Socialinių dirbtuvių bendradarbiavimas: patirtys, iššūkiai ir sėkmės istorijos

Vilniaus miesto savivaldybės iniciatyva vyko Vilniaus mieste veikiančių socialinių dirbtuvių susitikimas, skirtas aptarti Projekto pasiekimus, iššūkius bei skatinti socialinių dirbtuvių bendradarbiavimą. Susitikime dalyvavo Vilniaus miesto savivaldybės socialinės gerovės skyriaus socialinės integracijos poskyrio, socialinių dirbtuvių (VšĮ „Rastis“, Bendrija „Vilniaus Viltis“, MB „Pirmas Blynas“, Asociacija „Vilniaus lietaus vaikai“, VšĮ Pal. J. Matulaičio socialinis centras) atstovai, tinklaveikos specialistė.

Socialinės dirbtuvės buvo pakviestos pristatyti savo vykdomas veiklas, gaminamą produkciją, pasiektus rezultatus bei pasidalinti mintimis apie bendradarbiavimo su kitomis socialinių paslaugų įstaigomis ar prekių ir paslaugų užsakovais galimybėmis. Buvo akcentuota, kad nors užsakymų pavyksta pritraukti, pagrindinis iššūkis išlieka užtikrinti aukštą gaminamų produktų ar teikiamų paslaugų kokybę. Tai dažnai tampa sudėtinga dėl dirbtuvių dalyvių kaitos, skirtingų jų darbinių gebėjimų bei poreikio skirti daugiau laiko įgūdžių atkūrimui ar naujų gebėjimų ugdymui. Atsižvelgdamos į šiuos iššūkius, dirbtuvės nuolat ieško įvairesnių ir efektyvesnių mokymosi metodų, kurie leistų dalyviams įgyti reikiamų gebėjimų atliekant konkrečias gamybos ar paslaugų teikimo užduotis, atsižvelgiant į jų individualias galimybes bei poreikius.

Buvo pasidžiaugta, kad daliai paslaugų gavėjų pavyksta sėkmingai atkurti darbinius gebėjimus ir įsitraukti į atvirą darbo rinką. Beveik kiekvienos socialinės dirbtuvės gali pasigirti keliais sėkmingais pavyzdžiais. Vienas jų – paslaugos užsakovai, ilgą laiką teikę užsakymus varžtų surinkimui, nusprendė įdarbinti du socialinių dirbtuvių dalyvius savo įmonėje nuolatiniam darbui. Vis dėlto dirbtuvių atstovai atkreipė dėmesį, kad įdarbinimo rodikliai galėtų būti dar geresni, jei būtų įdiegta tarpinė pagalbos grandis, kuri teiktų tikslines konsultacijas dėl darbo vietos pritaikymo, užtikrintų pagalbą įdarbinimo procese ir padėtų darbuotojams sklandžiai įsitvirtinti naujose pareigose.

Kaip vieną pagrindinių iššūkių socialinės dirbtuvės įvardijo paslaugų gavėjų motyvavimą ir jų reguliaraus dalyvavimo užtikrinimą veiklose, trunkančiose kasdien po 6 valandas. Daliai paslaugų gavėjų tokia trukmė yra per ilga, kad jie galėtų aktyviai vykdyti suplanuotas užduotis, todėl būtina organizuoti dažnesnes pertraukas bei ieškoti įvairesnių veiklų, atitinkančių jų poreikius ir galimybes. Be to, dirbtuvės susiduria su dar vienu reikšmingu iššūkiu – kvalifikuotų specialistų pritraukimu ir jų išlaikymu, kuris yra esminis veiksnys užtikrinant paslaugų kokybę ir tęstinumą.

Susitikimo metu buvo aptartos ir kitos svarbios temos, įskaitant tvarumo principų taikymą socialinių dirbtuvių veikloje, savanorių pritraukimo bei jų pagalbos organizavimą, elektroninės prekybos galimybes ir iššūkius, taip pat dirbtuvių tarpusavio bendradarbiavimo stiprinimo perspektyvas. Kelios dirbtuvės pristatė informacinius leidinius apie savo vykdomą veiklą. Tinklaveikos specialistė pasidalino naujausia informacija apie socialinių dirbtuvių paslaugų teikimo eigą projekte, pabrėžė individualios pažangos stebėsenos svarbą ir supažindino su būsimomis naujovėmis. Tai apėmė metodinę pagalbą dirbtuvėms, veiklų bei produktų viešinimo strategijas, kurios padės didinti paslaugų matomumą ir efektyvumą.

Visi susitikimo dalyviai vieningai pabrėžė tokių renginių svarbą. Jie ne tik sudaro galimybes dalytis patirtimi, keistis gerąja praktika, bet ir skatina naujų bendradarbiavimo idėjų atsiradimą, kurios prisideda prie veiklos efektyvumo didinimo ir bendrų tikslų įgyvendinimo. Tokie susitikimai stiprina bendruomenės ryšius, kuria pasitikėjimą ir bendrą supratimą apie socialinių dirbtuvių reikšmę visuomenei, skatindami jų vaidmens plėtrą ir ilgalaikį tvarumą.