Pagalba priimant sprendimus: kaip pasikeitė Eriko gyvenimas
Pagalbos priimant sprendimus specialistei Evelinai Zutkytei itin svarbu užmegzti santykį su klientais. (Asmeninio albumo nuotr.)
Kauniečio Eriko gyvenimas prasidėjo keistis prieš metus, kai jis apsisprendė dalyvauti projekte „Nuo globos link galimybių: bendruomeninių paslaugų plėtra“. Nuo šių metų pradžios vyrui teikiama pagalbos priimant sprendimus paslauga.
26 metų vyras turi intelekto negalią. Pagalbos priimant sprendimus specialistė Evelina Zutkytė su juo susipažino per Eriko draugę, kuriai taip pat teikiama ši paslauga. Tuo metu Erikas neturėjo nuolatinės gyvenamosios vietos, jam buvo sudėtinga išsilaikyti viename darbe, vis keitė darbovietes, turėjo daugybę finansinių įsiskolinimų, su artimaisiais santykiai buvo nutrūkę, pasitaikė laikotarpių, kai vyras buvo benamis.
Tačiau ši, atrodytų, beviltiška situacija sparčiai keičiasi. O to pradžia – pagalbos priimant sprendimus paslauga. „Ji skirta suaugusiems žmonėms su intelekto ar psichosocialine negalia, kuriems nustatytas ribotas gebėjimas priimti sprendimus tam tikroje srityje. Sprendimą priimantis asmuo naudojasi jam pagalbą teikiančio specialisto ar specialistų komandos pagalba sprendžiant sveikatos, socialinio dalyvavimo, asmeninių turtinių ir neturtinių klausimų reikalus, remiantis sprendimą priimančio asmens valia, pageidavimu ir teise rinktis“, – sako E. Zutkytė, dirbanti Sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijoje „Kauno viltis“.
Pagerėjo emocinė būsena
Pasak pašnekovės, per šiuos metus buvo visko: ir blogų, ir gerų dalykų, bet labiausiai džiugina tai, kad nepasikeitė jos ir Eriko santykiai, bendravimas išliko toks pat šiltas.
„Maždaug metų prireikė, kad pajusčiau, jog klientas man labai drąsiai atsiveria, vis dažniau galime pasikalbėti ir apie asmeniškesnes situacijas ar problemas, kurios tuo metu vaikiną neramina. Mano, kaip specialistės, akimis, Eriko situacijai pagerėjus, teigiamai pakito ir vyro elgesys bei emocinė būsena. Pamenu, pradžioje net Eriko veidas būdavo niūrus, vyravo slogi nuotaika, liūdesys. Net prabildavo apie nenorą gyventi, vienišumą, – pasakoja E. Zutkytė. – Pastaruoju metu Erikas daug drąsesnis, atviresnis, labai šmaikštus, net ir į jam nepalankias situacijas visada žiūri su humoru.“
Pradėjo mokytis
Bene svarbiausias pokytis Eriko gyvenime – įstojimas mokytis į profesinę mokyklą: „Pirmojo susitikimo pradžioje vienas iš vaikino lūkesčių ir norų buvo pagalba ieškant darbo ar mokslo įstaigos. Dėl pajamų stygiaus vaikinas norėjo pabandyti dirbti. Per tą laiką pakeitė kelias darbo vietas, bet niekur neužsibūdavo, nes darbdaviams atrodė, kad vaikinas per lėtas, nesusipratęs, sutrikęs. Po tokių paieškų Eriko motyvacija nukrito.“
Specialistė su Eriku sutarė, kad šiuo metu jam labiau tiktų profesinis mokymas. E. Zutkytė sakosi pastebėjusi, kad Erikas labai mėgsta gaminti maistą, tad suteikus informacijos apie tinkamą mokyklą, pats savarankiškai nuvyko į mokyklą, apsižiūrėjo ir pasirašė stojimo dokumentus.
Šiuo metu Erikas Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymosi centre mokosi duonos kepėjo specialybės ir tuo labai didžiuojasi. Klasės auklėtoja apie Eriko pastangas moksle visada atsiliepia teigiamai. Vaikinas dėl gerų mokymosi rezultatų turi galimybę gyventi mokyklos bendrabutyje ir gauna stipendiją.
Išmoko prisiimti atsakomybę
Pagalbos priimant sprendimus specialistės nuomone, didžiausia Eriko pažanga – gebėjimas prisiimti atsakomybę už atliktus veiksmus. Ji pasakoja, kad anksčiau Erikas dažnai išsisukinėdavo, meluodavo, vengdavo atsakomybės. Tad gebėjimas prisiimti atsakomybę yra žingsnis į priekį.
Šiuo metu didžiausias Eriko tikslas – susirasti būstą, kuriame galėtų gyventi vienas ir kurį galėtų išlaikyti. O taip pat – susirasti draugę, atkurti šiltus santykius su mama. Pasak specialistės, kol kas Erikui dar labai sunku priimti sprendimus, susijusius su finansais: „Erikas pats pripažįsta esąs išlaidus, dažnai perka neapgalvotai, o galiausiai nebeturi nė ko pavalgyti, nė ką apsirengti“.
Specialistę džiugina, kad Erikas išmoko priimti pagalbą ir patarimus. „Stengiuosi parodyti, kad esame lygūs ir kad nežiūriu į jį iš aukšto ar tik kaip „į darbą“. Smagu, kai klientai patys noriai skambina, parodo dėmesį, sveikina su šventėmis ar gimtadieniais“, – sako E. Zutkytė.
Tekstas – Institucinės globos pertvarka.
Nuotrauka – E. Zutkytės asmeninio archyvo.