Būstą ir darbą gavęs Kęstutis: „Ištraukiau laimingą bilietą“
52 metų Kęstutį Radatavičių negalia užklupo netikėtai. Prieš kelerius metus miške grybauti ir uogauti mėgstantis vyras susirgo dviem erkių platinamomis ligomis – Laimo liga ir erkiniu encefalitu. Ligos paliko sunkių pasekmių – vyrui buvo nustatyta psichikos negalia. Nepaisant šios nelaimės, Kęstutis visomis jėgomis bandė kabintis į gyvenimą, tačiau sekėsi sunkiai: dirbo pas ūkininkus, patyrė išnaudojimą, gyveno apleistoje fermoje.
Vyro nesėkmės tęsėsi, kol jis „ištraukė laimingą bilietą“ – taip Kęstutis apibūdina dabartinį savo gyvenimą apsaugotame būste Vievyje ir darbą Vievio buitinių paslaugų centre – socialinėse dirbtuvėse. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kartu su savivaldybėmis ir kitais socialiniais partneriais vykdoma institucinės globos pertvarka paliečia vis daugiau žmonių, naujas galimybes ji atvėrė ir Kęstučiui. Pertvarkos tikslas – ištiesti pagalbos ranką jos reikalingiems žmonėms, atsižvelgiant į individualius asmens poreikius, suteikti galimybę gyventi namų aplinkoje, dirbti, būti bendruomenėje, gauti reikalingų paslaugų ir apsaugoti nuo patekimo į globos institucijas.
Apsaugotame būste gyvena vienas
Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrija Vievyje išnuomojo Kęstučiui vieno kambario butą penkių aukštų daugiabutyje. Europos Sąjungos finansuojamo projekto lėšomis buvo apmokėtos įsikūrimo apsaugotame būste išlaidos, taip pat kas mėnesį Kęstučiui apmokama už būsto nuomą ir komunalinius patarnavimus.
„Dabar aš gyvenu bute vienas su šuniuku. Labai patenkintas esu. Kaip loterijoje laimėjau“, – sako Kęstutis.
Apsaugotame būste vyrą reguliariai lanko socialinė darbuotoja Jurgita Arlauskienė. Ji ir surado jam butą nuomai, padėjo įsikurti, pagelbėja, pataria.
„Kęstutis iki tol gyveno apleistame tvarte. Buvau ten nuvažiavusi, kai jį kraustėme. Ten nei langų nebuvo, nei tualeto. Gyveno tarsi urve, turėjo tik šildytuvą, bulvių išsivirdavo. Kai jis gavo pasiūlymą apsigyventi apsaugotame būste, žiūrėjo įtariai, nes negalėjo tuo patikėti. Dabar jis jau visai kitoks, – draugiškas, priima pagalbą“, – pasakoja Kęstučio socialinė darbuotoja J. Arlauskienė.
Buitį tvarkosi pats
Kęstutis yra gana savarankiškas žmogus. Socialinio darbuotojo pagalbos jam reikia tik tam tikrose srityse, kur trūksta įgūdžių. Jurgita jam padeda susiplanuoti buities reikalus, rūpintis sveikata.
„Butą pats tvarkausi ir valgyti pats gaminu. Moku. Galiu ir jus pamokyti. Va šiandien kruopų sriubos išsiviriau ir varškėčių. Tik skalbimo mašinos bute nėra, tai arba pats rankomis vonioje skalbiu, arba į Vievio neįgaliųjų draugiją nešu. Ten pusantro euro sumoku ir man išskalbia“, – apie buities rūpesčius pasakoja Kęstutis.
Vyras gauna socialinę pašalpą – 178 eurus per mėnesį. Pinigų stygiumi jis nesiskundžia, nes poreikiai, esą, yra nedideli.
Draugiški santykiai su socialine darbuotoja ir kaimynais
„Jis visada manęs laukia, net skambina, kai pasigenda. Būna, kad pagamina valgyti ir kviečia mane ateiti pietų. Man miela su juo bendrauti, patinka dirbti. Jis priima ištiestą pagalbos ranką, yra pozityvus. Aš dirbu ir su kitais socialinės rizikos asmenimis, galiu palyginti. Ne visi mano klientai tokie“, – pasakoja Kęstučio socialinė darbuotoja J. Arlauskienė.
„Dabar, kai tas karantinas, tai Jurga rečiau ateina, dažniau skambina. Aš jos net pasiilgstu. Tada pats skambinu. Kai ateina, dovanų duodu – kokį apelsiną ar mandariną“, – linksmai pasakoja Kęstutis.
Nors apsaugotame būste gyvena vienas, Kęstutis nesijaučia vienišas. Sako nuolat bendraujantis su dviem kaimynėmis: eina į svečius, kartu geria kavą, kalbasi apie gyvenimą. Kaimynės negaili Kęstučiui patarimų, kaip geriau tvarkytis buitį, priimti sprendimus.
„Su viena kaimyne kažkada seniai kartu dirbome. Tai su ja daugiausia bendrauju. Dar iš pirmojo aukšto yra viena kaimynė. Kavos išgeriame, pasikalbame. Man kaimynės pataria ir padeda kartais. Būna, kai pamato, kad aš savo drabužius vonioje skalbiu, tai paima pas save ir išskalbia“, – kaimynių gerumu džiaugiasi Kęstutis.
Darbe realizuoja ypatingą savo talentą
Svarbiausias Kęstučio užsiėmimas – darbas Vievio buitinių paslaugų centre. Ši įstaiga – socialinės dirbtuvės žmonėms su negalia, kurie negali dirbti atviroje darbo rinkoje. Tokiose dirbtuvėse negalią turintys žmonės kuria paklausias prekes ar teikia bendruomenėje reikalingas paslaugas ir taip įgyja darbo įgūdžių, prisideda prie kokio nors produkto kūrimo, bendro gėrio.
Vievio buitinių paslaugų centre atsiskleidė Kęstučio talentas megzti. Jis virbalais mezga nuostabaus grožio pirštines, kojines suaugusiems, kepures, batukus mažyliams. Pasirodo, profesinėje mokykloje Kęstutis yra įgijęs mezgėjo specialybę.
„Aš jau nuo septynių metų mezgu. Mokykloje parodė ir man patiko, pats išmokau. Kai baigiau mokyklą, tai trejus metus profesinėje mokiausi mezgėjo specialybės. Aš tik vienas vaikinas grupėje buvau, visos merginos. Ir geriausiai egzaminus išlaikiau“, – džiugiai prisimena Kęstutis.
Megzti didelius drabužius, sako, jam nepatinka, labiau mėgsta smulkius raštuotus darbelius kurti. Siūlų jam parūpina Vievio buitinių paslaugų centras.
„Kepures, pirštines, kojines mezgu, dviejų – trijų spalvų. Panašiai kaip žakardiniai kilimai būna, tokiais raštais mezgu. Raštų internete susirandu. Numezgu mažą pavyzdėlį, jei man nepatinka, tai išardau, perdarau. Man labai patinka megzti“, – sako Kęstutis.
Iki karantino dirbti vyras eidavo į centrą, o dabar mezga namuose. Jo pagamintą produkciją parduoda Vievio buitinių paslaugų centras.
„Kęstutis prie socialinių dirbtuvių komandos prisijungė praeitų metų liepą. Nuo pirmos dienos mus visus užkrėtė savo pozityvumu, nustebino nuostabiu talentu megzti, kurį lavino profesinėje mokykloje įgydamas mezgėjo specialybę. Jis labai kruopštus ir atsidavęs darbui. Kęstučiui dirbtuvėse yra sudarytos sąlygos užsiimti patinkančia veikla, lavinti esamus ir įgyti naujų įgūdžių“, – sako Vievio buitinių paslaugų centro socialinė darbuotoja Vita Bisikirskienė.
Socialinėse dirbtuvėse – devyniese
Pasak Kęstučio, iki karantino jam labiau patiko dirbti Vievio buitinių paslaugų centro patalpose, nes ten susitikdavo su kitais centro bendruomenės nariais, bendraudavo, mokydavosi vieni iš kitų, kartu dirbdavo. Šiuo metu centro veiklose dalyvauja devyni negalią turintys žmonės. Vyras nekantriai laukia, kada baigsis karantinas ir vėl visi galės susitikti. Tačiau bendravimas su kitais centro nariais per karantiną, esą, nenutrūko, tik persikėlė į virtualią erdvę.
„Žinutes rašau arba paskambinu, arba man paskambina. Viena mergina Elektrėnuose gyvena, tai jai žinutes reikia rašyti, nes ji nekalba. Taip ir bendraujam. Aš dabar esu labai patenkintas savo gyvenimu, turiu draugų, darbą ir kur gyventi“, – pokalbį džiugiai baigė Kęstutis Radatavičius.
Įgyvendinant Neįgaliųjų reikalų departamento organizuojamą projektą „Nuo globos link galimybių: bendruomeninių paslaugų plėtra“ planuojama, kad per tris projekto metus (iki 2023 m.) apgyvendinimo apsaugotame būste paslaugas gaus 184 asmenys. Socialinėse dirbtuvėse darbinius įgūdžius ugdo puspenkto šimto žmonių su negalia.
APGYVENDINIMAS APSAUGOSTAME BŪSTE. Apsaugotas būstas skirtas iš dalies savarankiškiems neįgaliesiems, kuriems reikalinga minimali ar prevencinė pagalba. Tokiame būste gali gyventi iki 4 dalinai savarankiškų žmonių, kuriems socialinio darbuotojo pagalbos reikia tik tam tikrose srityse, kur jiems trūksta įgūdžių. Šie žmonės yra pajėgūs dirbti, dalyvauti kitokio pobūdžio užimtume ir jiems tikrai nereikia gyventi institucijoje.
SOCIALINĖS DIRBTUVĖS. Socialinėse dirbtuvėse žmonės su negalia gali kurti tam tikras paklausias prekes ar teikti bendruomenėje reikalingas paslaugas. Tam tikra prasme tai darbo įgūdžių ugdymas mažiau savarankiškiems intelekto ar psichosocialinę negalią turintiems žmonėms, kurie negali dirbti atviroje darbo rinkoje, tačiau gali bent kelias valandas per dieną prisidėti prie kokio nors produkto kūrimo.
Nuotrauka – K. radavičiaus asm. archyvo.
Informacija – www.socmin.lt