Žmonės su intelekto negalia įvertina, ar tekstai lengvai suprantami
Pal. J. Matulaičio socialinio centro žmonių su intelekto sutrikimais srities “Atvira bendruomenė” socialinė darbuotoja Miglė Baltrūnaitė sako, kad visi turime teisę būti visuomenės dalimi, darbo rinkos dalimi – taip pat. Šiuo metu Vilniaus universitete dirba 3 žmonės su intelekto negalia: Vilma, Inga ir Dominykas.
„Visų mūsų gabumai ir įgūdžiai yra skirtingi. Pavyzdžiui, ar mes galėtume įvertini lengvai suprantamos kalbos tekstą? Ne. Galbūt mes galime įsivaizduoti, kad yra labai paprasta parengti ir pateikti tekstą lengvai suprantama kalba. Tačiau kai siekiame, kad ta kalba būtų suprantama žmonėms su intelekto sutrikimais, tai tik jie ir gali pasakyti, ar tekstas yra jiems aiškus ir suprantamas“, – sako pašnekovė.
Migle, kas yra lengvai suprantama kalba?
Lengvai suprantama kalba iš esmės yra metodas, kuris padeda pritaikyti, adaptuoti tekstą taip, kad jis būtų suprantamas žmonėms su intelekto sutrikimais. Tokį tekstą paprastai sudaro trumpi, aiškūs sakiniai, jis išspausdintas didelėmis raidėmis, gausu paveikslėlių. Šiuo atveju mes kalbame apie žmones su intelekto sutrikimais, nes su jais dirbame, tačiau toks tekstas yra tinkamas ir kitoms tikslinėms grupėms: senjorams, vaikams, imigrantams ir kt.
Trys jūsų centro lankytojai dirba Vilniaus universitete. Pristatykite juos.
Norisi, kad bičiuliai kalbėtų patys už save, todėl paklausėme jų, kaip jie norėtų prisistatyti ir ką norėtų apie save papasakoti:
Inga: “Aš Inga, centro lankytoja, darau žvakes ir atvirutes”.
Dominykas: “Aš esu Dominykas. Mėgstu piešti, daryti atvirutes ir žvakes. Mėgstu gaminti valgyti, muzikuoti ir linksmintis”.
Vilma: “Na, aš esu žvaigždė. Ryški ir šviesi žvaigždė”.
Atrodo, kad Vilma labai gražiai viską apibendrino. Mūsų bičiuliai šviesios ir ryškios žvaigždės. Su jais labai įdomu dirbti.
O kokios jų pareigos Vilniaus universitete, kasdienis darbas?
Bičiuliai yra atsakingi už lengvai suprantamos kalbos populiarinimą, socialinės įtraukties skatinimą. Kad parengtume lengvai suprantamos kalbos tekstą, mes remiamės parengtomis rekomendacijomis, kaip turėtų atrodyti tekstas. Tačiau šios gairės nėra vienintelis rodiklis. Tekstą, parengtą lengvai suprantama kalba, skaitys žmonės su intelekto negalia, todėl labai svarbu, kad tokie žmonės ir įvertintų parengtą tekstą. Taigi, mūsų bičiuliai tą ir daro.
Vilniaus universiteto specialistai atsiunčia mums jau parengtus tekstus ir mūsų bičiuliai juos vertina: perskaito tekstą, peržiūri paveikslėlius ir pateikia komentarus dėl teksto, sakinių, raidžių dydžio, paveikslėlių ir kitų jiems į akis krintančių dalykų aiškumo.
Šiame procese jie nepalikti vieni, – juos lydi dienos centro socialinė darbuotoja, kuri užsirašo jų mintis ir jas perduoda universitetui.
Kaip bičiuliams sekėsi iš pradžių? Kas buvo lengviau, nei tikėtasi, o kokių iššūkių vis dar kyla?
Tekstus vertiname jau kurį laiką, tačiau tai pirmas kartas, kai bičiuliai už teksto įvertinimą gauna finansinį atlygį. Ir dėl to mes labai džiaugiamės. Juk kai specialistai tikrina knygos gramatiką, vertina sakinių struktūrą, jie irgi gauna už tai atlygį.
Šiuo metu yra vertinami trijų skirtingų lygių tekstai ir bičiuliai pagal savo gebėjimus vertina skirtingo lygio tekstus. Būna, kad pavargsta, bet juk tai darbas, kiekvienas kartais nuo jo pavargstame (šypsosi). Kadangi bičiuliai būna ir dienos centre, kuriame vyksta kitos veiklos, ne visada lengva suderinti darbą ir centro veiklas.
Ką bičiuliai sako apie tai, kaip dabar jaučiasi? Kuo labiausiai džiaugiasi?
Šiuo metu labiausiai džiaugiasi pavasariu ir saule (šypsosi). Žinoma, ir darbas džiugina, ir galimybė gauti atlygį. Jiems ne mažiau svarbus ir pats procesas, kurio dalimi jie gali būti: jie ne tik dirba, bet ir atstovauja save, dalinasi savo nuomone, mintimis, jaučiasi naudingi.
Kuo jų darbas naudingas mums visiems, o ypač žmonėms su negalia, senjorams ir kitiems?
Svarbiausia, kad šie tekstai yra skirti visiems žmonėms, kurie susiduria su teksto suvokimo sunkumais ar turi dėmesio sutrikimų. Taigi, tokių tekstų tikslinės grupės įvertinimas padeda tekstams tapti dar aiškesniais ir labiau suprantamas. Kuo aiškesnė informacija, tuo paprasčiau žmonės gali priimti sprendimus savarankiškai ar su minimalia pagalba.
Koks jūsų, kaip specialistės, darbas buvo anksčiau su šiais žmonėms, o koks yra dabar?
Darbas nedaug pasikeitė. Su bičiuliais visada kalbame apie atsakomybę, planavimą, savęs atstovavimą, susitarimų laikymąsi. Tad ir dabar tęsiame darbą šiais svarbiais aspektais, tik į juos žiūrime jau ir iš darbo pusės.
NUOTRAUKA: Pal. J. Matulaičio socialinio centro archyvo nuotr.
TEKSTAS: Institucinės globos pertvarkos.