Apsaugoto būsto siela Jolanta: „Vienai būtų liūdna“

Kas pažįsta Jolantą, žino: užsukę į svečius, neliks nepavaišinti. Jolanta – rūpestinga, draugiška ir miela asmenybė. Kitos apsaugoto būsto gyventojos vadina ją namų siela.

Rūpinasi namais

Apsaugotame būste Jolanta gyvena pusantrų metų. Šiandien moteris čia jaučiasi lyg tikruose namuose. Mielai tvarkosi, prižiūri daržus, rūpinasi rožynu, o laisvalaikį skiria rankdarbiams. Pasak VšĮ „Tapk laisvas“ vadovės Snieguolės Butrimavičienės, Jolanta – itin darbštus žmogus. Tokių įvertinimų ji sulaukia ir iš darbdavių.

Pati Jolanta pasakoja, kad keliasi 5 ryto. Iki 7 valandos spėja ne tik pasigaminti pusryčius, pamaitinti augintinę jūros kiaulytę, bet ir nukasti sniegą kieme. Namo grįžta tik 17 valandą ir nors darbe pavargsta, nesėdi rankų sudėjusi: jei kitos trys moterys, su kuriomis gyvena, nespėja, vakarienę pagamina ir joms.

„Jolanta yra labai ūkiška. Jau dabar suka galvą, kad pavasaris ant nosies, metas galvoti apie sėklas“, – šypsosi S. Butrimavičienė. Jei reikia ką nors susiūti, kitos apsaugoto būsto gyventojos žino: Jolanta irgi pagelbės, mat puikiai valdo iš santaupų nusipirktą siuvimo mašiną.

Draugiška ir dėmesinga

Pirmaisiais gyvenimo metais Jolanta augo su mama, bet vėliau atsidūrė Vilijampolės globos namuose. Moteris pamena, kad vaikystėje buvo išdykusi, mėgo žaisti su lėlėmis, vis dar mena lėlę su gražia suknele. Galbūt todėl, kad patyrė mamos meilę ir rūpestį, Jolanta ir pati užaugo rūpestinga, jautri, draugiška. Savo dėmesį ji rodo ne tik kitoms apsaugoto būsto gyventojoms: dalyvaudama projekte „Draugystė veža“, projekto dalyvius vaišino kaskart vis kitokiu pačios keptu pyragu.

Gaminti – ne vienintelis Jolantos pomėgis. „Mėgstu siūti, megzti, nerti. Mezgu kojines ir viską, ko reikia. Vasarą patinka darbuotis darže, konservuoti daržoves. Kai nuotaika ar sveikata pablogėja, nieko nesinori, bet kai turiu jėgų, galiu padaryti daug – megzti, tvarkytis, pagaminti ką nors skanaus“, – pasakoja Jolanta. Geriausiai pavykstantys skanėstai – obuolių pyragas ir „tinginys“.

Jolanta sako, kad per gyvenimą eina su nuostata, jog reikia pasitikėti žmonėmis ir stengtis pamatyti geriausius jų bruožus: „Manau, kad žmonės yra skirtingi – vieni būna geri, kiti pikti, dar kiti apgauna.  Bet jeigu tu esi geras, tai ir kiti tau bus geri.“

Reikia tik minimalios pagalbos

Pasak S. Butrimavičienės, Jolanta su minimalia pagalba gali puikiai gyventi bendruomenėje. Pagalbos reikia dėl sudėtingų ligų, kuriomis serga. „Iki apsaugoto būsto paslaugos Jolanta ketverius metus gyveno pas mus, ruošėme ją savarankiškam gyvenimui. Kaip vieną svarbiausių Jolantos gebėjimų išskirčiau tai, kad ji supranta pinigų vertę. Pradžioje buvo sunkumų, pavyzdžiui, pirkdavo iškart kelis pakelius sviesto, kelias dėžutes kiaušinių. Kad nepritrūktų. Bet dabar jau išmoko, kad nereikia pirkti po tiek daug. Ji ir kitoms padeda susiskaičiuoti pinigus, puikiai susitvarko apsipirkdama“, – Jolantos pasiekimais džiaugiasi S. Butrimavičienė. Taip pat Jolanta turi stiprų atsakomybės jausmą.

Jolanta sako, kad rūpinimasis namais ir darbas visu etatu jos nevargina. Jai patinka būti užsiėmusiai ir išbandyti naujus dalykus. Dirbti jai svarbu, nes gali save išlaikyti, o per atostogas – pakeliauti. „Taupau pinigus, nes noriu įsigyti naują kompiuterį, išvažiuoti į keliones atostogų metu. Jau buvau išvykusi į Švediją, plaukiau laivu į Stokholmą, važiavome į Lenkiją, į Zakopanę, lipom į kalnus, važiavom į Slovakiją. Dabar norėčiau į Turkiją ar kitur, kur šilta“, – svajoja apsaugoto būsto gyventoja.

Vienai būtų liūdna

Jolanta neslepia pasvajojanti apie visiškai savarankišką gyvenimą, bet pripažįsta, kad gyventi tarsi šeimoje smagiau. „Norėčiau savo buto, bet bijau, kad vienai būtų liūdna. Mėgstu bendrauti, man reikia draugų. Aplink mane yra gerų žmonių, kurie padeda, pataria. Gyvenant keturiese būna visko, kartais pasipykstame, bet vis tiek smagu gyventi su merginomis. Mes kaip šeima“,  – šypsosi Jolanta.

Apsaugotas būstas – paslauga, kurios tikslas sudaryti intelekto ar psichosocialinę negalią turintiems asmenims sąlygas savarankiškai tvarkyti asmeninį ir socialinį gyvenimą bendruomenėje, su pagalba palaikyti ir plėtoti turimus savarankiško gyvenimo įgūdžius, siekiant visiško jų savarankiškumo. Kauno regione šią paslaugą gauna 12 žmonių.

NUOTRAUKA: pašnekovės asmeninio albumo.

TEKSTAS: Institucinės globos pertvarkos.