Pertvarkos projekto paslaugų gerinimo link: vizitas Lenkijoje
2025 m. kovo mėnesį Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – SADM), Šiaulių regiono tinklaveikos specialistė Eglė Jurkutė, SADM Horizontalios politikos ir projektų valdymo grupės vyresnioji patarėja Teresa Roščinska, Akmenės, Kelmės, Pasvalio ir Šiaulių rajonų savivaldybių administracijų atstovai bei įvairių socialinės pagalbos sričių specialistai lankėsi Lenkijos Gižycko mieste. Nors vizito idėja kilo siekiant pasisemti gerosios praktikos vykdant socialinių dirbtuvių paslaugų, o tiksliau, skalbimo paslaugų teikimo veiklą, apsilankymo metu Lietuvos delegacijai pavyko susipažinti iš arčiau stebėti Lenkijoje įgyvendinamą socialinių paslaugų, skirtų asmenų su intelekto ir (ar) psichosocialine negalia, modelį. Panašiai kaip ir Lietuvoje, siekiama prioretizuoti bendruomenines paslaugas, nors kai kurie šalių metodai skiriasi.
Kaip kilo mintis patirties semtis užsienyje?
Šiaulių rajone veikia socialinės dirbtuvės (toliau – SD) „Kuršėnų šeimos namai“ ir jau beveik metus teikia skalbimo paslaugas. SD rinkodaros specialistas, siekiantis gerinti paslaugų kokybę ir pasiekiamumą, kreipėsi į tinklaveikos specialistę Eglę Jurkutę su prašymu pasidalinti informacija apie kitas dirbtuves, vykdančias skalbimo paslaugas. Specialistas tikėjosi plėsti skalbimo paslaugas kuruojamose dirbtuvėse pradedant skalbti jautresnius audinius, išmokti juos balinti , valyti dėmes. Šiaulių regiono tinklaveikos specialistė tokių SD nežinojo, tad kreipėsi į Projekto kolegas – galbūt kas nors ką nors žino ir galėtų pasidalinti gerąja praktika. Į pagalbos šauksmą atsiliepė Alytaus regiono tinklaveikos specialistė Eglė Teresevičienė, kuri informavo apie Lenkijoje veikiančias dirbtuves, kuriuose skalbimo paslaugas teikia asmenys su intelekto ir (ar) psichosocialinę negalia. Taigi, tinklaveikos specialisčių bendradarbiavimo dėka buvo atrasta, kur galima būtų pasikreipti dėl praktinių žinių didinimo.
Vizito tikslas
Pirminis vizito tikslas buvo aplankyti labiau patyrusias socialines įstaigas, kuriose asmenys su negalia teikia skalbimo paslaugas. Susisiekus su Lenkijos atstovais, delegacija buvo maloniai pakviesta susitikti su Gižycko apygardos vadovu ir apsilankyti net keliose socialines paslaugas teikiančiose įstaigose. Šis kvietimas sulaukė didelio susidomėjimo ir kitų Projekto kolegų tarpe, tad prie delegacijos prisijungė ir Šiaulių ir Panevėžio regionų savivaldybių atstovai. Todėl susitikimo modelis išsiplėtė: buvo nuspręsta apsilankyti dar keliose įstaigose, teikiančiose paslaugas asmenims su intelekto ir (ar) psichosocialine negalia, suteikti erdvės diskusijoms apie šalių vykdomus socialinių paslaugų modelius.
Susitikimo pradžia, priėmimas
Susitikimo su Gižycko apygardos vadovu Mirosławu Drzażdżewskiu ir jo pavaduotoju Mateuszu Sierońskiu metu Šiaulių regiono tinklaveikos specialistė Eglė Jurkutė pristatė daugiau nei dešimtmetį Lietuvoje vykdomą institucinės globos pertvarkos procesą. Specialistė pabrėžė, kad reformos tikslas – pereiti nuo didelių globos įstaigų prie bendruomeninių paslaugų modelio, siekiant užtikrinti, kad kiekvienas asmuo gautų individualizuotas paslaugas ir reikiamą pagalbą savo bendruomenėje.
„Nors jau pasiekėme nemažą pažangą, vis dar susiduriame su iššūkiais. Ne visos savivaldybės supranta pertvarkos prasmę ir svarbą, o kai kurios aktyviai jai priešinasi, teigdamos, kad senoji institucinė sistema geriau užtikrina asmenų su negalia gerovę. Tačiau savivaldybės, kurių atstovai atvyko čia, puikiai suvokia pertvarkos naudą ir siekia ją kuo efektyviau įgyvendinti savo teritorijose. Tikiuosi, kad šis vizitas suteiks naujų įžvalgų ir dar daugiau motyvacijos veikti“, – teigia tinklaveikos specialistė Eglė Jurkutė.
Apsikeitus atminimo dovanomis, Gižycko miesto atstovai pristatė vietines iniciatyvas, skirtas įtraukti asmenis su negalia į visuomenę ir darbo rinką. Vėliau Lietuvos delegacija buvo pakviesta susipažinti su Gižycko mieste veikiančiomis įstaigomis, teikiančiomis mokymo, užimtumo bei socialinės priežiūros paslaugas asmenims su intelekto ir (ar) psichosocialine negalia bei autizmo spektro sutrikimų turintiems asmenims.
Profesinės veiklos centras
Pirmiausia delegacija apsilankė Profesinės veiklos centre, kuriame dirba ir mokosi asmenys su intelekto ir (ar) psichosocialine negalia. Ypatingas dėmesys čia skiriamas skalbimo paslaugų teikimui viešosioms miesto įstaigoms ir gyventojams. Be to, įstaigoje galima rinktis ir kitas profesinio užimtumo kryptis: siuvimo, medžio gaminių bei amatų dirbtuves.
Siuvimo ceche siuvama patalynė, reklaminiai krepšiai, karnavaliniai kostiumai, įvairūs reklaminiai gaminiai, naudojamos profesionalios siuvimo mašinos. Medžio gaminių cechas užsiima baldų (spintų, lovų, stalų, komodų) gamyba, jų restauravimu bei apmušalų atnaujinimu. Taip pat gaminami sodo aksesuarai: gėlių vazonai, tvoros, pavėsinės, sodo baldai, stulpai ir skersiniai. Rankdarbių studijoje kuriami unikalūs meniniai gaminiai iš keramikos. Įstaigos vadovas pasidžiaugė, kad per 20 veiklos metų įdarbinta beveik 500 centro dalyvių. Beveik 25 įdarbinti žmonės per metus!
Bendruomenės savipagalbos centras
Bendruomenės savipagalbos centre asmenys, turintys vidutinę ir sunkią negalią, gauna įvairiapusę socialinę pagalbą, dienos užimtumo paslaugas bei galimybę bendrauti ir įsitraukti į bendruomenės gyvenimą. Lietuvos komanda buvo supažindinta su plačiu dienos užimtumo veiklų spektru, apžiūrėtos paslaugų teikimo vietos. Šioje įstaigoje pristatyta krizinės pagalbos sistema: jei šeimoje ištinka krizė ar susirgus artimiesiems, centre yra galimybė laikinai apsistoti specialiai įrengtuose kambariuose. Lietuvoje tokių paslaugų taip pat esama, centrų sąrašą galima rasti čia.
Specialiojo ugdymo ir globos centras, skirtas vaikams ir jaunuoliams su negalia
Popietę delegacija praleido Specialiojo ugdymo ir globos centre – tai įstaiga, skirta vaikams ir jaunimui iki 24 metų, turintiems autizmo spektro sutrikimų bei intelekto sutrikimų. Centre veikia vaikų darželis, pradinė ir profesinė mokykla, kurios Lietuvos kontekste atitiktų kompleksinių paslaugų centro koncepciją. Čia taip pat vykdoma ankstyvojo amžiaus vaikų ugdymo ir pagalbos programa, padedanti pasiruošti mokyklai ir tolesniam gyvenimui. Įstaigos vadovė pasakojo, kad pastaruoju metu išaugo šio centro teikiamų paslaugų poreikis. Anksčiau dalis ugdytinių buvo pasirinkę bendrojo lavinimo mokyklas, tačiau pastaraisiais metais vis daugiau jų sugrįžta į specialiojo ugdymo sistemą. Kaip vieną iš priežasčių mokyklos atstovai įvardina didėjantį vaikų su negalia skaičių, sparčiai didėjantį autizmo spektro sutrikimų skaičių. Tiesa, į pastarąjį vertinimą reikėtų žvelgti kritiškai: galimai žmonių, turinčių autizmo spektro sutrikimų, skaičius nepakito, tačiau pasikeitė šio sutrikimo atpažinimo ir nustatymo dažnis. Didėjant visuomenės, o tuo pačiu ir specialistų sąmoningumui ir žinioms apie autizmo spektrą, specialistams vis dažniau pavyksta pastebėti ir diagnozuoti šį sutrikimą. O juk ar diagnozuotas ar ne – sutrikimas vis tiek yra. Kolegos iš Lenkijos minėjo, kad bendrojo lavinimo mokyklos nepajėgios dirbti su vis didėjančiu įvairių poreikių turinčių vaikų srautu. Be to, jų ugdymo centras per įvairius projektus modernizuoja mokyklos patalpas, pvz. sporto salė įrengta su specialiomis garsą sugeriančiomis sienomis, ypatingas dėmesys skiriamas specialistų apmokymui, naujų metodikų diegimui. Todėl specialiojo ugdymo mokyklos yra patrauklios vaikų, turinčių negalią, šeimoms. Vis dėlto, Pertvarkos projekto nuomonė šiuo klausimu aiški – kuo mažiau atskirtų institucijų ir kuo daugiau paslaugų ir įtraukties bendruomenėje.
Lenkijoje įgyvendinamų socialinių paslaugų asmenims su negalia atitikmuo Lietuvoje
Lietuvoje jau nuo 2018 m. pradėtos vystyti apsaugoto būsto (toliau – AB) paslaugos, šiuo metu darbai yra tęsiami ir vykdoma plėtra. Skirtingai nei Lietuvoje, Lenkijoje (ar bent Gižycko mieste), AB paslauga yra naujovė, šiuo metu tokie būstai tik pradedami steigti. Kolegos iš Lenkijos mini, kad tokia paslauga labai pasiteisino.Lenkijos grupės atstovai papasakojo, kad jų miestelyje esančiame apsaugotame būste gyvena 4 moterys ir joms ten puikiai sekasi. Grupinio gyvenimo namų, tokių, kokie yra Lietuvoje, Lenkijoje (ar bent jau tame regione) nėra, asmenys vis dar siunčiami į dideles įstaigas. Gyvenimą tokiose globos įstaigose yra ketinama gerinti mažinant ten gyvenančių asmenų skaičių. Tikslas yra bendruomeninės paslaugos ir kiek galimas ilgesnis asmens išlaikymas bendruomenėje. Tačiau iš Lenkijos atstovų pasakojamų apie visose socialinių paslaugų srityse esančias dideles eiles, panašu, kad paslaugų trūkumas ten dar yra didelis ir įgyvendinti tikslą kol kas yra sudėtinga.
Vizito rezultatai
Nors idėja tarptautiniam susitikimui kilo dėl siekio vykdyti kokybiškesnes ir platesnio mąsto skalbimo paslaugas socialinėse dirbtuvėse, komandiruotės išvykoje Lietuvos delegacija pasisėmė žinių platesniame spektre. Vizitas suteikė galimybę ne tik susipažinti su Lenkijos patirtimi teikiant socialines paslaugas įvairių tipų įstaigose, bet ir įkvėpė naujoms iniciatyvoms bei bendradarbiavimui. Dalyviai įgijo naudingų įžvalgų, kaip tobulinti esamas paslaugas bei kurti naujas, padedančias asmenims su intelekto ir (ar) psichikos negalia lengviau įsitraukti į visuomenę ir darbo rinką.