KAIP PERTVARKOMI VAIKŲ GLOBOS NAMAI

Iš vienos pusės, bandydami užtikrinti, kad vaikai kuo rečiau patektų į vaikų namus, iš kitos pusės – pertvarkome pačias įstaigas, kad jos neprimintų ligoninių ir internatų, o taptų panašesnės į jaukius namus. Didelės įstaigos yra pertvarkomos į bendruomeninius vaikų globos namus. Tokie namai paprastai įsikuria namuke arba bute, juose gyvena iki 8 vaikų.

Gyvenimas juose vyksta visai kaip šeimoje: vaikai turi savo kambarį, juos prižiūri darbuotojai, vaikai eina į mokyklą, lanko būrelius, popamokinę veiklą. Visos paslaugos vaikams teikiamos ten, kaip ir kitiems vaikams, kurie neturi globos namų patirties. Vaikai savo namuose turi ir savų pareigų, darbuotojai leidžia jiems savarankiškai gaminti, apsipirkti, jeigu yra pajėgūs pagal amžių ir brandą.

Kitaip tariant, tai mažas pasaulėlis, kuriame vaikams tenka daugiau individualaus dėmesio iš darbuotojų ir kur galima bendrauti su mažiau vaikų, bet kokybiškiau. Be to, kai mažiau vaikų, darbuotojai gali iškart pastebėti ir užkirsti kelią patyčioms, išspręsti tarpusavio konfliktus ar užmegzti glaudesnį ryšį su vaikais.

Lankantis tokiuose bendruomeniniuose namuose vaikai sako: „Anksčiau aš gyvenau globnamyje ir negalėjau atsivesti savo draugų, dabar aš gyvenu namuose ir su draugais galiu išgerti arbatos su pyragu mūsų virtuvėlėje ir jaukiai paplepėti“. Tokie vaikų žodžiai atperka bet kokias suaugusiųjų abejones dėl pertvarkos poreikio.

Šiuo metu vaikų globos namuose gyvena apie 1,7 tūkst. vaikų, iš kurių apie 1,2 tūkst. gyvena stacionariuose globos namuose ir 567 vaikai – bendruomeniniuose.

Iš viso Lietuvoje tėvų globos yra netekę apie 7 tūkst. vaikų: 66,7 proc. vaikų gyvena šeimose, 3,4 proc. pas budinčius globotojus, 4,9 proc. šeimynose ir 25 proc. vaikų globos namuose.