PASIRŪPINTI TAIS, KURIE PATYS NEGALI

Atėjo laikas atsakyti į paprastą, bet moraliai nelengvą klausimą: ar neįgaliesiems gyvenimas instituciniuose globos namuose yra geriausia, ką visuomenė gali pasiūlyti? Atsakymas aiškus – ne. Globos įstaigos dažnai būna uždaros, įkurtos atokiau nuo bendruomenių, jose gyvenantys vaikai ar žmonės su negalia neturi galimybės įsilieti į visuomenę. O būtent bendravimas, savarankiško gyvenimo kasdienės pamokos jiems labai praverstų vėlesniuose gyvenimo etapuose.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija jau penkerius metus įgyvendina pertvarką, kuria siekiama, kad vaikai augtų savo šeimoje, o likę be tėvų globos augtų globėjų, įtėvių šeimoje ar šeimynoje ir gautų pagalbą bendruomenėje; neįgalieji – gautų individualias jų poreikius atitinkančias bendruomenines paslaugas.

Pirmas žingsnis

Ventos socialinės globos namai į pertvarkomų įstaigų sąrašą pateko 2015 metais. Pirmas žingsnis pertvarkant įstaigą, kurioje gyvena psichinę ir (ar) protinę negalią turintys vaikai, žengtas 2017 metų birželio pradžioje, kai keturi vaikai (du berniukai ir dvi mergaitės) iš socialinių globos namų persikėlė gyventi į bendruomeninius vaikų globos namus, – trijų kambarių butą renovuotame daugiabutyje.  Kambariuose vaikai gyvena po du. Su jais kartu, kaip šeimoje artimieji, pakaitomis gyvena du socialiniai darbuotojai ir keturi padėjėjai. Nuo įkurtuvių dienos praėjo dveji metai, per kuriuos keturių vaikų gyvenimas tapo įprastu – diena prasideda higienos ir pusryčių rutina, kaip ir kiekvienoje šeimoje. Vaikai – mokyklinio amžiaus, tad autobusėliu vežami į Dabikinės V. Zubovo mokyklą, o po pamokų parvežami į namus. Ruošos darbai, pamokėlės, pokalbiai, dienos aptarimas, – dažnas pavakarys ir savaitgaliai suplanuoti valandų tikslumu, mat vaikai noriai dalyvauja Ventos mieste organizuojamuose renginiuose. Jiems įprastos vietos – biblioteka ir kultūros namai, kuriuose sutinka daug pažįstamų. Ketveriukė sava tiek bendruomenei, tiek renginių organizatoriams, vaikai dalyvauja piešinių, rankdarbių konkursuose, laimingi, kai pelno apdovanojimus.

Socialinė darbuotoja Vitalija Žilinskienė su „savo vaikais“, kaip pati juos vadina, dirba nuo pirmųjų dienų, kai apsigyveno bute. „Pirmosiomis dienomis vis girdėdavau sakinį „čia mūsų namai“ – vaikai tarytum norėjo visam laikui įsiminti, kad turi namus ir šeimą. Jie brangina savo daiktus, kiekvienas turi mėgstamą puodelį, savo vietą ant sofos, kai žiūri televizorių. Žino savo pareigas, nors dėl jų sveikatos būklės tai reikia nuolat priminti. Labai laukia susitikimų, renginių bibliotekoje, kultūros namuose, mokykloje. Visi kartu einame į parduotuves, kartu gaminame maistą, tvarkome namus. Socialinių įgūdžių per dvejus gyvenimo metus bute suformuota kur kas daugiau, nei gyvenant „aptarnaujamojo pobūdžio“ gyvenimą Ventos socialiniuose globos namuose“, – pasakojo Vitalija Žilinskienė. Kurį laiką vaikai vis klausinėdavo, ar važiuosime pas draugus į Ventos socialinius globos namus, ar draugai atvažiuos pas mus?  Į svečius į ankstesniąją gyvenamąją vietą  – renginius, tradicines šventes, kūrybinius projektinius užsiėmimus išties dažnai važiuodavo. Po kelių mėnesių socialinės darbuotojos atkreipė dėmesį, kad vaikai vis rečiau prašosi „ten“. Ryšiai su Ventos socialinės globos namais nenutrūko, tačiau vaikai seniai nurimę ir pasisvečiavę prašosi į „savo namus.“

„Kai pradėjome gyventi savarankiškai, paaiškėjo, kad vaikai nebuvo skutę bulvių, maišę blynų, nešę ar rūšiavę šiukšlių. Per dvejus metus visko išmokome. Su keturiais vaikeliais, kurių dabar vyriausiai 15 metų, jauniausiam 12 metų, bendrauju kaip su anūkais. Vaikai jau svajoja apie šuniuką, nes buto kaimynai turi“, – patikino V. Žilinskienė.

Laukiame svečiuose

„Laukiame jūsų savo namuose, ateikite į svečius“, – taip naujus pažįstamus sutinka ir pasisvečiuoti kviečia Ventoje įkurtų grupinio gyvenimo namų (GGN) merginos. Jų čia dešimt nuo aštuoniolikmečių iki gerokai per trisdešimt sulaukusių. Vienas kambarys priklauso dviem merginoms, pačios pasirinko kambario drauges. Grupinio gyvenimo namai Ventos mieste atidaryti prieš beveik 2 metus. Dirba socialinis darbuotojas ir penki socialinio darbuotojo padėjėjai. Merginos turi psichinę ir (ar) protinę negalią, tad visą parą nepaliekamos be priežiūros.

Nuo pirmos dienos grupinio gyvenimo namuose su merginomis dirbanti socialinė darbuotoja Irena Šiurkuvienė prisipažino, kad naujoves priėmė tik teoriškai ir jų bijojo, nes, darbuotojos žodžiais: „Viskas buvo  tik popieriuje, o širdyje didelis nerimas, kaip bus tikrovėje.“ Dirbant Ventos socialiniuose globos namuose šalia visada buvo specialistai, vadovai, aptarnaujantis personalas, o apsigyvenus atskirai name su dešimčia neįgalių merginų, pečius prislėgė atsakomybė. „Pradžia buvo nelengva. Nežinojome, kiek tokiai gausiai šeimai reikės maisto, kaip dorosimės su buities darbais – kiemo, kambarių tvarkymu, rūbų, patalynės skalbimu, pirkiniais. Itin svarbu buvo bendravimas, nes merginos ilgą laiką prisiminė Ventos socialiniuose globos namuose likusias drauges, darbuotojas, prašydavo susitikti. Dažnai ten lankydavomės patys arba kvietėme juos į svečius. Svečiavimosi ir bendravimo tradicijos išliko, bet pasisvečiavus valandą, kitą, merginos jau bruzda: „Važiuojam namo“, – pokyčiais dalijasi I. Šiurkuvienė.

Per dvejus metus išryškėjo merginų pomėgiai, galimybės. Vienos mielai darbuojasi kieme – kasa lysves, sėja, sodina, prižiūri gėles ir daržoves. Kitos skalbia, lygina, tvarkosi virtuvėje, kepa pyragus. Kiekvienos gimtadienis švenčiamas pačioms merginoms išsikepant tortą. Meniu sudaromas savaitei, tuomet einama į prekybos centrą produktų ir visų buityje reikalingų priemonių. Gal šeimoje nuo gimimo gyvenančiam žmogui ši informacija verčia šypsotis, tačiau įlipkime į batus žmogaus, kuriam aštuoniolika ar dvigubai daugiau, o jis nė karto nekepė blynų, neplovė indų, neskaičiavo turimų pinigų, bendravo tik su tokiais, kaip ir jis pats…

Dabar merginas mielai priima Ventos neįgaliųjų klubas „Dalia“, biblioteka, kultūros namai, muzikos mokykla. Muzikos mokykloje joms vyksta dainavimo pamokos, kultūros namuose kartu su režisiere Kalėdoms repetuoja naują spektaklį.

Socialinė darbuotoja I. Šiurkuvienė pasigyrė, kad pačių šiltnamyje užaugintų pomidorų užteko ir konservavimui – viskas, kas nesuvalgyta, „sušoko“ į stiklainius, bus žiemai. Merginoms svarbu mada, jos nori pačios išsirinkti drabužius parduotuvėje, joms rūpi kirpykla. Kad sprendimas gyventi šeimoje teisingas, įrodo paprastas pavyzdys. Artimieji išsiveža vieną ugdytinių mėnesiui, ši po poros savaičių skambina – nori namo, pasiilgo savojo kambario, draugių, veiklos. Į svečius atvažiavę merginų artimieji neatsistebi pokyčiais, džiaugiasi puikia buitimi.

Šalia grupinio gyvenimo namų esantys kaimynai kurį laiką skeptiškai žiūrėjo į galimybę savarankiškai tvarkytis, padedant tik darbuotojams. Dabar merginos ir kaimynai geriausi draugai: kalbasi, dalijasi sodinukais, kaimynai kviečia obuolių skintis.

Dar vieni grupinio gyvenimo namai duris atvėrė Akmenės mieste 2018 metų liepos 2 dieną. Įvykis priskirtas prie įprastų, visuomenė nebesistebėjo ir nebediskutavo: kam to reikia. Akmenėje puikiai sutvarkytame individualiame name gyvena 10 vaikinų nuo 18 ir dvigubai vyresnių, kartu su jais – vienas socialinis darbuotojas ir penki padėjėjai. Vaikinai taip pat mokosi savarankiško gyvenimo įgūdžių:  maisto ruošimo, tvarkymosi, darbų, kuriems reikia vyriškos jėgos. Socialinė darbuotoja Alina Lalienė džiaugiasi, kad Akmenės miesto bendruomenė labai atvira vaikinams, jie dalyvauja daugelyje renginių, sportinių varžybų. Socialinė darbuotoja sako, kad vaikinai ne kartą yra sakę, kad nebenorėtų sugrįžti į Ventos socialinius globos namus, nors kurį laiką jų ilgėjosi.

Ateityje

Akmenės rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Rūta Žiedienė informavo, kad suvienijus idėjas kartu su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija,  įgyvendinant  Ventos socialinės globos namų pertvarką, planuoja Naujojoje Akmenėje statyti 40 vietų slaugos-globos namus ir dar vienus grupinio gyvenimo namus Akmenėje. Grupinio gyvenimo namų gyventojams užimti, jų darbiniams įgūdžiams lavinti šalia jų gyvenamosios vietos planuojama įrengti socialines dirbtuves – dienos centrą.

„Vienybės” inf.