Institucinės globos pertvarka Klaipėdoje. Kam ji naudinga?

Institucinės globos pertvarka Klaipėdos miesto savivaldybės atstovams – ypač nemaloni ir nepatogi tema. Atsakingi darbuotojai, nepasiekiantys gerų šio darbo rezultatų, pasirinko globos problemų viešai visai neaptarinėti. Populiariausias būdas prastiems darbo rezultatams pateisinti – skųstis, esą pertvarkos procesai labai brangiai kainuoja. Kita vertus, pertvarkos imitacijai negailima ir tūkstančių eurų.

Šimtai tūkstančių eurų skiriama butams pirkti – į juos perkeliami vaikai iš globos namų. Dideli pinigai skiriami ir vaikus prižiūrintiems darbuotojams (auklėtojams) išlaikyti. Pernai buvo nupirktas 120 kvadratinių metrų ploto kotedžas, kuriame prieš metus apsigyveno aštuoni VGN „Rytas“ vaikai. Šis pirkinys mokesčių mokėtojams kainavo 135 tūkst. eurų. Šiemet jau nupirktas dar vienas panašaus ploto butas, į kurį jau persikėlė tų pačių VGN „Rytas“ globotiniai. Dar vienas, kuriam įsigyti skirta 170 tūkst. eurų, taip pat netrukus bus nupirktas. Ir tai viskas. Specialistų teigimu, esmė nesikeičia – vaikai bus perkelti iš vienų vaikų globos namų į kitus, tik mažesnius. Tuo tarpu globėjų šeimos neskatinamos, budinčių globotojų nerandama. O gal blogai ieškoma?

Formalus požiūris

Kristina Paulikė, socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėja, „Bundančiai Klaipėdai“ sakė, kad jai lankantis uostamiestyje plika akimi buvo matyti savivaldybės ir kitų atsakingų institucijų darbo brokas. „Kai kartu su socialinės apsaugos ir darbo ministru Linu Kukuraičiu lankėmės Klaipėdoje, matėme, kad ne viskas vaikų globos namų pertvarkos srityje padaryta. Mieste per mažai dienos centrų. Vaikus iš socialinės rizikos šeimų veža į Šeimos ir gerovės centrą, nes nėra budinčių globėjų, o miesto valdžia nesirūpina, kad tų globėjų atsirastų. Paklausiau vieno iš vadovų, kodėl nėra tų globėjų, – atsakė, kad „niekas nenori“ jais būti. Ką reiškia „nenori“? Kodėl kitų savivaldybių teritorijose nori? Matyt, todėl, kad ten pačios savivaldybės prisideda prie to, kad tų globėjų atsirastų. Norint, kad žmonės pradėtų globoti, reikia darbą dirbti. Klaipėdoje į tai žiūrima formaliai“, – konstatavo ministro patarėja.

Neskatina

K. Paulikė negailėjo gerų žodžių Kauno miestui, kuris, jos teigimu, labai rimtai padirbėjo šioje srityje. Alytaus miestas ir rajonas, jos teigimu, taip pat dirba atsakingai. Be kita ko, šios savivaldybės iš savo biudžetų skiria ir priemokas globėjams – tai palengvina apsisprendimą auginti tėvų netekusius vaikus tiems žmonėms, kuriuos nuo šio žingsnio stabdo būtent finansinis klausimas. „Ar skirti papildomą paramą globėjams, palikta spręsti pačioms savivaldybėms, ministerija negali kištis ir to reguliuoti. Klaipėda globėjams papildomai neskiria nė cento“, – apgailestavo K. Paulikė.

Jos teigimu, prevenciniam darbui su vaikais iš socialinės rizikos šeimų Klaipėdoje taip pat skiriama labai mažai dėmesio. „Visoje Lietuvoje yra steigiami vaikų dienos centrai, į kuriuos vaikai iš socialinės rizikos šeimų gali po pamokų ateiti paruošti pamokas, pavalgyti, praleisti laisvalaikį. Tai daroma tam, kad tie vaikai kuo mažiau laiko praleistų savo šeimose, kurios turi problemų. Klaipėdoje tų dienos centrų, palyginti su tuo, kiek yra į rizikos grupę įtrauktų vaikų, yra labai mažai. Tik keturi. Net mažesnėse savivaldybėse jų yra kur kas daugiau. Marijampolėje – 10, Raseinių rajone – 11, o Pasvalio rajone – net 18. Ką jau kalbėti apie Vilnių (41) ir Kauną (22)“, – skaičiavo ministro patarėja.

Šiuo atžvilgiu Klaipėda yra vienoje gretoje su mažomis savivaldybėmis – Zarasais, Ignalina ir Molėtais; jose taip pat veikia po keturis vaikų dienos centrus. „Klaipėdoje yra toks vaikų dienos centras „Dienovidis“. Jis gali priimti 30 vaikų, tačiau savivaldybė finansavimą skiria tik 15-ai vaikų. Esą nėra poreikio. Tačiau pažiūrėjus į statistiką, matyti, kad poreikis yra. Dabar Klaipėdos vaikų dienos centrus lanko 109 vaikai, o visame mieste yra net 579 socialinės rizikos šeimose augantys vaikai! Kaip galima teigti, kad nėra poreikio?“ – sakė K. Paulikė.

Trūksta budinčių globotojų

Živilės Jurgutienės, Klaipėdos regiono pertvarkos procesų ekspertės teigimu, sklandžiam pertvarkos procesui kliudo budinčių globotojų (socialinių globėjų) stoka. „Vaiko globa budinčių globotojų šeimose būtų puiki alternatyva institucinei globai. Ypač tai aktualu kalbant apie vaikus iki trejų metų – jie į institucijas patekti turėtų tik išimties atvejais. Klaipėdos mieste yra tik dvi socialinės globėjos, kurios šiuo metu globoja Klaipėdos miesto ir Šilutės rajono savivaldybių vaikus. Klaipėdos rajone šiuo metu taip pat yra dvi budinčios globotojos, planuojama įdarbinti dar vieną šeimą. Rajone socialiniam globėjui už šį darbą siūlomas kur kas didesnis atlygis. Klaipėdos mieste už 1 vaiko globą budinčiam globotojui mokama apie 300 eurų per mėnesį, Klaipėdos rajone – apie 800 eurų. Mokama už faktiškai suteiktas paslaugas, nuo šių sumų sumokami teisės aktais nustatyti mokesčiai“, – sakė Ž. Jurgutienė.

Ji taip pat pastebėjo, kad trūkstant budinčių globotojų šeimų, kyla rizika, kad vaikai vis dar gyvena nesaugioje aplinkoje, kad delsiama juos paimti iš biologinės šeimos, kuri nesugeba tenkinti jų poreikių. „Kalbama ir apie aukštą socialinių darbuotojų su rizikos šeimomis ir VTAS specialistų pakantumo ribą, kompetencijų atpažinti smurtą (fizinį, emocinį, seksualinį) stoką ir pan. Vaikai per ilgai laikomi šeimose, kur pokyčiai nevyksta: toleruojamas tėvų įsipareigojimų nevykdymas, ir vaikai auga matydami netinkamą gyvenimo būdą, o tai sukuria didelę tikimybę, kad jie gyvens taip, kaip tėvai. Tokie vaikai, patekę į globos įstaigas, dažnai jau būna vyresnio amžiaus, tad turi mažiau galimybių patekti į globėjų šeimas, o juo labiau būti įvaikinti“, – sakė ekspertė.

Siūlo mažiau nei minimumą

Klaipėdos apskrities globėjų ir įtėvių asociacijos pirmininkė Vaida Vasiliauskaitė atkreipė dėmesį, kad žmogus, tapęs budinčiu globėju, turi atsisakyti kito darbo: visą savo laiką jam reikia skirti mažamečiui vaikui. Be to, nuo tos sumos, kuri mokama pagal Vyriausybės nustatytą tvarką, dar reikia sumokėti ir mokesčius.

„Jei (budinčiai) globėjai atveža vienerių, dvejų, trejų metų vaiką, ji nebegali užsiimti jokia kita darbine veikla. Kitas darbas ir kūdikio (ar mažamečio vaiko) globėjos pareigos nesuderinamos. Nepamirškime, kad jei vaiką institucijų sprendimu paima iš problemiškos šeimos, tai jis turi įvairių specifinių poreikių, sutrikimų (patirtas stresas, chroniškos ligos ir pan.). Sotaus ir laimingo vaiko iš normalios šeimos niekas nepaima ir neatveža.

Pagal nustatytus teisės aktus, budinti globėja gauna 400 eurų. Sumokėjusi mokesčius, į rankas gauna apie 300 eurų. Tai mažiau nei nu-statytas minimalus darbo užmokestis. Žinoma, kiekviena savivaldybė gali pridėti globėjui savo nuožiūra, tačiau Klaipėdos savivaldybė neprideda nieko“, – konstatavo V. Vasiliauskaitė.

Ciniškas požiūris

„Niekas neabejoja, kad vaikui geriau augti globėjų šeimoje nei vaikų namuose. Tai supranta visi, – kalbėjo Globėjų ir įtėvių asociacijos va dovė V. Vasiliauskaitė. Bet pagalvokime, koks gali būti akstinas dirbti globėjo darbą už 300 eurų? Juk jį reikia pavalgydinti, aprengti, vaikas auga – drabužių ir batų jam reikia dažniau nei suaugusiesiems. Jei mokyklinukas – reikia mokymosi priemonių. Reikia sumokėti už maitinimą mokykloje, už sporto būrelius, už sveikatinimo priemones ir t. t.“

Panašu, jog Klaipėdos miesto savivaldybės darbuotojams visa tai nesuprantama. „Praėjusiais metais buvome susitikę su mero pavaduotoja Judita Simonavičiūte. Į mūsų klausimą, kodėl nedidina išmokų globėjams, ji atsakė taip: suraskite globėjų – tada mes ir spręsime. Toks požiūris, mano manymu, yra trumparegiškas ir netgi„ciniškas“, – sakė V. Vasiliauskaitė.

Iš globos institucijos – į nakvynės namus

Pasak V. Vasiliauskaitės, daugelio vaikų, kurie užaugo globos institucijoje, tėvai užaugo ten pat. Tai vaikų namų auklėtiniai iš kartos į kartą. Nedaug kam pavyksta iš šio rato ištrūkti. Instituciniuose vaikų namuose vaikai neparuošiami savarankiškam gyvenimui. Globotiniams susidaro įspūdis, kad jais valstybė pasirūpins iki gyvenimo pabaigos, konstatavo V. Vasiliauskaitė.

Koks likimas laukia globos namų auklėtinių, kai jie palieka instituciją, ne kartą buvo rašyta nacionalinėje spaudoje. „Lietuvos žinios“ šių metų kovo mėnesį rašė, kad į Šiaulių socialinių paslaugų centro nakvynės namus kreipiasi vis jaunesni asmenys. Dalis jų – buvę globos namų gyventojai.

Šiaulių socialinių paslaugų centro direktorė Vida Šalnienė konstatuoja, kad už vaikus atsakingos globos įstaigos deramai neparengia jų savarankiškam gyvenimui. Vien per pastarąjį dešimtmetį Šiaulių nakvynės namai nuo 80 vietų išsiplėtė iki 120. „Šias vietas vadiname ilgalaikėmis. Čia prieglobstį randa deportuotieji iš kitų ES šalių, išėjusieji iš įkalinimo įstaigų, yra daug jaunuolių, užaugusių vaikų namuose. Bendraudama su buvusiais vaikų globos įstaigų auklėtiniais susidariau nuomonę, kad jie nelabai suvokia nei pačios pinigų vertės, nei apskritai žino, kaip jie uždirbami“, – kalbėjo socialinių paslaugų centro vadovė. Ji konstatavo, kad tokius jaunuolius apgauna sukčiai, išvilioja iš jų valstybės parūpintus butus, tad nelaimėliams belieka glaustis nakvynės namuose, rašoma „Lietuvos žiniose“.

Miesto valdžios pozicija

Klaipėdos miesto savivaldybės mero pavaduotoja Judita Simonavičiūtė nepanoro kalbėti apie vaikų globos institucijų pertvarką, globos šeimoje skatinimą ir su tuo susijusias problemas – iškart nurodė kreiptis į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento direktorę Audrą Daujotienę. Direktorė taip pat neturėjo ką pasakyti – atsiuntė formalų atsakymą raštu.
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atsakymas (kalba netaisyta).

Mokėjimas už vaiko priežiūrą socialinio globėjo šeimoje ir globėjo šeimoje: 2017 12 20 pakeitus LR Vyriausybės nutarimą, kuriuo patvirtintas Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašas, rekomenduojama budintiems globėjams ir vaikus globojančiai šeimai pagalbos pinigų suma atsižvelgiant į globojamų vaikų skaičių ir amžių. Kadangi šiuo metu Klaipėdoje yra 160 šeimų, kurios globoja 192 vaikus, tai metams būtų poreikis apie 260 000 Eur (3 BSI (bazinės socialinės išmokos) 114 Eur x 192 vaikai x 12 mėn.) dydžiai. Vyriausybės nutarimas patvirtintas 2017 12 20, kai strateginis jau buvo parengtas ir atiduotas, šiais metais analizuojame lėšų likučių galimybes ir teiksime politikams svarstyti variantus, kokia apimtimi būtų galima vykdyti rekomendaciją.

Klaipėdos taryba 2017 03 30 sprendimu yra patvirtinusi apie 3 kartus didesnes išmokas budintiems globėjams, nei rekomenduoja 2017 12 20 Vyriausybės nutarimas. Socialiniam globėjui Globėjų centras moka toliau nurodytas išmokas, kurios perveda-mos į budinčio globėjo nurodytą asmeninę sąskaitą:

400,00 Eur dydžio vienkartinė išmoka vaiko vietai įkurti; išmoka skirta vaiko gyvenimo sąlygoms pritaikyti ir būtiniausiems buities reikmenims įsigyti; išmoka mokama už kiekvieną kuriamą vaiko priežiūros vietą;

išmoka vaiko laukimo laikotarpiu 200 Eur – 0,5 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu nustatytos minimalios mėnesinės algos (toliau – MMA) dydžio mėnesinis atlygis socialiniam globėjui, kai šeimoje nėra apgyvendintas vaikas. Ši išmoka įskaitoma į socialinio globėjo pajamas ir nuo jos sumokami teisės aktais nustatyti mokesčiai;

išmoka už vaiko priežiūrą 300 Eur – 0,75 MMA dydžio mėnesinis atlygis socialiniam globėjui už kiekvieną jo šeimoje laikinai apgyvendintą vaiką (už faktiškai suteiktas paslaugas. Šios lėšos įskaitomos į socialinio globėjo pajamas ir nuo šių lėšų sumokami teisės aktais nustatyti mokesčiai;

išmoka už neįgalaus vaiko, kuriam nustatytas vidutinis ar sunkus neįgalumo lygis, priežiūrą 500 Eur – 1,25 MMA dydžio mėnesinis atlygis socialiniam globėjui.

Papildomai Budinčiam globėjui ir globėjui yra mokamos šios išmokos iš valstybės lėšų už kie-kvieną vaiką – universali išmoka vaikui 30,02 Eur, globos (rūpybos) išmoka 152 Eur, globos (rūpybos) išmokos tikslinis priedas 152 Eur t. y. už vaiko (be negalios) išlai-kymą budinčio globėjo šeimoje mokama SB – 300 Eur ir VB – 304 Eur (iš viso 604 Eur).

Tik skaičiai

Dažnas politikas ar administracijos atstovas įvairiose konferencijose, iš tribūnų, kone eilėmis prabyla apie paliktų vaikų globą. Apie globėjų misiją ir kilnų tikslą. Su patosu kelia auditorijoms retorinį klausimą: „Kodėl tiek nedaug žmonių apsisprendžia globoti be tėvų likusius vaikus?“ Ir čia pat pabrėžia, kad globa „nėra verslas“. Šiam kilniam tikslui įgyvendinti asmuo pats privalo užsidirbti lėšų – visaverčiam globotinių poreikių tenkinimui. Be to, dabar skiriamos valstybės paramos (apie 150 eurų vienam vaikui ir 150 eurų globėjui) esą visiškai pakanka.

Kita vertus, šis politikų ir administratorių požiūris keičiasi, kai kalbama ne apie paramą globėjų šeimoms, o apie algas vaikus prižiūrintiems darbuotojams Klaipėdos miesto savivaldybės išlaikomose įstaigose. Kita vertus, šis politikų ir administratorių požiūris keičiasi, kai kalbama ne apie paramą globėjų šeimoms, o apie algas vaikus prižiūrintiems darbuotojams Klaipėdos miesto savivaldybės išlaikomose įstaigose.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinės rūpybos skyriaus duomenimis, mieste veikiančiuose VGN („Rytas“, „Smiltelė“, „Danė“ ir Šeimos ir vaiko gero-vės centras), 2017 m. kovo 1 d. augo 99 vaikai. Dar apie 30 vaikų yra Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namuose. Iš viso mieste – apie 130 vaikų.

Šiuos vaikus prižiūri 346 darbuotojai. Vidutinė darbuotojų alga, portalo „Rekvizitai.lt“ duomenimis, – apie 600 eurų. Portalo „Rekvizitai.lt“ duomenimis, vaikų globos namuose (VGN) „Rytas“ yra 51 darbuotojas, VGN „Smiltelė“ – 39 darbuotojai, VGN „Danė“ – 82 darbuotojai, o Šeimos ir vaiko gerovės centre – 95 darbuotojai. Iš viso – 267 darbuotojai. Dar 76 asmenys dirba Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namuose. Iš viso – 346.

Globėjų yra

Statistika rodo, kad Klaipėdos miesto valdžios požiūris, esą „norinčiųjų globoti nėra“, neatitinka tikrovės. Pasiryžusiųjų globoti daugėja – nepaisant vietos valdžios formalaus požiūrio į pertvarkos procesus ir globos skatinimą. 2018 m. vasario mėnesio duomenimis, mieste vaikus globoja 162 šeimos. Jose auga 187 vaikai (Klaipėdos miesto savivaldybės Socialinės paramos skyriaus duomenys). Tai daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu (tuomet vaikus globojo 155 šeimos).

Vaikams, gyvenantiems Klaipėdos VGN,Vaikams, gyvenantiems Klaipėdos VGN, išlaikyti per mėnesį skiriama (Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinės rūpybos skyriaus duomenys):
„Rytas“: vaikui be tėvų globos ar su negalia – 1071 Eur/mėn.; su sunkia negalia – 1236 Eur/mėn. „Smiltelė“: vaikui be tėvų globos ar su negalia – 1064 Eur/mėn.„Danė“: globos kaina vienam asmeniui be tėvų globos ar su ne-galia – 849,46 Eur/mėn. Bendruomeniniai VGN (butai): planuojama tvirtinti 1205 eurų per mėnesį vienam vaikui.
Priminsime, kad budinčiam globėjui mokamas 400 eurų atlyginimas. Šeimoje globojamam vaikui valstybė skiria 150 eurų per mėnesį. Taip pat skiria 150 tikslinę išmoką globėjui.

Daugiau informacijos ieškokite čia.