Kas ir kaip nusprendžia, koks žmogus yra neveiksnus?
Projekto „Perėjimas nuo institucinės globos prie bendruomeninių paslaugų“ (toliau – Pertvarkos projektas) metu paslaugų vykdytojai ir koordinatoriai palaiko glaudų ryšį su savivaldybėmis ir nuolat vykdo Pertvarkos projekto pristatymus, nurodant teikiamas paslaugas ir jų įgyvendinimo ypatumus, projekto tikslus, ateities vizijas. Vienas tokių susitikimų tapo lemtingas – susitikimo metu projekto darbuotojams savivaldybės atstovai pateikė informaciją, kad vienam rajone gyvenančiam asmeniui artimieji apribojo veiksnumą, galimai be aiškios priežasties.
Kas yra veiksnumo apribojimas? Kaip savivaldybių ir Pertvarkos projekto sąveika gali būti naudinga išsaugant asmenų su intelekto ir (ar) psichosocialine negalia veiksnumą, padedant asmeniui savarankiškai priimti sprendimus savo gyvenime?
Asmenys su intelekto ir (ar) psichosocialine negalia dažnai tampa globos įstaigų įkaitai arba gyvena su hiperglobėjiškais artimaisiais – tokiu atveju žmogus ne tik neturi galimybės išreikšti savo norų ir pasirinkti, bet ir nežino, kad turi tokią galimybę. Dažnu atveju asmens su intelekto negalia artimieji daro sprendimus ne iš blogos valios, bet iš nežinojimo, laiko stokos ar vedami neteisingų stigmatizuojančių nuostatų. Jei žmogui, kuris turi klausos negalią, klausimas būtų užduotas žodžiu, nereikėtų nustebti, jei jis neatsakys. Tačiau tai nereiškia, kad toks žmogus neturi galimybės ir pajėgumų nuspręsti ir išreikšti savo nuomonę – jam reikia informaciją pateikti šiam asmeniui prieinamu būdu – gestų kalba. Taip yra ir su žmonėmis, kurie turi intelekto ir (ar) psichosocialinę negalią ir susiduria su informacijos suvokimo sunkumais: svarbu padėti informaciją suprasti taikant įvairius tam asmeniui prieinamus metodus (pavyzdžiui, lengvai suprantamą kalbą, paveikslėlius ir kt.) ir tik tada daryti išvadą dėl asmens veiksnumo ir galimybių save atstovauti.
Pertvarkos projekte yra vykdoma veiksnumo apribojimo prevencijos veikla. Šios paslaugos tikslas yra užkardyti kelią nemotyvuotam asmens su intelekto ir (ar) psichosocialine negalia veiksnumo apribojimui. Šią veiklą įgyvendina pagalbos priimant sprendimus (toliau – PPS) specialistai, kurie padeda suaugusiems darbingo amžiaus asmenims, turintiems intelekto ar psichosocialinę negalią, kuriems nustatytas ribotas gebėjimas priimti sprendimus tam tikroje srityje (0–55 proc. dalyvumo, anksčiau darbingumo). Šie specialistai taiko įvairius metodus, kad padėtų asmeniui, suprasti, kad jis gali norėti, o tuomet padėtų suprasti ko norėtų ir kaip pasiekti išsikeltus tikslus.
Taigi, išgirdę savivaldybės atstovų išreikštą rūpestį dėl galimai nemotyvuoto asmens su intelekto negalia veiksnumo apribojimo, Pertvarkos projekto specialistai atidžiai susipažino su situacija, išanalizavo gautą informaciją ir pasiūlė asmeniui pagalbos priimant sprendimus paslaugą. Gavus asmens sutikimą dėl pagalbos priimant sprendimus paslaugos teikimo ir išsiaiškinus asmens norą likti atsakingu už savo veiksmus ir pasirinkimus, pradėtas veiksnumo išsaugojimo procesas, kartu pasitelkiant ir advokato paslaugas.
Pertvarkos projekto pagalba asmeniui imta teikti jau po sprendimo pripažinti asmenį neveiksniu pirmos instancijos teisme, kuriuo žmogus buvo pasiųstas „civilinei mirčiai“ tam tikrose gyvenimo srityse.
PPS specialistė, teikdama paslaugą asmeniui, išsiaiškino, kad jis nėra iki galo informuotas apie tai, kokios procedūros yra pradėtos, todėl jam paaiškino, ką reiškia būti neveiksniu. Tik tada žmogus suprato, kas yra įvykę, ir tai, kad ateityje jo gyvenimo klausimai bus sprendžiami už jį. Supratęs, kad artimųjų buvo suklaidintas, jog neva visi procesai tik dėl geros globos, prašė projekto darbuotojų pagalbos išsaugant veiksnumą. PPS specialisto nuojauta dėl situacijos rimtumo pasitvirtino: artimieji įsitikinę, kad asmeniui globos įstaigoje bus geriau. Tai reiškia, kad veiksnumo apribojimo tikslas – žmogaus siuntimas į globos įstaigą.
Asmuo, dėl kurio veiksnumo apribojimo buvo pradėta veikla, yra sukūręs šeimą, užauginęs vaikus, sukaupęs turto, dirbęs ūkyje. Pasidomėjus apie žmogaus gyvenimo aplinkybes tapo aišku: realios grėsmės šiam asmeniui, jo turtui nebuvo ir nebuvo duomenų, kurie patvirtintų, kad žmogui konstatuotas prieš daug metų psichikos sveikatos sutrikimas būtų sukėlęs neigiamas pasekmes įgyvendinant savo teises, pareigas ir kad tokios pasekmės būtų tokios, kurios aktualizuotų asmens pripažinimą neveiksniu būtent dabar, kai su liga jis gyvena jau daugiau nei vieną dešimtmetį. Skaudu, kad šio asmens teisinio veiksnumo apribojimą iniciavo vaikai.
Kartu su Pertvarkos projekto specialistų komanda asmuo, dėl kurio veiksnumo apribojimo buvo pradėta veikla, pateikė apeliaciją dėl veiksnumo apribojimo įgyvendinimo. Šiuo metu apygardos teisme apeliacija jau išnagrinėta, pavyko įrodyti teismui, kad intelekto ir (ar) psichosocialinė negalia, dėl kurios asmuo negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti pagal teismo psichiatrijos ekspertizės išvadą, savaime nereiškia, kad asmuo turi atsisakyti teisinio veiksnumo ir kad neveiksnumo (riboto veiksnumo) nustatymo klausimas negali būti sprendžiamas pernelyg formaliai, vadovaujantis tik medicininiais kriterijais. I instancijos teismo sprendimas buvo panaikintas, byla grąžinta nagrinėti teismui iš naujo.
Dėka savivaldybės atstovų ir Pertvarkos projekto bendradarbiavimo, šio asmens veiksnumo apribojimo procesas buvo sugautas ir, įsigilinus į pačio asmens norus, pradėti veiksmai stabdant veiksnumo apribojimą. Svarbu ne tik tai, kad veiksnumo apribojimo ir pagalbos priimant sprendimus paslaugos egzistuotų valstybiniame lygmenyje, bet ir tai, kad apie galimybę kreiptis pagalbos sužinotų visi pažeidžiami asmenys, kurių veiksnumu gali būti manipuliuojama.