Apsaugoto būsto paslauga teikiama dviem asmenims, kurie gyvena nuomotame bute. Vienas paslaugos gavėjas yra  finansuojamas iš valstybės biudžeto, nes globos įstaigoje buvo apgyvendintas iki 2007 metų, kitas iš savivaldybės biudžeto. Abiejų paslaugų gavėjų pajamos didesnės kaip 2 valstybės remiamų pajamų (toliau – VRP) dydžiai. Kas ir kokį dydį nustato mokėjimo už socialinės priežiūros paslaugas asmeniui finansuojamam iš valstybės biudžeto?

Asmenims, kuriems teikiama apgyvendinimo apsaugotame būste paslauga, konkretų mokėjimo už paslaugą dydį nustato savivaldybės administracija vadovaudamasi:

1. Socialinių paslaugų įstatymu;
2. Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašu, patvirtintu socialinės apsaugos ir darbo ministro 2024 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. A1- 397.
3. Savivaldybės tarybos patvirtintu savivaldybės gyventojų mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašu.

Socialinių paslaugų įstatyme nustatyta, kad mokėjimo už socialines paslaugas dydis priklauso nuo asmens gaunamų pajamų ar individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – specialusis nuolatinės slaugos ar specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis), paslaugų rūšies, jų teikimo trukmės.

Asmeniui, kuris gauna individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensaciją, mokamą pagal Tikslinių kompensacijų įstatymą, mokėjimo dydis už apgyvendinimo apsaugotame būste paslaugą (priskiriamą socialinės priežiūros paslaugų rūšiai):

• neturi viršyti 40 procentų šios kompensacijos dydžio, jeigu šios paslaugos teikiamos asmeniui, kuriam nustatytas pirmo arba antro lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis;
• neturi viršyti 60 procentų šios kompensacijos dydžio, jeigu šios paslaugos teikiamos asmeniui, kuriam nustatytas trečio arba ketvirto lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis.

Jeigu asmeniui nėra nustatytas individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis ir jam nėra mokama kompensacija, jo mokėjimo už paslaugas dydis nustatomas atsižvelgiant į gaunamas pajamas.

Socialinių paslaugų įstatyme įtvirtinta, kad mokėjimo už socialinės priežiūros paslaugas (tarp jų – apgyvendinimo apsaugotame būste paslaugą) dydis:

• asmeniui negali viršyti 20 procentų jo pajamų;
• jei paslauga teikiama šeimai, mokėjimo dydis negali viršyti 20 procentų visų šeimos pajamų.

Pagal Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašo 10 punktą, savivaldybių taryboms rekomenduojama nustatyti šiuos maksimaliai leistinus asmens mokėjimo už socialinės priežiūros paslaugas dydžius, kai asmens mėnesio pajamos viršija 2 valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžius:

Pajamos (nuo VRP)	Maksimalus asmens mokėjimo dydis proc.
Daugiau kaip 2 VRP, bet mažiau kaip 3	Iki 5 % asmens pajamų
Nuo 3 VRP iki mažiau kaip 4	Iki 10 % asmens pajamų
Nuo 4 VRP iki mažiau kaip 5	Iki 15 % asmens pajamų
Nuo 5 VRP ir daugiau	Iki 20 % asmens pajamų

Pavyzdžiui, jei nurodytu atveju kiekvieno asmens pajamos viršija 2 VRP dydžiai, t. y. didesnės nei 442 Eur (2025 m. vienas VRP dydis – 221 Eur), bet nesiekia 3 VRP – 663 Eur, vadovaujantis Aprašo 10 punktu, rekomenduojama, kad kiekvieno asmens mokėjimo dydis už apgyvendinimo apsaugotame būste paslaugą neviršytų 5 procentų asmens pajamų.

Šiais nurodytais dydžiais – tiek apskaičiuojamais nuo individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos, tiek nuo asmens gaunamų pajamų – turi vadovautis savivaldybių administracijos, rengdamos ir savivaldybių tarybų tvirtinamus savivaldybės gyventojų mokėjimo už tam tikrų rūšių socialines paslaugas tvarkos aprašus.

Taigi, asmens mokėjimo dydis nustatomas taikant tą pačią tvarką, nepriklausomai nuo to, iš kurio finansavimo šaltinio (valstybės ar savivaldybės biudžeto) dengiamas susidaręs skirtumas tarp asmens mokėjimo ir apgyvendinimo apsaugotame būste paslaugos kainos.