TYRIMAS ATSKLEIDĖ, KODĖL BE TĖVŲ GLOBOS LIKUSIEMS VAIKAMS GERIAU GYVENTI BUTUOSE, NAMUOSE NEI INSTITUCINIUOSE GLOBOS NAMUOSE
Institucinės globos pertvarkos I etapui besibaigiant, atliktas pokyčių, kurie įvyko per kelerius pastaruosius metus vaikų globos srityje, vertinimas.
Rengiant galutinę vertinimo ataskaitą buvo taikomas didelis skaičius įvairių – tiek kiekybinių, tiek kokybinių – duomenų rinkimo ir analizės metodų: interviu su bendruomeninių vaikų globos namų gyventojais ir darbuotojais, aplinkos ir socialinių interakcijų bendruomeniniuose vaikų globos namuose stebėjimas, dokumentų, antrinių šaltinių, stebėsenos ir statistikos duomenų analizė, statistinė ir lyginamoji analizė, savivaldybių administracijų socialinių paslaugų skyrių atstovų anketinė apklausa, reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa, interviu su LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai pavaldžių socialinės globos įstaigų administracijų atstovais, fokusuotos grupinės diskusijos su Pertvarkoje dalyvaujančių institucijų ir įstaigų atstovais, naujų formų bendruomenines paslaugas teikiančių nevyriausybinių organizacijų atstovais, Pertvarkos tikslinių grupių interesus atstovaujančių nevyriausybinių organizacijų atstovais, fokusuotos grupinės diskusijos savivaldybėse, kuriose buvo įsteigti bendruomeniniai vaikų globos namai, atvejo studijos, ekspertinis vertinimas ir kt.
Vertinimo pirmuoju uždaviniu siekiama įvertinti bendruomenines paslaugas gaunančių likusių be tėvų globos vaikų socialinių įgūdžių ir gyvenimo kokybės pokytį.
Didžiąją dalį (beveik pusę) tyrimo imties sudarė 13–17 metų paaugliai. Mažiausiai tyrime (apie 5 proc. visų apklaustų globotinių) dalyvavo ikimokyklinio amžiaus vaikų. Dėl mažo jauniausių ir vyriausių tiriamųjų skaičiaus tolimesnės duomenų analizės pagal amžiaus grupes buvo atsisakyta.
Bendruomeniniuose vaikų globos namuose vaikams labiau patinka gyventi nei instituciniuose
82 proc. apklaustų BVGN globotinių teigia, kad jiems labiau patinka gyventi BVGN nei instituciniuose ar kituose namuose, kuriuose gyveno prieš įsikeldami į BVGN.
Atskirai nagrinėjant atsakymus „instituciniuose globos namuose“, matoma, kad iš 29 globotinių, pasirinkusių atsakymą „instituciniuose vaikų globos namuose“ net 15 atsakė, kad jiems „gerai ir ten, ir ten“. Likusieji savo pasirinkimą aiškina tuo, jog „ten buvo daugiau vaikų, įvairaus amžiaus, buvo mažesni ir buvo galima su jais kažką veikti“, „ten buvo daugiau veiklos“, „viskas arčiau, visi draugai ten“, „tai aš ten pripratęs, ten aš užaugęs. Čia niekada nesijausiu kaip namuose. Auklėtojos buvo kaip mamos“. Vienas vaikas sako: „Tenai patiko, nes čia yra kaimynai, jie pyksta, kad mes daug šnekam“. Taigi, iš vaikų pateiktų atsakymų visumos matyti, kad dažniausiai vaikai renkasi atsakymą „labiau patinka gyventi bendruomeniniuose namuose“.
Pasirinkimas „labiau patiko gyventi instituciniuose globos namuose“ susijęs su tuo, kad yra vaikų, ilgus metus praleidusių instituciniuose globos namuose, kuriuos jie laiko savo namais. Natūralu, kad tuomet gaila keisti gyvenamąją vietą, palikti draugus, auklėtojas, prie kurių globotiniai buvo prisirišę.
„Jeigu turėčiau augintinį…”
Atsakydami į interviu klausimą „Ko trūksta gyvenant bendruomeniniuose namuose, kad juose jaustumeisi kaip namie?“ apie pusė iš 205 apklaustųjų teigia, kad BVGN jiems nieko netrūksta. 29 vaikai kaip trūkstamą dalyką nurodo, kad trūksta „tikrų tėvų“, dėdės, arba brolio, sesės, draugo, kurie gyvena kitose šeimynose.
Gana dažnai globotiniai sako, jog trūksta augintinio – šuniuko ar kito naminio gyvūno. Augintinio ilgisi 10 vaikų (apie 5 proc. visų apklaustųjų).
Taip pat reikšmingi atsakymai, kur tarp trūkstamų dalykų vaikai nurodo, jog norėtų „kad kiti neišskirtų (nežinotų), kad mes iš vaikų namų“ bei „kad nemuštų, neskriaustų kiti vaikai“. Tokių atsakymų nėra daug, viso 5, tačiau juos įvardinti pavieniais taip pat nėra pagrindo – iš atsakymų ir į kitus klausimus matyti, jog muštynių, užgauliojimo, jaunesnių skriaudimo, keiksmų pasitaiko ne viename BVGN. Taip pat yra vaikų, kurie skundžiasi, jog kiti globotiniai rūko.
Naujieji namai vaikams patinka, nes… čia jaučiasi kaip tikruose namuose
Daugumai (93 proc.) apklaustų BVGN globotinių patinka naujieji namai. Vaikai sako, kad jie yra jaukūs, primena namus, o ne įstaigą. Išskirtini būdingi globotinių atsakymai: „čia – kaip šeima, bendrai viską darom“, „gerai, kaip namie“, „patinka, čia ramiau ir yra valgyt“, „kažkaip saugiau jaučiuosi“, „čia kiekvienas vaikas kiekvieną prilaiko – kaip vienas kumštis“, „patinka čia viskas“. Viena mergaitė taikliai apibūdina: „Viskas pagerėjo, nes aš dabar gyvenu kaip normalus vaikas, o ne kaip vaiknaminė“.
Tarp nedidelės dalies atsakymų, kuriuose vaikai nurodo, kad BVGN nepatinka, vaikai savo atsakymą aiškina taip: „toli draugai, toli miestas“, „skriaudžia kiti vaikai“, „trūksta tėvų“, „viskas atsibodę, nepatinka ir tiek“.
Trys geriausi dalykai, kuriuos vaikai pajuto apsigyvenę bendruomeniniuose vaikų globos namuose
Vaikų atsakymai į klausimą „Išvardink tris gerus dalykus, kurie atsirado, kai persikraustei gyventi į bendruomeninius namus?“ iliustruoja, kokie vaikų poreikiai sėkmingai tenkinami persikėlus į BVGN. Apie 17 proc. vaikų atsakydami į šį klausimą pirmiausia pamini, kad BVGN gera todėl, kad mažiau triukšmo ir / arba „gali valgyti, ką nori“, net ledus. Dažnai vaikai sako, kad maistas BVGN yra skanesnis. Vaikams svarbu, kad „galima kada nori iš šaldytuvo maisto pasiimti“, „pati gali spręst, ką nori valgyt“. Šie atsakymai yra labai būdingi: ramybę, pagerėjusį maitinimą tarp gerų dalykų, susijusių su persikėlimu į BVGN, mini beveik trečdalis apklaustų vaikų.
Kitas svarbus geras dalykas – naujųjų namų jaukumas, šeimyniškumas. Dažnai vaikai nurodo, kad BVGN yra jaukiau, gyvenimo sąlygos yra geros: „jaučiuosi kaip namuose“, „turiu savo kambarį“, „galiu ilgiau miegot“, „ramiau, daugiau laiko sau ir draugams“. Dažnai vaikai džiaugiasi, kad auklėtojos yra geros, rūpestingos, skiria daugiau dėmesio, vaikai geriau su jomis sutaria, gali išsikalbėt. BVGN dažnai tarpusavio santykiai yra įvardinami kaip geri: „visi draugiški, šilti“, „atsirado daugiau bendravimo tarpusavyje“, „daugiau abipusio pasitikėjimo“, „čia – kaip šeima“, „sugyvenam kaip šeima“. Taip pat kaip pirmą privalumą ne vienas vaikas nurodo, kad „gyvenam kartu su sese, broliu“.
Dar vienas svarbus pasitenkinimo gyvenimu BVGN veiksnys – BVGN yra daugiau laisvės ir savarankiškumo. Vaikai sako: „čia galiu bet kada išeiti“, „galiu po kaimą dviračiu važinėt“, „galim dažniau į lauką išeit“, „pažaist futbolą“, „patys viską daromės“, „gali išmokt daugiau visko“, „yra kišenpinigiai“, „galim apsipirkti“, „vadovaujamės mūsų pačių sugalvotomis taisyklėmis“. Keletas globotinių kaip svarbų gerą dalyką, nutikusį persikėlus į BVGN, nurodo pagerėjusią savo savijautą – „geriau jaučiuosi“, „nebesimušu“, „mažiau vidinės įtampos“, „tapau atviresnė“, „pasijutau, kad galiu gyventi ir turiu, kur grįžti“. Tarp gerų dalykų, nutikusių persikėlus į BVGN, vaiki pamini ir su bendruomenine aplinka susijusius veiksnius: „arčiau mokykla“, „patinka mokykla“, „susiradau naujų draugų“, „būna visokios šventės, kuriose mes dalyvaujame“, „geri kaimynai“.
Pagrindiniai globotinių pasitenkinimo persikėlimu į BVGN šaltiniai yra:
- Pagerėjusios buities ir mitybos sąlygos, ramybė, namų aplinkos atsiradimas, didesnio privatumo galimybės;
- Artimesni, pagerėję santykiai su auklėtojais ir kitais BVGN globotiniais, išaugęs pasitikėjimas ir tarpusavio supratimas;
- Didesnis savarankiškumas, autonomiškumas, laisvė rinktis, galimybė mokytis gyventi savarankiškai;
- Asmeninės savijautos pagerėjimas;
- Labiau prieinami bendruomeniniai ištekliai ir glaudesnė integracija į bendruomenę.