Neeilinė 37-erių Editos istorija: susigrąžino veiksnumą ir bando statyti gyvenimą nuo pamatų

Ilgus metus daug kas netikėjo, kad intelekto negalią turinti Edita Daugėlaitė gali gyventi savarankišką gyvenimą. Kaip neveiksni, jauna mergina buvo pripažinta būdama 25-erių, o toks žingsnis nulemia, kad žmogus praranda galią priimti sprendimus pats už save. Visa tai už jį daro globėjai. Šiandien Editos istoriją galima vadinti unikaliu atveju. Jai iš trečio karto pavyko atkurti savo veiksnumą, taigi dabar ji pati kuria naują savo gyvenimą. Nors dar padedama socialinių darbuotojų, bet pati tvarkosi finansinius reikalus, dirba ir nusprendžia, kokią suknelę pirkti į vestuves, kuriose pakviesta būti liudininke.

Atimta teisė spręsti pačiai

„Neseniai pati buvau pasidaryti manikiūro“, – kukliai pokalbio pradžioje prasitaria Edita, pati besididžiuodama, kad gali rinktis – kur eiti, ką daryti. Kitaip tariant, tiesiog turėdama teisę ir laisvę rinktis pati, spręsti už save. Kaip uždirbti pinigus, kur juos leisti ir kokios spalvos drabužius pirkti. O puoštis, šypteli Edita, pastaruoju metu ji itin pamėgo. Kasdien jauna moteris prisijungia prie asociacijos „Kauno „Arkos“ bendruomenė“ rengiamų keramikos užsiėmimų, kuriuose labiausiai jai patinka gaminti puodelius. Pastarieji ir daug kitų bendruomenės narių padarytų gaminių virsta jiems, kad ir nedideliu, bet uždarbiu, o jis – galimybe būti bent šiek tiek savarankiškiems. Tuo naudojasi ir Edita, kuri dar visai neseniai negalėjo net pasvajoti, o ir aplinkiniai mažai kas tikėjo, kad galėtų gyventi savarankiškai.

Jauna moteris neturėjo socialinių įgūdžių, nemokėjo elementarių buities darbų ir neturėjo savarankiško gyvenimo įgūdžių. Editai būnant 25-erių, jai buvo panaikintas veiksnumas, kas reiškė, kad visus sprendimus už ją priima jos globėjai, pačios nebūtinai atsiklausę. Tokia praktika, pasakoja su Edita glaudžiai dirbusi Kauno „Arkos“ bendruomenės darbuotoja Indrė Jaugėlaitė – pripažinti žmogų neveiksniu visose srityse – daugelyje šalių yra labai kritikuojama ir neatitinka Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos įsipareigojimų, tačiau iki šiol yra taikoma.

Du nesėkmingi mėginimai

Nuo 2017 metų Edita ėmė lankyti „Kauno arkos bendruomenės“ dienos centrą, kuriame liejo žvakes, mokėsi gaminti ir dirbo su keramika. Iki tol, kaip sako pati, gyvenimas buvo sunkus, iš esmės dėl to, kad tekdavo labai daug laiko praleisti namuose, o ji norėjo ką nors veikti.

Be to, nors nedaug kas tuo tikėjo, ji turėjo svajonę susigrąžinti veiksnumą ir kiek įmanoma savarankiškiau gyventi. Iš pradžių lankiusi tik dienos centrą, vėliau Edita įsitraukė į kitą Kauno „Arkos“ bendruomenės veiklą – ES lėšomis finansuotą projektą „Nuo globos link galimybių: bendruomeninių paslaugų plėtra“. Nors iš pradžių Edita jame dalyvavo tik kaip socialinių dirbtuvių darbuotoja, jos siekis buvo pakeisti gyvenimą iš esmės – įgyti naujų kompetencijų ir pagaliau susigrąžinti teisę atstovauti sau.

Editai prisijungiant prie projekto, jos globėjas tuomet buvo Kauno „Arkos“ bendruomenės vadovas. Drauge su juo Edita jau anksčiau buvo bandžiusi atstatyti savo veiksnumą teismuose, tačiau du bandymai buvo nesėkmingi ir paliko moteriai daug nemalonių prisiminimų. Edita pasakoja, kad gerai nesuprato teismo proceso, tačiau niekas nesivargino jai aiškinti, advokatas, teisėjai, nelaikė jos lygiaverte proceso dalyve. Ji jautėsi nesaugiai, o tai sunkino savigynos, įrodinėjimo, ką ir kiek ji gali, procesą.

Trečiasis sėkmingas

Nors pirmieji keli bandymai buvo nesėkmingi, rankų Edita nenuleido. Tam, kad ji geba gyventi savarankiškiau, pati priimti sprendimus, pritarė ir Kauno „Arkos“ bendruomenė, skatinusi moterį mėginti dar kartą. Reikšmingą įtaką – tiek moters gyvenimui, tiek 2021 metais pradėto naujo veiksnumo atstatymo proceso baigčiai – turėjo Editai pradėta teikti pagalbos priimti sprendimus paslauga.

Šiuo klausimu su Edita labai daug dirbo ir jai pagelbėjo I. Jaugėlaitė. „Tai, ką pavyko pasiekti Editai, yra be proto retas atvejis. Atėmus veiksnumą, jo sugrąžinimas beveik neįmanomas. Iki Editos atvejo, nesu tokios istorijos girdėjusi“, – kalbėjo specialistė.

Ji labai norėjo atkreipti dėmesį į tai, kad neretai į žmones su negalia, ypač intelekto, žiūrime netinkamai. Kryptingai su jais dirbant, padedant, galima pasiekti įspūdingų rezultatų ir grąžinti žmogų į gyvenimą, į sociumą.

I. Jaugėlaitės teigimu, neretai nuvertiname žmones su negalia, ką puikiai parodė Editos istorija. Tuometinis bendruomenės vadovas suorganizavo Editai susitikimą su advokatu, kurio metu jie kartu moteriai paaiškino jos situaciją, galimybes ir perspektyvas lengvai suprantama kalba. Po to Edita teismo salėje jautėsi kur kas drąsesnė ir tvirtesnė. Edita kartu su I. Jaugėlaite labai daug dirbo, kad suprastų procesą, išmoktų aiškiai pasakyti savo nuomonę, jaustis tvirčiau prieš žmones, kurių nepažįsta. Socialinė darbuotoja paruošė Editą procesui, ji jautėsi kur kas užtikrinčiau atsakinėdama į klausimus, įtikino teismą dėl savo gebėjimų ir sulaukė svajoto teigiamo sprendimo, grąžinusio jai veiksnumą.

„Žmonėms su negalia kartais tereikia padėti lavinti įgūdžius, suteikti reikalingą informaciją, padėti ją suprasti ir jie gali pasiekti tokį savarankiškumo lygį, kurio dažnai iš jų net nesitikime. Jie nori ir turi dalyvauti sociume, gali priimti sprendimus, kaip valdyti finansus, už ką balsuoti ir kaip leisti savo laisvalaikį. Tereikia padėti jiems tam pasirengti ir suteikti galimybę“, – įsitikinusi I. Jaugėlaitė.

Editos profesinė svajonė

Editai Kauno „Arkos“ bendruomenėje buvo teikiamos dvi paslaugos – pagalbos priimti sprendimus ir užimtumo socialinėse dirbtuvėse. Abi jos pildo moters gyvenimo siekis, pirmoji padėjo grąžinti veiksnumą, o antroji – reikšmingai prisideda prie noro kuo savarankiškiau gyventi.

„Ne mažiau reikšminga ir kita projekto metu teikta paslauga – darbas socialinėse dirbtuvėse. Tai suteikia Editai galimybę užsidirbti ir kartu su socialine darbuotoja mokytis, kaip planuoti savo lėšas. Labai svarbu, kad Edita pagaliau gali nuspręsti, ką darys su turimais pinigais. Jeigu nori, gali eiti į koncertą, pirkti suknelę ar taupyti atostogoms. Atsiradusi net ir menka finansinė nepriklausomybė suteikė iki šiol neturėtų įgūdžių ir pažadino norą siekti darbo atviroje darbo rinkoje, kur atlygis būtų dar reikšmingesnis“, – kalbėjo I. Jaugėlaitė, neabejojanti didesnėmis Editos perspektyvomis. Jomis neabejoja ir pati Edita, ji neketina nustoti toliau siekti savo svajonių.

I. Jaugėlaitė pasakoja, kad jauna moteris svajoja apie gyvenimą nebe „Arkos“ gyvenimo namuose, o apsaugotame būste, kur būtų dar savarankiškesnė. Šiandien Edita pasiryžusi ieškoti darbo atviroje darbo rinkoje, o dabar, nusijuokia, artimiausi jos planai – dalyvauti vestuvėse, į kurias yra pakviesta kaip liudininkė, ir dabar šią malonią pareigą galės atlikti.

TEKSTAS ir NUOTRAUKA: 15min.lt