darbo rezultatai bus tik patenkinami.
Pavyzdžiui, vienas klientas nori būti savarankiškesnis buityje. Pasitelkę asistentus mes galime jį to mokyti, tačiau jeigu mama namuose to nemokys, tai nebus naudinga. Klientams duodame užduočių, kurias gali atlikti namuose su artimaisiais.
Ar galite pasidalinti sėkmės istorijomis?
Tokių istorijų yra tikrai ne viena. Pavyzdžiui, padėjome priimti sprendimą nuolatos rūpintis globos namuose augančiais vaikais, padėjome priimti sprendimą persikraustyti į socialinį būstą iš socialinės rizikos tėvų namų, padėjome priimti sprendimą susirasti tikrą brolį, su kuriuo nebuvo bendrauta jau 20 metų. Tokios istorijos motyvuoja, stiprina ir mus pačius, specialistus.
Po kiek laiko išryškėja pokyčiai klientų kasdieniame gyvenime?
Tai yra absoliučiai individualus laikotarpis, kuris svyruoja nuo 2 iki 10 mėnesių. Pokytį lemia tai, kaip greitai klientas ima pasitikėti specialistu. Atsiradęs noras bendrauti, noras kalbėtis apie aktualius dalykus, atvirumas rodo, kad judame teisinga linkme.
Prisiminkite situaciją, kuomet jautėte didelį džiaugsmą padėjusi.
Man atmintyje išlikęs mamos susitikimas su seniai matytu vaiku. Ilgus metus menka mamos savivertė trukdė rūpintis vaiku. Ji klaidingai manė, kad valstybė vaiku pasirūpins geriau. Pradėjus darbą, dažnai skambėjo klausimas, ar verta jai pas vaiką važiuoti.Galime pasidžiaugti, kad šiandien mama vaiką lanko ir jie abu yra laimingi.
TEKSTAS – Institucinės globos pertvarkos.
NUOTRAUKA – asociatyvi nuotr. Unsplash.com