Apsaugotas būstas – galimybė gyventi savarankiškai

Apie tai, kad gretimame bute apsigyveno nauji žmonės, kaimynams nebuvo paslaptis – naujieji gyventojai, kaip ir visi, eina į parduotuvę, išneša šiukšles, gaminasi maistą. Po beveik metų savarankiško gyvenimo apsaugotame būste daugelis jų džiaugiasi tapę savarankiškesni. Kai kurie jų, pasak specialistų, vis dar tebelaiko savarankiškumo egzaminą. Apsaugoto būsto gyventojai – intelekto ir psichikos negalią turintys žmonės.

Apsaugoto būsto paslaugai – vieneri metai

Institucinės globos pertvarkos 2-ojo etapo (Pertvarka II) Tauragės ir Marijampolės regionų ekspertė Marijona Janavičienė sako tikinti, kad mūsų visuomenė jau pakankamai subrendudi priimti į bendruomenę intelekto ir psichikos negalią turinčius žmones.

Marijampolės regione apsaugoto būsto paslauga teikiama nuo 2020 metų birželio. Marijampolėje buvo išnuomoti šeši butai, kuriuose apsigyveno 12 Kalvarijos socialinės globos namų gyventojų. Apsaugoto būsto projektas skirtas žmonėms su negalia, iš dalies savarankiškiems neįgaliesiems, kuriems reikalinga minimali ar prevencinė pagalba. Tokiame būste gali gyventi iki keturių žmonių su negalia, kuriems socialinio darbuotojo pagalbos reikia tik tam tikrose srityse, kur jiems trūksta įgūdžių. Šie žmonės yra pajėgūs dirbti, dalyvauti kitokio pobūdžio užimtume, jie gali gyventi bendruomenėje. Būstas turi atitikti reikalavimus, negali būti kaime, gyvenamoje vietovėje turi būti atitinkama infrastruktūra, gydymo įstaigos, parduotuvės, viešasis transportas ir pan.

Nusipirko tris butus

Nuo 2020-ųjų gegužės Kalvarijos socialinės globos namai dalyvauja projekte „Nuo globos link galimybių: bendruomeninių paslaugų plėtra“. Įsijungus į projektą įstaigai atsivėrė naujos pertvarkos galimybės. Pagal investicinį projektą socialinės globos namai nusipirko tris butus – vieną Kalvarijoje ir du Marijampolėje, kuriuose gyvena šeši žmonės. Jau minėtuose šešiuose nuomojamuose butuose gyvena 12 žmonių. Taigi net 18 buvusių globotinių apsigyveno apsaugotuose būstuose. Kaip minėjo Kalvarijos socialinės globos namų socialinio darbo vadovė Aušra Frolovė, su būsimais kaimynais nekilo nė mažiausio konfliktėlio dėl to, kad čia apsigyvens žmonės su negalia.

Ekspertė M. Janavičienė informavo, kad Marijampolės regione apsaugoto būsto paslauga bus suteikta keliasdešimčiai asmenų, turinčių psichosocialinę ir / ar intelekto negalią. Šiuo metu minėta paslauga teikiama 23 asmenims, dviem asmenims teikiama Vilkaviškyje (VšĮ „Sudoku“), dviem Šakiuose (partneris – Ilguvos SGN). Likusieji, gyvenantys Marijampolėje, yra Marijapolės arba Kalvarijos savivaldybių gyventojai.

Pradedama nuo maisto gaminimo

Apsaugoto būsto gyventojus kuruoja socialiniai darbuotojai (dar kitaip – atvejo vadybininkai), kurie dvi valandas kasdien, o pagal poreikį – ir savaitgaliais, lanko globotinius. Jie mokomi elementarių buities darbų – juk prieš tai visi gyveno įstaigose, kuriose viskas buvo paduota: ir valgis, ir švarus drabužis, ir lova paklota.

Aušra Frolovė pasakoja: „Teko globotinius mokyto visko: tvarkytis namus, planuoti savaitės išlaidas, kad pajamų užtektų mėnesiui, kartu eiti į parduotuvę, rinkti produktus ir pan. Nenuostabu, kad atėjus iš viskuo aprūpinto įstaigos gyvenimo ne visi mokėjo virykle ar skalbimo mašina naudotis. Iš pradžių nemokėję gaminti maisto, vėliau kai kurie gyventojai viską puikiai išmoksta, pradeda įdomesnių receptų ieškoti internete, įgyja daugiau savarankiškumo.“

Socialiniai darbuotojai šiuos žmones įtraukia į bendras veiklas, padeda irškoti jiems užimtumo. Tačiau tai – nelengva užduotis: darbdaviai prisibijo priimti žmones su negalia. Tai, žinoma, neįkvepia pasitikėjimo neįgaliesiems, jie į tai reaguoja labai jautriai, praranda motyvaciją ieškotis darbo.

Apsaugotuose būstuose gyvenantys asmenys turi galimybę naudotis projekto siūlomomis paslaugomis. Kai kurie lanko Marijampolėje esančias senjorų ir neįgaliųjų dienos centro įstaigas, socialines dirbtuves. Socialiniai darbuotojai skatina rinktis laisvalaikio ar užimtumo veiklas, kurios suteiktų daugiau pasitikėjimo savimi, padėtų neįgaliesiems atskleisti savo gebėjimus ir ieškoti darbo.

Džiaugiasi pokyčiais

Nors apsaugoto būsto paslauga besinaudojantiems gyventojams kilo daug iššūkių dėl pasikeitusios aplinkos ir savarankiško gyvenimo patirties stokos, jie džiaugiasi gyvenimo pokyčiais. Vieno kambario bute gyvenantis Audrius prisipažįsta, kad nenorėtų grįžti į globos namus, kur nereikėjo niekuo rūpintis ir kur viskas buvo padaronma už jį. „Pradėjau daugiau bendrauti su sese, ji džiaugiasi, kad aš gyvenu savarankiškai. Pats apsiperku, pasigaminu valgyti.“

Apsaugoto būsto paslauga patenkinta ir Ligita. Ji džiaugiasi pradėjusi naują gyvenimą: „Į globos namus grįžti nenoriu. Čia tylu, ramu, pasigaminu ką noriu valgyti, einu, kur noriu.“

Gerai jaučiasi ir Lina: „Man patinka gyventi apsaugotame būste, nes nuo pirmos dienos prasidėjo naujas, visaverti gyvenimas. Esu patenkinta, laiminga, rami, pailsėjusi, išsimiegojusi, geros nuotaikos. Čia apsigyvenus grįžo noras svajoti ir įgyvendinti svajones, siekti savo tikslų. Labai noriu dirbti, todėl užsiregistravau Užimtumo tarnyboje, stengiuosi susirasti darbą.“

Paslauga – ne tik globos namų gyventojams

Pasidomėjus, ar į apsaugoto būsto paslaugą gali pretenduoti asmenys, negyvenantys institucinės globos įstaigoje, M. Janavičienė patvirtino: „Be abejo. Kai, pavyzdžiui, seni tėvai jau nebegali pasirūpinti suaugusiu vaiku, kai tiesiog „atsitinka gyvenimas“, – pgalba turi būti. Žinoma, pirmiausia atliekams asmens poreikių vertinimas. Yra krieterijai, pagal kuriuos sprendžiama, ar asmuo galėtų gyventi savarankiškai. Visais atvejai pirmas žingsnis – kreiptis į socialinių paslaugų skyrių toje savivaldybėje, kurioje gyvena negalią turintis asmuo.“

Institucinės globos pertvarkos tikslas – kad ateityje šias paslaugas teiktų nevyriausybinės organiacijos. Šiuo metu Marijampolėje ir Šakiuose minėtus apsaugotus būstus nuomoja VšĮ „Sudoku“. Ši viešoji įstaiga, kaip ir kiti du partneriai, yra konkurso būdu atrinkta teikti apsaugoto būsto paslaugą. Įstaiga atsakinga, kad apsaugotame būste gyvenantys žmonės išmoktų gyventi bendruomenėje. Ir, kaip akcentavo šios įsatigos vadovė Nijolė Kovaliova, „svarbu, kad į bendruomenės gyvemimą būtų įtraukti neįgalieji, kurie dėl įvairių priežasčių yra prardę socialinius ryšius su aplinka ir galbūt jaučiasi izoliuoti.“ Taip pat labai svarbu, kad iš dalies savarankiški neįgalieji, kuriems reikalinga minimali ar prevencinė pagalba, ir kurie dar negyvenę socialinės globos namuose, į juos nepatektų, o išmoktų gyventi bendruomenėje kartu su mumis.

Laikraščio „Suvalkietis“ inf. (autorė – Daiva Klimavičienė)