Socialinės dirbtuvės: motyvacija, iššūkiai ir konkurencijos kupina rinka
Socialinių dirbtuvių tema šiandien itin aktuali. Svarbu ne tik padėti žmonėms, gyvenantiems grupinio gyvenimo namuose, įsitvirtinti darbo rinkoje, bet ir prisitaikyti prie konkurencingo, dažnai perpildyto paslaugų ir prekių lauko. Socialinės dirbtuvės turi augti iš paprasto užimtumo į veiklas, kurios kuria paklausius produktus ir paslaugas. Vienoms sekasi geriau, kitoms – sunkiau. Laimei, kai kurios savivaldybių administracijos aktyviai įsitraukia ir padeda šį kelią įveikti.
Projekto rezultatai aptarti su savivaldybių vadovais
Socialinės dirbtuvės regionuose veikia jau metus. Jos kuriamos įgyvendinant projektą „Perėjimas nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų“ (toliau – Pertvarkos projektas). Savivaldybės – šio projekto partnerės – padėjo atrinkti paslaugų teikėjus, dalinai finansuoja veiklas ir turėtų aktyviai prisidėti prie sklandžios jų plėtros.
Tinklaveikos specialistė Marijona Janavičienė, atsakinga už Pertvarkos projekto įgyvendinimą Tauragės ir Marijampolės regionuose, pažymi, kad Šilalės rajono savivaldybė pirmoji ėmėsi iniciatyvos aptarti pirmųjų metų rezultatus. „Galime pasidžiaugti, kad turime šiai veiklai neabejingų savivaldybių vadovų. Šios savivaldybės vadovams rūpi ne tik jau veikiančių dirbtuvių rezultatai, patirtys, gal net klaidos, tačiau aktualios planuojamos naujų veiklų kryptys. Buvo svarbu įvertinti tiek pasiektus rezultatus, tiek iššūkius, taip pat – planuoti naujas veiklas.“ – teigia specialistė.
Motyvacija – vienas iš didžiausių iššūkių
Šilalės rajono savivaldybėje veikia dvi socialinės dirbtuvės: asociacija „Žadeikių sūkurys“ ir Šilalės socialinių paslaugų namai. M. Janavičienė atvirauja, jog pirmosioms socialinėms dirbtuvėms teko nemenkas išbandymas: dauguma dalyvių – iš grupinių gyvenimo namų, kuriuose žmonės pripranta prie pasyvaus gyvenimo ir to, kad viskuo būna pasirūpinta už juos. Todėl reikia nemažų pastangų ne tik motyvuoti šiuos žmones, bet ir padėti atgauti prarastus įgūdžius.
Vis dėlto Žadeikių komanda – iniciatyvi ir kūrybinga, o dirbtuvės tapo vienomis iš lyderių regione. Jų pagrindinė veikla – daržovių auginimas, perdirbimas, liofilizavimas. Be to, komanda užsiima vaistažolių rinkimu ir džiovinimu, vantų rišimu, oliuziukų kūrimu. Tuo tarpu Šilalės rajono socialinių paslaugų namų dirbtuvės gamina žaislus, papuošalus, neria, pina mecrame technika, mezga. Nors veiklą šilališkiai pradėjo kiek vėliau, netruko savo pasiekimais prisivyti kolegas – gaminiai stebina kokybe ir estetika.
Vis tik susitikimo metu su Šilalės vadovais kalbėta ne tik apie gražius rezultatus – apžvelgtos ir probleminės sritys ir iššūkiai, kuriuos reikia įveikti. Šilalės savivaldybės meras Tadas Bartkus, administracijos direktorius Andrius Jančauskas, socialinės paramos skyriaus vedėjos pareigas laikinai einanti Ramūnė Rumšienė ir atvejo vadybininkė Julija Varpukiavičiūtė domėjosi, kas dirbtuvėms sunkiausia, kas galbūt nesiseka. Rajono vadovai svarstė, kaip padėti, kad socialinės dirbtuvės ne tik galėtų tinkamai parengti asmenis įgyti darbo rinkai reikalingų įgūdžių, bet ir galėtų sėkmingai konkuruoti rinkoje su savo sukurtais gaminiais. Diskutuota ir apie tai, kokios veiklos ir gaminiai galėtų užtikrinti konkurencingumą naujai kuriamose dirbtuvėse.
Negali priimti visų norinčių
Socialinių dirbtuvių veiklos patirtys aptartos ir su Šakių rajono vietos savivaldos atstovais. Socialinių dirbtuvių paslaugų įvairovė, pažanga bei didėjantis poreikis Šakių rajone aptarti su Šakių rajono savivaldybės vicemere Gintaute Didžbaliene, socialinės paramos skyriaus vedėja Daiva Pilypaityte, specialiste Edita Macevičiūtė-Orentienė ir atvejo vadybininke darbui su psichosocialine ir (ar) intelekto negalia asmenimis Jurga Raškauskiene. Apsilankyta dvejuose rajone veikiančiose dirbtuvėse, kuriose dirba žmonės su intelekto ir (ar) psichosocialine negalia.
Gelgaudiškio „Šaltinio“ ugdymo centre įsikūrusiose dirbtuvėse kuriami rankų darbo molio dirbiniai, graviruojami medžio gaminiai, vykdomi individualūs užsakymai pagal klientų pageidavimus.
Tuo tarpu Šakių diakonijos socialinės dirbtuvės išsiskiria modernesniu požiūriu – čia, pasitelkiant šiuolaikines technologijas, gaminami unikalūs produktai. Naudojant UV spaudą, kuriamos įvairios dovanos, užrašinės, gertuvės, rašikliai ir kiti suvenyrai. Turima įranga leidžia gaminti kokybiškus, rinkoje paklausius gaminius.
Vis dėlto, nors dirbtuvių veikla sėkminga ir sulaukia vis didesnio susidomėjimo, šiuo metu Šakių dirbtuvėse jau yra pasiektas maksimalus dalyvių skaičius. Diakonijos dirbtuvių patalpos yra pritaikytos akredituotai veiklai su dvylika žmonių, todėl ne visi norintys gali būti priimti. Pozityvu tai, kad keli Šakių diakonijos dirbtuvių dalyviai jau įsidarbino, todėl jų vietą užėmė nauji bendruomenės nariai. Tačiau tai reiškia – vėl iš naujo tenka ugdyti naujus žmones, tuo pačiu metu užtikrinant gaminių kokybę ir paklausą.
Diskusija apie darbinio užimtumo organizavimą, vykdomų veiklų aktualumą ir produkcijos paklausą rinkoje taip pat vyko su Gelgaudiškio „Šaltinio“ ugdymo centro direktore Gene Žilinskiene bei dirbtuvių darbuotojais.
Abi dirbtuvės susiduria su panašiais iššūkiais – vienas jų, kuriam būtinas stiprinimas, yra rinkodara. Susitikimo metu akcentuota būtinybė aktyviau skleisti informaciją apie gaminius, ieškoti užsakymų, stiprinti gaminių matomumą bei motyvuoti dalyvius pasiruošti darbo rinkai.
„Kai kurioms socialinėms dirbtuvėms tenka nemenkas iššūkis – dauguma jų dalyvių yra iš grupinių gyvenimo namų. Vis dėlto, džiugina tai, kad šie asmenys noriai įsitraukia į veiklas, bendrauja su dirbtuvių dalyviais iš bendruomenės. Nors kai kurių gebėjimai riboti, jie atranda prasmingų veiklų, kurios būna pritaikytos ir atitinka jų poreikius ir galimybes“, – po apsilankymo dirbtuvėse teigė tinklaveikos specialistė M. Janavičienė.
Būtinas atsarginis planas
Pasak tinklaveikos specialistės M. Janavičienės, susitikimuose su savivaldybių atstovais išryškėjo keli esminiai socialinių dirbtuvių veiklos bruožai. Norint, kad dirbtuvių dalyviai įgytų kuo daugiau savarankiškumo ir sustiprintų savo darbinius įgūdžius, būtina ne tik tikslinga veikla, bet ir stipri motyvacija bei komandinis darbas. Svarbu, kad ir savivaldybių administracijos aktyviai įsitrauktų į šį procesą – o sėkmingų pavyzdžių tikrai turime.
Pažymėta, kad vien tik numatyta išmoka (kompensacija) nebeužtikrina pakankamos motyvacijos dirbtuvių dalyviams. Dalis socialinių dirbtuvių ieško papildomų būdų skatinti žmones: iš uždirbtų lėšų dalyviams mokamas papildomas atlygis, atsižvelgiant į jų atliekamą darbą ar individualų indėlį į gaminio kūrimą. Kai kurios dirbtuvės motyvacijai stiprinti renka mėnesio darbuotoją – geriausiai dirbusiam dalyviui skiriama simbolinė premija, taip ne tik skatinant pastangas, bet ir formuojant pozityvią konkurenciją.
Tačiau sudėtinga situacija išlieka tose dirbtuvėse, kurių pagrindinės veiklos – rankdarbiai, keramika, žvakių liejimas ar muilo gamyba. Tokie produktai šiuo metu perpildo rinką, o konkurencija – didžiulė. Gelbsti tai, kad kai kurios savivaldybės teikia dirbtuvėms užsakymus, taip padėdamos užtikrinti bent minimalų veiklų gyvybingumą.
„Dauguma dirbtuvių, be šių veiklų, ieško ir papildomų galimybių – imasi aplinkos tvarkymo darbų ar teikia kitokias bendruomenės poreikius atitinkančias paslaugas“, – pastebi M. Janavičienė. Anot jos, norint išlikti konkurencingiems, būtina nuolat vertinti, ar gaminami produktai vis dar paklausūs. Jei matoma, kad paklausa mažėja – būtina peržiūrėti veiklų sąrašą, ieškoti naujų idėjų ir lankstumo.
„Tik kurdamos kokybiškus, konkurencingus produktus, kuriuos įmanoma realizuoti rinkoje, dirbtuvės gali sugeneruoti lėšų, kurios vėliau gali būti panaudotos dalyvių skatinimui – ar tai būtų papildomas atlygis, ar kitos motyvacinės priemonės“, – sako Marijona Janavičienė.
Vis dėlto, M. Janavičienę neramina tai, kad ne visos dirbtuvės yra nusimačiusios atsarginį planą – ką jos darys, jei jų kuriama prekė ar teikiama paslauga taps nebeaktuali rinkoje. Tokios prognozės ir pasiruošimo trūkumas gali tapti rimtu iššūkiu ateityje. „Prekes ar paslaugas žmonės turi rinktis ne todėl, kad nori palaikyti, bet todėl, kad jos jiems reikalingos ir kokybiškos“, – tvirtina tinklaveikos specialistė, atsakinga už Pertvarkos projekto įgyvendinimą Tauragės ir Marijampolės regionuose.
Socialinių dirbtuvių patirtys rodo, kad šios iniciatyvos turi didelį potencialą ne tik ugdyti žmonių su negalia savarankiškumą, bet ir kurti realią pridėtinę vertę visuomenei. Sėkmė priklauso nuo daugelio veiksnių – nuoseklaus darbo su dalyvių motyvacija, savivaldybių įsitraukimo, orientacijos į kokybiškus ir paklausos turinčius produktus bei aktyvios rinkodaros. Augantis paslaugų poreikis skatina plėtrą, tačiau kartu kelia naujų iššūkių, kuriems spręsti būtinas lankstumas ir gebėjimas prisitaikyti. Todėl svarbu, kad dirbtuvės turėtų ne tik aiškią viziją, bet ir atsarginį planą – galimybę laiku keisti veiklos kryptį, kad išliktų aktualios konkurencingoje rinkoje. Tik taip socialinės dirbtuvės galės užtikrinti tvarią ir prasmingą veiklą tiek savo dalyviams, tiek visuomenei.