Kitokie vaikai – baimę kelia mitai
2017 m. birželio 15 d.
V. Ruškys/ „Šiaulių kraštas”
Akmenės rajone įsijungta į šalyje vykdomą projektą – be tėvų augantiems vaikams teikiamą institucinę globą pakeisti šeimoje ir bendruomenėje teikiamomis paslaugomis. Iš Ventos socialinių paslaugų namų pirmoji grupė nepilnamečių iškeldinti į butą daugiaaukščiame name.
Ventos socialinių paslaugų namuose iki šiol gyveno 34 nepilnamečiai, kuriems dėl neįgalumo būtina nuolatinė priežiūra. Jie įstaigoje įkurdinti iš visos Lietuvos, tarp jų vienas – Akmenės rajono.
Dar 31 vaikas yra kilę iš Akmenės rajono gyventojų šeimų, kurioms teismų arba rajono Savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus sprendimu neleidžiama auginti savo atžalų. Dauguma jų glaudžiami Agluonų kaime esančio Paramos šeimai centro Vaikų globos padalinyje, po kelis – Šiaulių kūdikių namuose ir Kuršėnų vaikų globos namuose. Iš šių institucijų nė vienas akmeniškis neįkurdintas kitoje šeimoje ar kokioje kitoje aplinkoje,
Autor. nuotr.
Dėl pertvarkų Ventoje ne kartą lankėsi Socialinės apsaugos ministerijos Socialinės aprėpties departamento direktorė Violeta Toleikienė. Ji atsakė į „Šiaulių krašto“ klausimus.
– Ar visuomenė pasirengusi priimti į savo aplinką nuolatinius globos įstaigų gyventojus?
– Gyventi taip – nauja patirtis. Bet pasirengimas atsiranda tik būnant kartu. Pasirengti gyvenimui kartu su vaikais, kurie neįgalūs, ar gyventi kaimynystėje – čia bus pamokos, kurias mokysimės drauge. Jie yra vaikai, o ne kas nors kitas.
– Dar prieš pertvarką atlikta apklausa, kaip įvairių visuomenės sluoksnių atstovai vertina globos namų pertvarką. Paaiškėjo, kad labiausiai jai priešinasi globos įstaigų darbuotojai ir gyventojai.
– Tai normali reakcija. Būtent darbuotojai realiausiai gali kvestionuoti. Nes kiekvienas pokytis turi savyje nežinią dėl galimų iššūkių. Todėl labiausiai institucine veikla užsiimantys žmonės svarsto, ar galės susidoroti.
Tačiau ministerija darė veiksmus, kad pažintų darbuotojus, atrastų jų silpnas vietas. Atrastų kompetencijos trūkumą ir padėtų jį mažinti. Todėl organizuojami mokymai, kad darbuotojai įgytų tų žinių ir gebėjimų, kurie bus reikalingi po pertvarkos teikiant kitokias paslaugas.
Panašu, kad institucinės globos dešimtmečių patirties turinčių specialistų nuomonės nepaisoma.
– Po ministerijos atliktų darbų duomenys pasikeitė. Atliktas kiekvieno darbuotojo vertinimas. Jo rezultatai skelbia, kad motyvacija yra labai didelė. Jai pastiprinti nereikia daug pastangų. Parengtas kvalifikacijos kėlimo planas, bus organizuojami mokymai.
Žmonių, kurie nenorėtų ar kategoriškai priešintųsi pertvarkai tesudaro iki 1 procento apklaustų darbuotojų.
Tačiau yra abejonių dėl gebėjimų – ar bendruomenė pajėgs teikti paslaugas, prisitaikyti prie naujų sąlygų.
– Jei atsitiktų taip, kad visuomenė nepriimtų pertvarkos, kas tada laukia, ar globos įstaigos susigrąžintų globotinius?
– Gyvenime būna, kad ne visi kaimynai sutaria tarpusavyje, tad panašiai gali atsitikti kaimynystėje atsiradus gyventojams iš globos įstaigos. Tačiau pirmoji patirtis Vilniuje, Marijampolėje neatrodo pesimistinė, nes kategoriškai prieš numatytus kaimynus nusiteikę gyventojai dabar džiaugiasi naujais kaimynais. Mūsų vaikai ateina su profesionaliais darbuotojais. Jie tampa net pavyzdžiu greta gyvenantiems tėvams, blogiau prižiūrintiems savo vaikus.
– Kaip iš institucinės globos į visuomenę integruoti dabartiniai nepilnamečiai gyvens, kai taps suaugusieji?
– Bus atsižvelgiama į jų gebėjimo lygį. Jei išmoks amato, dirbs darbą ir užsidirbs – tai galės gyventi bute. Kokia dalis susidarys – neprognozuojama.
Vis dėlto kai kuriems globotiniams per sudėtinga gali būti gyventi visuomenėje, todėl gali tekti sugrįžti į globos namus.
Vienas suaugęs globos įstaigos globotinis asmeniškai man sakė: „Tik neleiskit manęs į laisvę, nes aš supūsiu šiukšlyne“.
Bet gal ta baimė dėl mitų? Kol neišbandytas kitas gyvenimas.
– Ar tikėtina, jog kol bus tokių globotinų žmonių, tuo užsiimančios institucijos nebus panaikintos.
– Reikia atminti, kad butai neįgaliems globos įstaigų globotiniams yra šių įstaigų padalinys. Kuriame dirba profesionalūs socialiniai darbuotojai.
Vis dėlto įstaigos gali keisti savo veiklą pagal bendruomenėje kintančius poreikius. Ministerija mato nemažą spektrą su negaliomis susijusių poreikių, kurie iki šiol nėra pilnai patenkinti. Todėl galima išnaudoti patalpas ir kvalifikuotus darbuotojus.