Budinti globėja: reikia laiko, kad vaikai vėl pradėtų šypsotis
„Vaikai neatvažiuoja besišypsantys, dažniausiai būna labai išsigandę ir neprižiūrėti, tačiau praleidę šiek tiek laiko šeimoje vėl pavirsta į laimingus vaikus“, – LRT RADIJUI pasakoja budinti globėja Kristina Svitojienė, su savo vyru visada pasiruošusi į savo šeimą priglausti bent laikinai saugios aplinkos ieškantį dėl smurto, nepriežiūros ar kitų priežasčių iš biologinės šeimos paimtą vaiką.
„Priimti globotinius, nors ir laikinai, yra didelė atsakomybė, taip pat, kaip ir auginti savo biologinius vaikus. Tam turi būti pasiryžusi ir pasiruošusi visa šeima. Matydamas gerą šeimos modelį, vaikas išeidamas į naują šeimą arba grįždamas į savo biologinę šeimą, su savimi išsineša gerą, pozityvią patirtį“, – tikina Larisa Valaitienė, socialinė darbuotoja, kuruojanti budinčius globotojus vaikų ir paauglių socializacijos centre.
Pasak L.Valaitienės, dabartinius budinčius globotojus Lietuvoje galima suskirstyti į dvi dideles grupes: „Tai jauni žmonės, auginantys savo vaikus ir šiuo metu esantys motinystės atostogose, arba žmonės, kurie jau užaugino savo vaikus ir jaučiasi dar pilni jėgų“. Tačiau jais gali tapti bet kuris reikalavimus atitinkantis ir mokymus išklausęs 21–64 metų amžiaus žmogus. Vyresnio amžiaus žmonės, kurie nebeįtelpa į šią ribą, tačiau vis tiek nori prisidėti prie vaikų gerovės, pasak jos, gali dalyvauti kitoje veikloje – susitvarkę dokumentus gali priimti vaikus iš globos įstaigų pasisvečiuoti pas save į namus ir tokiu būdu suteikti jam meilės bei šilumos. Specialistė pabrėžia, kad globėjais gali tapti ne tik šeimos, bet ir vieniši asmenys.
Plačiau kviečiame skaityti naujienų portalo „15min“ publikacijoje: