Martyno atkaklumas: dėl autizmo girdėjęs daugybę „ne“, vis tiek išpildė svajonę – rado darbą

Nuo vaikystės autizmo spektro sutrikimą turintis Martynas Malinauskas atvirauja, kad, nors įsilieti į bendruomenes ar prisijaukinti kokią nors veiklą jam nelengva, apie darbą ėmė svajoti vos baigęs spec. mokyklą.

Vis dėlto, mėginant praverti atviros darbo rinkos duris, vaikinui ne vieną kartą teko nusivilti. Bet svarbiausia, kad Martynas neprarado ryžto ir, sulaukęs tinkamos pagalbos, pagaliau įgyvendino tikslą – rado darbdavį, kuris juo patikėjo.

Lemtingas draugo pasiūlymas

Martyno šeima apie jo diagnozę – autizmą – išgirdo ankstyvoje jo vaikystėje. Vėliau berniukas pradėjo mokytis Kauno specialiojoje mokykloje. Martynas šypsosi, kad mokytis buvo nelengva, norint gauti gerą pažymį, reikėdavo nemenkai pasistengti, tačiau prisimena, kad labai patiko bendrauti su bendraklasiais.

„Aišku, man visada svarbiausia yra šeima, draugai – antroj vietoj. Aš mėgstu pabendrauti, bet reikia išlaikyti ir asmeninę erdvę. Draugų bet kur neieškau“, – patikslina Martynas. Profesinių svajonių, ką norėtų veikti gyvenime, vaikystėje pašnekovas tikina neturėjęs, bet vos baigęs specialiąją mokyklą panoro susirasti darbą, pajusti, ką tai reiškia, nors autistiškiems žmonėms tai neretai kelia nemenkų iššūkių.

Šiuo klausimu, kaip pasakoja Martynas, jam labai padėjo bičiulis, pasiūlęs prisijungti prie socialinių dirbtuvių „Pilnos širdys“, kuriose kartu dirba ir intelekto negalią turintys, ir jos neturintys žmonės. Šios socialinės dirbtuvės – tai Europos socialinio fondo lėšomis finansuojamo projekto „Nuo globos link galimybių: bendruomeninių paslaugų plėtra“ įgyvendinimo veikla. Martynas prisimena, kad pirmosios dienos nebuvo labai jaukios, nes jam reikėjo laiko apsiprasti, tačiau vadinamoji adaptacija netruko ilgai.

Všį Socialinės terapijos namų įkurtose socialinėse dirbtuvėse „Pilnos širdys“ socialine darbuotoja dirbanti Dalia Tamulionytė-Krilavičienė Martyną apibūdina kaip žmogų, kuris labiau mėgsta dirbti individualiai, tačiau dirbtuvėse atsiskleidė daug naujų ir darbo rinkoje dabar padedančių, o ir ateityje praversiančių, savybių.

„Pilnų širdžių“ dirbtuvėse Martynas su kitais bendruomenės nariais gamino bloknotus bei sąsiuvinius Valdorfo ir kitoms alternatyvioms mokykloms. Ši veikla jaunuoliui patiko, nes tuo metu leido save realizuoti. Grįžęs namo naujomis patirtimis, įgūdžiais ir įspūdžiais apie naują veiklą vaikinas dalindavosi su artimaisiais. D. Tamulionytė-Krilavičienė pastebi, kad itin išaugo vaikino savarankiškumas. Martynas išmoko laikytis darbo grafiko, suvokė komandinio darbo esmę, įsitraukė į daugelį veiklų, suvokė darbuotojo atsakomybę ir pradėjo puikiai organizuoti savo dieną ir užsiėmimus. Sparčiai tobulėdamas Martynas prisiminė savo svajonę – susirasti tikrą darbą, o puikiu pavyzdžiu jam tapo anksčiau jo iš „Pilnų širdžių“ į atvirą darbo rinką išėjęs jaunas vyras. Taigi pašnekovas ėmėsi iniciatyvos.

Po daugybės nusivylimų – teigiamas atsakymas

Dar lankydamas „Pilnų širdžių“ dirbtuves Martynas praėjusiais metais ėmėsi aktyvesnių darbo paieškų. Vienas darbo pokalbis keitė kitą, tačiau dėl autizmo spektro sutrikimo darbdaviai nesiryždavo jaunuoliui ištarti „taip“. Skambučių nesulaukė ir po aktyvių mėginimų įsilieti į darbo rinką šių metų pavasarį. Martynas nepasidavė ir po daugelio nesėkmių, ir jo atkaklumas galiausiai atnešė rezultatą.

Naršydamas po darbo skelbimus kartą Martynas pamatė įmonės UAB „NNL termo“ skelbimą. Darbas sandėlyje jam pasirodė įdomus ir tinkamas, todėl pasiryžo su jais susisiekti. Pakalbėjus su personalo vadove paaiškėjo, kad įmonė norėtų pamėginti priimti „kitokį“ žmogų, todėl sutiko padėti Martynui prisijaukinti darbo rinką.

„Jie norėjo pabandyti priimti žmogų su negalia. Iš pradžių mes pasikalbėjome apie autizmą, nes jie sakė, kad tai bus pirmas kartas, kai jie priims tokį žmogų. O tada sutiko ir pasiūlė pradėti“, – tikino pašnekovas. Nors iš pradžių Martynas kiek jaudinosi, kaip jam seksis, viskas nuo pirmų dienų klojosi gerai. Vaikinui buvo paskirtas asmeninis mentorius, jis padėjo perprasti darbo sandėlyje subtilybes. „Iš pradžių buvo nelengva, labai gerai, kad turėjau mokytoją. Man parodė, kas, kur ir kaip vyksta, o vėliau jau ir pats viską supratau“, – pasakojo šiandien jau pats savarankiškai siuntas skirtingiems užsakovams ruošiantis vaikinas.

D. Tamulionytė-Krilavičienė pridūrė, kad tikslo siekti Martynui padėjo ir socialinės dirbtuvės, mat jam buvo suteikta informacija apie įdarbinimo su pagalba paslaugą. „Kai Martynas parodė iniciatyvą susirasti darbą, aš, kaip dirbtuvių atstovė, susisiekiau su Valakupių reabilitacijos centru, o tada Ligita, kuri yra įsidarbinimo su pagalba specialistė, pati atvažiuodavo pas mus pabendrauti su Martynu arba pasikviesdavo jį į savo darbo vietą. Aiškindavo jam, kas yra darbas, ko tikėtis, kas yra gyvenimo aprašymas, kaip viskas vyksta darbo rinkoje.

Vėliau toks specialistas padeda atsirinkti skelbimus, įvertinti ar pasirašyti darbo sutartį ir net nuvykti kartu į darbo pokalbį. Beje, taip pat informuoja ir darbdavį, padeda jam pritaikyti darbo vietą, jei to reikia“, – apie jaunuoliui suteiktą pagalbą pasakojo „Pilnų širdžių“ vadovė.

Planai ambicingesni Netrukus Martynui pasibaigs bandomasis laikotarpis, vaikinas neslepia, kad norėtų, jog jam būtų suteikta galimybė dirbti ir toliau. Bet kartu atvirauja, kad tai – ne vienintelis jo lūkestis: „Norėčiau dirbti, bet tikiuosi, kad pavyks tęsti ir mokslus profesinėje mokykloje“, – vylėsi jaunuolis, jau pradėjęs gilintis į plytelių klojėjo amatą.

Paprašytas pasvajoti, ką norėtų dirbti po kokių 3 metų, Martynas svarsto ne vieną variantą. Plytelių klojėjo darbas – labai atsakingas, jis vaikiną vilioja, bet kitu variantu drąsiai galėtų būti ir krovėjo profesija, o galiausiai, neatmestinas planas tapti ir maisto parduotuvės kasininku. Vaikinas tikina, visi šie darbai jam būtų malonūs.

Kalbėdamas apie sėkmės kelią Martynas pabrėžia, kad svarbiausias dalis – jis pats. Girdėjo ir daug patarimų, ir daug negatyvių nuomonių, nuostatų, bet labai svarbu tikėti savimi, norėti. O integruojantis į darbo rinką, padedant įgyvendinti svajonę – labai naudingos socialinės dirbtuvės, nuo kurių kelionė darbo link ir prasidėjo.

NUOTRAUKA ir TEKSTAS: 15min.lt