Socialinės dirbtuvės: prasmę turinti ir bendruomenei naudinga veikla

Visi žmonės skirtingi, tad ir darbo sąlygos ne visiems tinka vienodos – kiekvienas geriausiai atsiskleis tuomet, jei jam tinkančioje vietoje darys tai, ką geriausiai moka ir sugeba. Todėl Lietuvoje prieš trejus metus startavo projektas „Nuo globos link galimybių: bendruomeninių paslaugų plėtra“, kurio dėka pradėjo veiklą socialinės dirbtuvės – čia žmonės, turintys negalią, gali pajusti, kad jų veikla aplinkiniams yra reikalinga.

Socialinės dirbtuvės skirtos darbingo amžiaus intelekto ar psichosocialinę negalią turintiems žmonėms nuo 18 metų, kuriems kyla sunkumų įsidarbinant atviroje darbo rinkoje ar norint pasinaudoti įdarbinimo su pagalba paslauga. Oficialiai socialines dirbtuves lankantys žmonės vadinami paslaugų gavėjais, bet patys jie neretai linkę sakyti, kad eina į darbą – juk ten tikrai turės praleisti nustatytą laiką (6 val. per dieną) ir atlikti jiems priskirtas užduotis.

Kaip pastebėjo Vilniaus regiono ekspertė Kristina Maciūtė-Stukanė, anksčiau dienos globą ar kitokį užimtumą gaudami žmonės paprastai užsiimdavo tapybos, šokio, muzikos menais.

Socialinėse dirbtuvėse jie gamina prekes, kurias vėliau realizuoja, ir teikia paslaugas. Kauno regioną kuruojanti ekspertė Vida Lukamskienė pasakojo, kad visoje Lietuvoje veikia 27 socialinės dirbtuvės, o nemaža jų dalis, 12, įsikūrusios Kauno regione – 7 iš jų yra Kauno mieste, po vieną Garliavoje (Kauno raj.), Prienuose, Raseiniuose, Kėdainiuose ir Kaišiadoryse. Daugelis socialinių dirbtuvių veikia įvairiose nevyriausybinėse organizacijose. Projektą finansuoja Europos socialinio fondo agentūra, o įgyvendina Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Gamina muilą ir kepa blynus

Dirbtuves lankantys Kauno regiono gyventojai užsiima įvairiomis veiklomis: vieni teikia valymo ar aplinkos (pvz., kapinių) tvarkymo paslaugas, kiti gamina keramikos dirbinius, muilus, tekstilės gaminius ar pan. Tiesa, prieš tai kiekvienam žmogui parenkama jam pagal gebėjimus tinkama veikla, be to, darbai skirstomi lanksčiai ir pasirūpinama, kad jei tądien žmogus blogai jaučiasi ar jo emocinė savijauta prasta, vietoje numatytos užduoties jam gali būti paskirta kita.

Beje, projekte numatyta, kad paslaugos teikiamos žmonėms, kuriems nustatytas darbingumo lygis yra 20–55 proc., tačiau praktika parodė, kad ir žmogus, kurio darbingumas vos 10–15 proc., gali atlikti jam skirtas užduotis, jeigu parenkama būtent tai, kas jam tinka ir patinka.

Vilniaus regione, kaip pasakojo K.Maciūtė-Stukanė, neabejotinai vienos žinomesnių socialinių dirbtuvių – restoranas „Pirmasis blynas“. Programėlėse „Tripadvisor“, „Spotted by Locals“, „Happy Cow“ jis net įtrauktas į užsieniečiams rekomenduojamų lankytinų Vilniaus vietų sąrašą, tad jį mielai lanko ne tik vilniečiai, bet ir atvykėliai, norintys pasigardžiuoti skaniais blynais.

Sausainius, pyragėlius, vaflius ir kitokius konditerijos gaminius ruošia VšĮ „Rastis“ įsikūrusios socialinės dirbtuvės. Valakupių reabilitacijos centras, kartais – ir „Vilniaus Viltis“ užsiima smulkios medienos produkcijos – padėkliukų, drožinių ar mobiliųjų telefonų laikiklių – gamyba. Vilniaus „Arkos“ bendruomenė gamina baldus, pavyzdžiui, vaikiškas loveles ar kėdes. „Vilniaus Vilties“ socialinės dirbtuvės taip pat užsiima aplinkos tvarkymu, pavyzdžiui, yra pasirašiusios sutartį su Kairėnų botanikos sodu ir ten padeda darbuotojams rūpintis augalais, grėbia lapus ar pan. Na, o esant prastesnėms oro sąlygoms jų nariai lieka patalpose ir imasi rankdarbių ar smulkesnių užsakymų, pavyzdžiui, varžtų rūšiavimo. Trakuose esančiose dirbtuvėse žmonės užsiima bitininkyste ir medaus produktų gamyba.

„Džiaugiamės Vievio dirbtuvių sėkme – jos pradėjo nuo rankdarbių, bet paskui atrado nišą ir ėmė teikti skalbimo paslaugas, kurios pasirodė bendruomenei tikrai reikalingos, jie gauna ir stambesnių užsakymų. Na, o Vilniaus Palaimintojo Jurgio Matulaičio dirbtuvių atstovai buvo, galima sakyti, tapę Vilniaus universiteto bendradarbiais – universitetas rengė tekstus, kurie turėjo būti parašyti lengvai suprantama kalba, o jie tuos tekstus skaitė ir vertino“, – pasakojo K.Maciūtė-Stukanė. Iš viso Vilniaus regione veikia 8 socialinės dirbtuvės – 5 sostinėje, po vieną Vilniaus rajone, Trakuose ir Vievyje. Taip pat jos veikia daugelyje kitų Lietuvos savivaldybių – Klaipėdos, Telšių, Tauragės, Šiaulių, Panevėžio, Marijampolės, Alytaus ir Utenos regionuose.

Kai kurie įsilieja į darbo rinką

Kiekvienose dirbtuvėse tradiciškai vienu metu lankosi apie 10 žmonių. Su grupe dirba 4 žmonių kolektyvas: socialinis darbuotojas, individualios priežiūros specialistas bei gamybos srities meistras, kurie dirba tiesiogiai su paslaugų gavėjais, taip pat yra rinkodaros specialistas, kuris atsakingas už produkcijos ar paslaugų reklamą bei realizavimą (nemažai dirbtuvių turi savo elektronines parduotuves ar prekiauja savo gaminiais socialiniuose tinkluose).

Dirbtuves lankantys žmonės su negalia gauna ir atlygį, tiesa, jis vadinamas ne atlyginimu, o kompensacija. Tai 38 Eur per mėnesį suma, kuri yra skirta paslaugų gavėjų kelionių į dirbtuves ir atgal ir pan. išlaidoms kompensuoti, tačiau nemažai jų pasidžiaugia, kad tai pirmieji gyvenime jų uždirbti pinigai.

Be to, jei sugeneruojamos didesnės, nei numatytos, pajamos, jie gali gauti didesnes išmokas. O kartais nusprendžiama, kad visi dirbtuvių lankytojai surengs iškylą, vyks į ekskursiją ar dar kažkaip save apdovanos. Pasak pašnekovių, ir patys dirbtuves lankantys paslaugų gavėjai, ir jų šeimų nariai džiaugiasi tuo, kad jie gali užsiimti prasminga veikla. Juk daug smagiau yra jaustis ne žmogumi, kuris gyvena iš gaunamos pašalpos, o tuo, kuris kuria kitiems reikalingus produktus ar teikia paslaugas.

Be to, socialinės dirbtuvės – tai žmonėms su negalia tinkamas būdas save išbandyti ir susivokti, ar jau esi pasiruošęs įsilieti į darbo rinką arba grįžti į ją po ligos paūmėjimo. Ir tie, kurie įsilieti į darbo rinką dar nepasirengę, įgyja naudingų įgūdžių, pradedant tuo, kad reikia kasdien panašiu metu keltis ir ateiti į reikiamą vietą, laikytis susitarimų, bendradarbiauti, ir baigiant tuo, kad reikia tinkamai atlikti konkretų darbą. Ir, žinoma, socialinėse dirbtuvėse žmonės bendrauja, susiranda draugų ir leidžia laiką prasmingiau, nei sėdėdami namie.

Pasak abiejų pašnekovių, ypač svarbu yra tai, kad kai kurie socialinių dirbtuvių lankytojai, įgiję patirties ir išbandę save, vėliau sėkmingai įsilieja į atvirą darbo rinką. Tokių buvo jau kelios dešimtys. Iš viso socialinių dirbtuvių veiklose šių metų balandžio duomenimis yra dalyvavę 612 žmonių.

Norintieji prisijungti prie socialinių dirbtuvių tą padaryti gali ir dabar, reiktų kreiptis į savivaldybės, kurioje gyvenate, socialinį darbuotoją ar jums priklausantį psichikos sveikatos centrą. Daugiau informacijos apie socialines dirbtuves galima rasti interneto svetainėje www.pertvarka.lt.

TEKSTAS ir NUPTRAUKA: 15min.lt