Skip to content Skip to main navigation Skip to footer

DUK

Apsaugoto būsto paslauga teikiama dviem asmenims, kurie gyvena nuomotame bute. Vienas paslaugos gavėjas yra  finansuojamas iš valstybės biudžeto, nes globos įstaigoje buvo apgyvendintas iki 2007 metų, kitas iš savivaldybės biudžeto. Abiejų paslaugų gavėjų pajamos didesnės kaip 2 valstybės remiamų pajamų (toliau – VRP) dydžiai. Kas ir kokį dydį nustato mokėjimo už socialinės priežiūros paslaugas asmeniui finansuojamam iš valstybės biudžeto?

Asmenims, kuriems teikiama apgyvendinimo apsaugotame būste paslauga, konkretų mokėjimo už paslaugą dydį nustato savivaldybės administracija vadovaudamasi:

  1. Socialinių paslaugų įstatymu;
  2. Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašu, patvirtintu socialinės apsaugos ir darbo ministro 2024 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. A1- 397.
  3. Savivaldybės tarybos patvirtintu savivaldybės gyventojų mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašu.

Socialinių paslaugų įstatyme nustatyta, kad mokėjimo už socialines paslaugas dydis priklauso nuo asmens gaunamų pajamų ar individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – specialusis nuolatinės slaugos ar specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis), paslaugų rūšies, jų teikimo trukmės.

Asmeniui, kuris gauna individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensaciją, mokamą pagal Tikslinių kompensacijų įstatymą, mokėjimo dydis už apgyvendinimo apsaugotame būste paslaugą (priskiriamą socialinės priežiūros paslaugų rūšiai):

  • neturi viršyti 40 procentų šios kompensacijos dydžio, jeigu šios paslaugos teikiamos asmeniui, kuriam nustatytas pirmo arba antro lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis;
  • neturi viršyti 60 procentų šios kompensacijos dydžio, jeigu šios paslaugos teikiamos asmeniui, kuriam nustatytas trečio arba ketvirto lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis.

Jeigu asmeniui nėra nustatytas individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis ir jam nėra mokama kompensacija, jo mokėjimo už paslaugas dydis nustatomas atsižvelgiant į gaunamas pajamas.

Socialinių paslaugų įstatyme įtvirtinta, kad mokėjimo už socialinės priežiūros paslaugas (tarp jų – apgyvendinimo apsaugotame būste paslaugą) dydis:

  • asmeniui negali viršyti 20 procentų jo pajamų;
  • jei paslauga teikiama šeimai, mokėjimo dydis negali viršyti 20 procentų visų šeimos pajamų.

Pagal Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašo 10 punktą, savivaldybių taryboms rekomenduojama nustatyti šiuos maksimaliai leistinus asmens mokėjimo už socialinės priežiūros paslaugas dydžius, kai asmens mėnesio pajamos viršija 2 valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžius:

Pajamos (nuo VRP)Maksimalus asmens mokėjimo dydis proc.
Daugiau kaip 2 VRP, bet mažiau kaip 3Iki 5 % asmens pajamų
Nuo 3 VRP iki mažiau kaip 4Iki 10 % asmens pajamų
Nuo 4 VRP iki mažiau kaip 5Iki 15 % asmens pajamų
Nuo 5 VRP ir daugiauIki 20 % asmens pajamų

Pavyzdžiui, jei nurodytu atveju kiekvieno asmens pajamos viršija 2 VRP dydžiai, t. y. didesnės nei 442 Eur (2025 m. vienas VRP dydis – 221 Eur), bet nesiekia 3 VRP – 663 Eur, vadovaujantis Aprašo 10 punktu, rekomenduojama, kad kiekvieno asmens mokėjimo dydis už apgyvendinimo apsaugotame būste paslaugą neviršytų 5 procentų asmens pajamų.

Šiais nurodytais dydžiais – tiek apskaičiuojamais nuo individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos, tiek nuo asmens gaunamų pajamų – turi vadovautis savivaldybių administracijos, rengdamos ir savivaldybių tarybų tvirtinamus savivaldybės gyventojų mokėjimo už tam tikrų rūšių socialines paslaugas tvarkos aprašus.

Taigi, asmens mokėjimo dydis nustatomas taikant tą pačią tvarką, nepriklausomai nuo to, iš kurio finansavimo šaltinio (valstybės ar savivaldybės biudžeto) dengiamas susidaręs skirtumas tarp asmens mokėjimo ir apgyvendinimo apsaugotame būste paslaugos kainos.

Ar apsaugoto būsto paslaugą gali gauti tik darbingo amžiaus asmenys?

Ne, apsaugoto būsto paslaugą gali gauti ir pensinio amžiaus asmenys.

Apgyvendinimo apsaugotame būste paslaugos gavėjai reglamentuoti Socialinių paslaugų kataloge. Pagal jį – apsaugoto būsto paslaugų gavėjai yra suaugę asmenys su negalia ir jų šeimos, taip pat socialinę riziką patiriantys asmenys, kuriems reikalinga atkryčio prevencija. Šiuose teisės aktuose nėra numatyto apribojimo dėl amžiaus (darbingo ar pensinio). Todėl apgyvendinimo apsaugotame būste paslauga gali būti teikiama ir pensinio amžiaus asmenims, jeigu jie atitinka bendruosius paslaugos gavėjų kriterijus ir jei jiems yra įvertintas tokios paslaugos poreikis.

Darbingas amžius, kaip reikalavimas, yra taikomas tik ES finansuojamuose projektuose.

Ar gali būti atvejo vadybininkas įdarbintas savivaldybės įstaigoje – Socialinių paslaugų centre?

Projekto finansavimo sutartyje, pagal Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros parengtą Projekto įgyvendinimo planą ir pateiktą partnerių sąrašą, numatyta, kad atvejo vadybininkas bus įdarbintas projekto partnerio – savivaldybės administracijoje. Socialinių paslaugų centras yra atskiras juridinis vienetas, kuris nėra sudaręs partnerystės susitarimo su Projekto pereiškėju ir atvejo vadybininkas negali būti ten įdarbinamas.

Atvejo vadybininkas gali būti įdarbintas tik savivaldybės administracijoje.

Ar į socialinių dirbtuvių laiką gali įeiti išvykos, kurios skirtos paslaugų gavėjų mokymams, edukavimui, tarpusavio santykių stiprinimui, susipažinimui su naujais būsimais socialinių dirbtuvių dalyviais, darbo taisyklių išsigryninimo sesija ir pan.?

Socialinių paslaugų katalogas (Katalogas) riboja paslaugos teikimo vietą. Ir išvykos (vietos), kuriose dalyviai neteiks paslaugų (nebus darbinio užimtumo), šiuo metu negalimos.

Jeigu Kataloge būtų patikslinta vieta į, pvz., „Socialinėse dirbtuvėse, kitose vietose, kuriose ugdomi socialinių dirbtuvių dalyvių darbiniai, socialiniai ir savarankiškumo įgūdžiai“, tai tada tiktų įvairios edukacinės, gebėjimų ugdymo išvykos, nebūtinai susijusios su darbiniu užimtumu. Tokiu atveju, reikėtų šią vietą kontroliuoti (apibrėžti apraše), kad nebūtų piktnaudžiavimų.

Tai šiuo metu galima sakyti nedarbinės išvykos netinka ir klausimas paliekamas ateičiai, jeigu bus ateityje patikslinta Kataloge „Paslaugos teikimo vieta“.

Ar atvejo vadybininkams bus kompensuojamos pagal kolektyvinę sutartį suteiktos sveikatos gerinimo atostogos

  1. Remiantis Rekomendacijomis dėl projektų išlaidų atitikties (79 psl.), tokios atostogos neturėtų būti kompensuojamos iš projekto (nėra numatyta Projektą vykdančio personalo darbo užmokesčio tinkamose finansuoti išlaidose). Pridedame Rekomendacijų nuorodą: https://www.esinvesticijos.lt/dokumentai/rekomendacijos-del-projektu-islaidu-atitikties-europos-sajungos-fondu-reikalavimams. Atvejo vadybininkui taikomas fiksuotas įkainis FĮ-24-02, į kurį įeina visos galimos darbdavio išlaidos. Tai darbdavys turi įvertinti, kokias darbo užmokesčio išlaidas galės padengti iš mokamo fiksuoto įkainio;
  2. 2023 m. vasario 1 d. Psichologo (psichoterapeuto) / socialinio darbuotojo / individualios priežiūros personalo (užimtumo specialisto) darbo užmokesčio fiksuotųjų vieneto įkainių nustatymo tyrime (01 versija) ir vėlesnėse šio tyrimo versijose yra nurodyta (https://esinvesticijos.lt/dokumentai/fi-24-01-fi-24-03-psichologo-psichoterapeuto-soc-darbuotojo-ir-kt-specialistu-du-fi-nustatymo-tyrimas): „Pagal nustatytus fiksuotuosius vieneto įkainius apmokama suma už ataskaitinį laikotarpį apskaičiuojama psichologo (psichoterapeuto) / socialinio darbuotojo / individualios priežiūros personalo (užimtumo specialisto) faktiškai dirbtų valandų skaičių (val.) padauginus iš nustatyto fiksuotojo vieneto įkainio, kai dirbama pagal darbo sutartis. Faktiškai dirbtu laiku taip pat laikomas ir apmokamas darbuotojų ligos laikas, už kurį pašalpą moka darbdavys, bei papildomas poilsio laikas, suteikiamas teisės aktuose nustatyta tvarka. Į fiksuotąjį vieneto įkainį jau įskaičiuotos darbuotojų kasmetinių atostogų išlaidos, todėl pagal nustatytus fiksuotuosius vieneto įkainius yra deklaruojamas tik faktiškai dirbtas laikas.“ Galimas kompensuoti papildomas poilsio laikas pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (DK) 112 str. 5 d., 138 str. 3 ir 4 d. DK 112 str. 5 d.: Valstybės ir savivaldybių įstaigų, kurios išlaikomos iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ir savivaldybės įmonių, viešųjų įstaigų, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, ir Lietuvos banko darbuotojams, kurie augina vaikus iki trejų metų, nustatoma sutrumpinta trisdešimt dviejų valandų per savaitę darbo laiko norma, už nedirbtą darbo laiko normos dalį paliekant nustatytą darbo užmokestį. Ši sutrumpinta darbo laiko norma taikoma vienam iš tėvų (įtėvių) ar globėjų jų pasirinkimu, iki vaikui sukanka treji metai. DK 138 str. 3 ir 4 d.:       3. Darbuotojams, auginantiems vieną vaiką iki dvylikos metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per tris mėnesius (arba sutrumpinamas darbo laikas aštuoniomis valandomis per tris mėnesius), darbuotojams, auginantiems vaiką su negalia iki aštuoniolikos metų arba du vaikus iki dvylikos metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas dviem valandomis per savaitę), o darbuotojams, auginantiems tris ir daugiau vaikų iki dvylikos metų arba auginantiems du vaikus iki dvylikos metų, kai vienas arba abu vaikai turi negalią, – dvi dienos per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas keturiomis valandomis per savaitę), mokant jiems vidutinį jų darbo užmokestį. Darbuotojų, dirbančių ilgesnėmis negu aštuonių darbo valandų pamainomis, prašymu šis papildomas poilsio laikas gali būti sumuojamas per kelis mėnesius tol, kol susidaro papildoma poilsio diena, kuri suteikiama ne vėliau kaip paskutinį sumuojamą mėnesį.   Taigi, fiksuotasis įkainis negali būti taikomas apmokant kasmetines atostogas, papildomas ir pailgintas atostogas, nes atostogų dalis jau yra įtraukta į įkainio dydį. Darbdavys turėtų paskirstyti, kokia įkainio dalis keliauja darbuotojo dirbtam laikui, o kokia dalimi dengiamos kitos susijusios DU išlaidos, tokios kaip darbdavio mokesčiai, kasmetinės ar papildomos atostogos ir pan.
  3. Teisės į šio straipsnio 3 dalyje nustatytas papildomas poilsio dienas neturintiems darbuotojams, auginantiems vaiką iki keturiolikos metų, kuris mokosi pagal priešmokyklinio ugdymo, pradinio ugdymo ar pagrindinio ugdymo programas, suteikiama ne mažiau kaip pusė darbuotojų darbo dienos laisvo nuo darbo laiko per metus pirmąją mokslo metų dieną, mokant jiems vidutinį jų darbo užmokestį.
  4.  Taigi, fiksuotasis įkainis negali būti taikomas apmokant kasmetines atostogas, papildomas ir pailgintas atostogas, nes atostogų dalis jau yra įtraukta į įkainio dydį. Darbdavys turėtų paskirstyti, kokia įkainio dalis keliauja darbuotojo dirbtam laikui, o kokia dalimi dengiamos kitos susijusios DU išlaidos, tokios kaip darbdavio mokesčiai, kasmetinės ar papildomos atostogos ir pan.

Kaip teisingai apibrėžti darbo trukmę socialinių dirbtuvių darbo sutartyse ir kokio tipo darbo sutartį geriausiai sudaryti su darbuotojais?

Siūlome sudarant projektinio darbo sutartį numatyti terminą 30 (40) mėnesiai, arba iki Projekte numatytos veiklos „socialinių įgūdžių ugdymas, palaikymas ir (ar) atkūrimas socialinėse dirbtuvėse” termino pabaigos.

Jeigu socialinių dirbtuvių (toliau – SD) darbo sutartyse bus numatytas terminas iki projekto pabaigos, suėjus SD veiklos terminui (30 mėn. Sostinės reg., 40 mėn. Vakarų ir Vidurio Lietuvos regionui), toliau negalėsime kompensuoti DU išlaidų. SD veikla yra trumpesnė, jos biudžetas buvo paskaičiuotas konkrečiai trukmei, todėl idealiu atveju darbuotojai ir turėtų būti priimti tik tokiai trukmei, kokia buvo numatyta SD veikloje. Jeigu darbuotojo sutartis bus ilgesnė, darbdavys prisiima riziką dėl tolimesnio DU apmokėjimo.

Rekomenduojame partneriams įsivertinti ar jie pasirengę prisiimti riziką, ką toliau darys, kai sueis 30 ar 40 mėn. ir SD veikla turės būti baigta.

Dėl terminuotų sutarčių, nedraudžiame darbinti pagal terminuotas sutartis, tačiau pagal Darbo kodeksą maksimalus terminuotos darbo sutarties terminas, taip pat paeiliui einančių terminuotų darbo sutarčių, kurios yra sudarytos su tuo pačiu darbuotoju tai pačiai darbo funkcijai atlikti, bendra maksimali trukmė yra dveji metai. SD veikla bus ilgesnė nei du metai (min 2,5 m.). Pagal Darbo kodeksą, jeigu nustatytas ar pratęstas terminuotos darbo sutarties terminas yra ilgesnis kaip dveji metai, tokia sutartis laikoma neterminuota. Todėl tinkamesnė būtų projektinio darbo sutartis. Primename, kad projektinio darbo sutartyje turi būti numatytas siekiamas rezultatas, pvz., Socialinių dirbtuvių veiklos įgyvendinimas.