Didžioji dalis institucinės globos pertvarkos projekto lėšų – paslaugoms ir mokymui

Siekdami paneigti 2017 m. vasario 3 d. naujienų portale DELFI.LT paskelbtame ELTOS pranešime (jo informacijos esmė pateikta „Lietuvos žiniose“ esančiame Jurgos Tvaskienės straipsnyje „Popierinė globos namų pertvarka“) pateikiamą vaikų psichiatro Lino Slušnio nuomonę dėl institucinės globos pertvarkos darbų ir jai skirtų lėšų, informuojame, kad šiuo metu įgyvendinamas projektas ,,Tvaraus perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų  sistemos sąlygų sukūrimas Lietuvoje“ yra tik viena iš pertvarkos pirmojo etapo priemonių.

Projektą vykdo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kartu su Neįgaliųjų reikalų departamentu prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Jo tikslas – sukurti sąlygas, reikalingas veiksmingos perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų sistemos kūrimui ir įgyvendinimui Lietuvoje.

Projektas finansuojamas iš Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšų. Jam skirta per pusseptinto milijono eurų.

Pirmiausia pabrėžiame, kad L. Slušnio minimoms paslaugų teikimo metodikoms numatyta tik beveik penki procentai visų projekto lėšų.

Didžioji dalis projekto lėšų skiriama naujų formų, inovatyvių paslaugų teikimui, globos įstaigų darbuotojų kompetencijos ir motyvacijos vertinimui, jų bei savivaldybių administracijos, socialinių darbuotojų, vaiko teisių apsaugos skyrių specialistų mokymų organizavimui, taip pat per pustrečio tūkstančio institucinės globos įstaigose gyvenančių asmenų įvertinimui ir individualių paslaugų teikimo planų sudarymui. Pastarieji reikalingi kitame institucinės globos pertvarkos etape, kada bus planuojama paslaugų infrastruktūra, siekiant, kad institucinės globos įstaigose gyvenantys vaikai ir asmenys, turintys proto ir (ar) psichikos negalią, galėtų gyventi šeimose ar bendruomenėje.

Planuojami parengti šių paslaugų metodiniai dokumentai ir aprašai: laikino atokvėpio, asmeninio asistento, socialinio darbo su šeima, turinčia asmenį su proto ir (arba) psichikos negalią, programos, tėvų, auginančių vaiką, turintį negalią, edukacijos programos ir kitų.

Projekto ekspertai visoje šalyje organizavo ir dalyvavo keliolikoje diskusijų. Jose aptartos ir paslaugų teikimo bendruomenėje galimybės. Diskusijose pateikta nemažai pasiūlymų, kaip  galima būtų greičiau reglamentuoti šių paslaugų teikimą.

Taip pat per renginius pastebėta, kad specialistams trūksta žinių ir pasitikėjimo savimi teikiant paslaugas, vienodos jau teikiamų paslaugų kokybės standartų, kas įgalintų jas pirkti ir organizuoti greičiau.