Skip to content Skip to main navigation Skip to footer

Vienas tinklas – daug istorijų

Kai kalbame apie socialinius pokyčius, dažnai susiduriame su planais ir reformomis. Tačiau tik tada, kai pasikeičia konkretaus žmogaus gyvenimas, galime sakyti, kad pokyčiai vyksta iš tikrųjų. Apie šiuos pokyčius ir buvo diskutuota susitikimuose Biržuose, Visagine ir Panevėžyje. Trys skirtingi miestai, bet viena bendra kryptis – supratimas, kad kiekvienas žmogus turi teisę būti matomas, girdimas ir įtrauktas į bendruomenės gyvenimą. Ne kaip „naudotojas“ ar „klientas“, o kaip pilnavertis jos narys.

Biržai: gimtadienis, gimęs iš pokyčių

Balandžio 9 dieną Biržų socialinės dirbtuvės paminėjo savo pirmąjį gimtadienį – tikrą, o ne simbolinį. Per metus dirbtuvės išaugo iš nedidelės veiklos erdvės į svarbią bendruomenės dalį – vietą, kurioje žmonės su negalia ne tik mokosi, bet ir jaučiasi reikalingi. Šventėje dalyvavo darbuotojai, savivaldybės atstovai, bendruomenės nariai ir dirbtuvių lankytojai, kurie pristatė savo kurtus rankdarbius bei meno dirbinius. Svarbiausi čia – patys dalyviai. Jų pasakojimai buvo nuoširdūs ir paprasti, bylojantys apie mažus, bet esminius pokyčius:  drąsą atsiverti, pradėti kurti, būti tarp žmonių.

Biržų socialinėse dirbtuvėse dalyviai mokosi įvairių praktinių įgūdžių:  nuo rankdarbių ir dekoracijų gamybos iki užsakymų įgyvendinimo, bendradarbiaujant su tokiais partneriais kaip „Biržų duona“. Čia atsiranda proga pabandyti, suklysti, išmokti ir pamažu atrasti, kas sekasi.  

Didelės padėkos nusipelno Biržų parapijos Šv. Vincento Pauliečio globos namai, kurių komanda šią veiklą vykdo profesionaliai ir nuoširdžiai. Taip pat svarbus Biržų rajono savivaldybės vaidmuo – ne tik finansinis, bet ir žmogiškas. Įsiklausymas, dalyvavimas, palaikymas – tai veiksmai, kurie kuria bendrą pamatą ir leidžia tokioms iniciatyvoms augti.

Daugiau informacijos apie Biržuose įsikūrusias socialines dirbtuves galite rasti čia  – https://www.facebook.com/profile.php?id=61558542759860

Visaginas: kai gimsta tikros istorijos

Balandžio 10 dieną Visagino socialinės dirbtuvės pakvietė bendruomenę į susitikimą, kuriame dalijosi patirtimis ir įžvalgomis apie nueitą kelią. Per metus ši vieta tapo svarbia ne tik paslaugų, bet ir pasitikėjimo kūrimo erdve – žmonėms, kurie ilgą laiką jautėsi atskirti ar nematomi.

Pradžioje buvo daug abejonių. Ar ši vieta taps tuo, ko visi tikimės? Ar čia žmonės ras savo vietą, kur galės augti, kurti ir jaustis tikrais bendruomenės nariais, o ne vien tik paslaugų gavėjais? Šiandien atsakymai kalba patys už save. Visagine matome stiprią, profesionalią, atsidavusią komandą, kuri kiekvieną dieną kuria erdvę, kurioje žmogus tampa girdimu, matomu ir vertinamu.

Visagino socialinėse dirbtuvėse dalyviai mokosi gaminti maistą – kibinus, keksus, koldūnus, picas ir pan. Taip pat vyksta ir kita veikla – dekoravimas, žvakių gamyba. Šios dirbtuvės tapo vieta, kur žmonės ne tik įgyja praktinių įgūdžių, bet ir atranda pasitikėjimą savo jėgomis bei gebėjimais. Čia kiekvienas gali prisidėti prie bendro darbo ir jaustis aktyvios bendruomenės dalimi.

Šilumos ir prasmės šiam susitikimui suteikė ir Visagino mero bei bendruomenės narių dalyvavimas. Jų noras įsiklausyti į žmonių istorijas, pasidžiaugti pasiekimais ir domėtis, kaip dar labiau palaikyti šią iniciatyvą, tapo aiškiu ženklu, kad vietos valdžia vertina ir palaiko kiekvieną savo gyventoją, nepriklausomai nuo jo gebėjimų.

Daugiau informacijos apie Visagine įsikūrusias socialines dirbtuves galite rasti čia – https://www.facebook.com/profile.php?id=61558998107916

Panevėžys: metų patirtys, kurios keičia gyvenimus

Balandžio 15 dieną Panevėžys tapo svarbiu atvejo vadybos žemėlapyje – čia vyko konferencija „Pirmieji metai atvejo vadybos modelio taikymo kelyje“.  Į renginį susirinko daugiau nei 30 dalyvių iš įvairių šalies savivaldybių, o pati konferencija tapo ne tik profesiniu susitikimu, bet ir bendruomenės, kurioje per metus įvyko realūs pokyčiai, susibūrimu.

Panevėžio miesto merė Loreta Masiliūnienė sveikinimo kalboje pabrėžė, kad atvejo vadybos modelis nėra tik dokumentai ar teorija – tai praktinis procesas, tiesiogiai keičiantis žmonių gyvenimus. „Tai realūs veiksmai, kurie daro įtaką žmonių gyvenimams. Matome, kaip bendradarbiavimas tarp institucijų tampa įprasta praktika, kaip vis dažniau veikiame kaip viena komanda, kad žmogus laiku gautų jam reikalingą pagalbą“, – sakė merė.

Konferencijoje dalyvavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai ir regionų specialistai. Savivaldybės nuo Alytaus iki Zarasų dalijosi savo patirtimi diegiant atvejo vadybos modelį. Pranešimuose buvo pasakojama apie žmones, kurie, padedami atvejo vadybininkų, vėl pradėjo tikėti savimi ir gauti reikiamą pagalbą. Tai buvo tikrieji pokyčiai, kuriuos kuria šio modelio įgyvendinimas.

Vienas iš pagrindinių dėmesio objektų – atvejo vadybininkų darbas. Kasdien jie susiduria su įvairiais iššūkiais: nuo užimtumo poreikio iki emocinės sveikatos, nuo būsto paieškų iki bendravimo su institucijomis. Jie konsultuoja, analizuoja,  palaiko ir padeda žmogui surasti reikiamas paslaugas.

Per metus buvo pasiekta nemažai, tačiau konferencijoje prisiminta, kad pradžia nebuvo lengva. Kilo daug klausimų: kaip pasiekti žmones, kaip pradėti teikti paslaugas? Dabar, po metų, atsirado daugiau aiškumo ir pasitikėjimo savimi. Pasakojimai apie sėkmę atskleidė, kaip mažais žingsniais žmonės pradėjo atrasti pagalbą ir rasti kelią į savarankiškesnį gyvenimą. Dėmesys buvo skirtas ir paslaugų prieinamumo gerinimui savivaldybėse, atkreiptas dėmesys į  užimtumo ir apgyvendinimo su pagalba paslaugų trūkumą žmonėms su negalia.

Panevėžio socialinių pokyčių centro direktorė pristatė kompleksinio centro projektą „Harmonijos miestas“, kuriame bus vystoma daugiasluoksnė pagalba šeimoms, auginančioms vaikus su negalia.

Konferencijos atmosferą palaikė tinklaveikos specialistės Eglė Teresevičienė ir Tamara Gaivoronskaja – jos padėjo susieti regionų patirtis, moderavo diskusijas, skatino refleksiją.

Po konferencijos dalyviai lankėsi Panevėžio socialinių pokyčių centro socialinėse dirbtuvėse „Kita Mėnulio pusė“, o vėliau užsuko į kavinę „Solidari kava“, kurioje darbuojasi žmonės su intelekto ir (ar) psichosocialine negalia.

Daugiau informacijos apie Panevėžyje įsikūrusias socialines dirbtuves galite rasti čia – https://kitamenuliopuse.eu/?fbclid=IwY2xjawJ4DmBleHRuA2FlbQIxMABicmlkETFuVXpzMnEyWGh3Y2x0UEFtAR6rI9xf_ftdM6MCBDBJdPT1Vy3Am-8Xkd8V9Kybc2uKQ-mI8YIi4Oxn5RXu1g_aem_QV-mIN9NKArJcNkrXLofGQ

Tai – tik pradžia

Tikras socialinės reformos pokytis vyksta tada, kai pagalbos sistema tampa ne formaliu mechanizmu, o atsaku į žmogaus poreikį, kai žmogus gali iš tiesų tapti matoma bendruomenės dalimi.

„Pokyčio esmė – ne procedūros ar ataskaitos. Jis atsiranda tada, kai žmogus sako, kad pagaliau yra išgirstas ir svarbus“, – sako tinklaveikos specialistė Tamara Gaivoronskaja.

Susitikimai Biržuose, Visagine ir Panevėžyje tapo trimis gyvais įrodymais, kad socialinės dirbtuvės ir atvejo vadyba nėra atsitiktiniai gerieji pavyzdžiai. Tai – bendros sistemos dalys, kurios ne tik prisiliečia prie gyvenimų, bet ir keičia pačią jų eigą. Ir tai – tik pradžia.