Skip to content Skip to main navigation Skip to footer

Grupinio gyvenimo namai: ar tikrai žinome viską apie gyvenančius juose?

Marius, Aida ir Vėtra Plečkaičiai savo namuose.

2020-ųjų pabaigoje sklype, esančiame viename šiaurinių Rokiškio privačių namų rajonų, P. Jakšto gatvėje, turėjo iškilti grupinio gyvenimo namai. Tačiau dauguma kaimynų nenorėjo įsileisti žmonių su psichosocialine ir intelekto negalia į savo rajoną. Vieni jų, sužinoję, kad šalia įsikurs žmonių su negalia namai, savo namą pardavė. Grupinio gyvenimo namų čia nėra iki šiol.

„Kai įsigijome sklypą ir nebaigtą statyti namą, kaimynystėje pradėjo vaikščioti žinia apie būsimus grupinio gyvenimo namus. Jau tuo metu nuvilnijo šnekos tarp kaimynų: „Ar mums čia to reikia? Ar tie žmonės tikrai mums nepadarys nieko blogo? Galbūt reikėtų kreiptis į Vyriausybę?“ Kažkoks bazinis siaubas ir baimė, kad išmuš pagrindą iš po kojų, kažką padarys šeimai, nežinau, kiek pamatuotas, bet buvo apėmęs dalį bendruomenės, – sako šiame rajone gyvenantis Marius Plečkaitis. – Žmonės bijo to, su kuo nėra susidūrę, su kuo nebendrauja kasdien, ko nemato važiuodami į darbą.“

Tačiau Marius kaimynų pasipriešinimui nepritarė: „Aš gyvenu su medike, kasdieną bendraujančia su daugybe psichikos ir kitokią negalią turinčių asmenų. Pats tiek giminėje, tiek tarp pažįstamų turiu žmonių su sutrikimais ar ligomis, tai mane lydi nemažą dalį gyvenimo. Man tai nebuvo tabu tema ir išgirdęs apie grupinio gyvenimo namus kaip tik jų norėjau. Galvojau, kad kažkas naujo rajone įvyks, galbūt žmonės pakeis požiūrį, kažkokia gyvybė atsiras.“

Publikacijoje „Kodėl bijome gyventi šalia žmonių su negalia?“ gilinamės į žmonių su negalia kelią iš globos įstaigų link savarankiškumo. Taip pat aiškinamės, kodėl nemažai Lietuvos miestų ir miestelių gyventojų priešinasi žmonių su negalia atsikėlimui į jų kaimynystę.

Plačiau:

TEKSTAS: NARA.

NUOTRAUKA: Karolio Pilypo Liutkevičiaus.