Pokyčiai, prasidedantys bendruomenėje: kaip Kauno regione keičiasi pagalba žmonėms su negalia

Kauno regione įsibėgėja svarbus projektas „Perėjimas nuo institucinės globos prie bendruomeninių paslaugų Sostinės regione, Vidurio ir Vakarų Lietuvos regione“, kurio tikslas – sukurti individualizuotą ir į žmogaus poreikius orientuotą pagalbos sistemą suaugusiems asmenims su intelekto ir (ar) psichosocialine negalia. Praėjus pirmiesiems metams, specialistai, paslaugų gavėjai ir jų artimieji susirinko aptarti rezultatų, pasidalinti patirtimi ir įvardinti iššūkius, kurie parodė, kas veikia, o kur dar reikia pasitempti.

Nors projekto pradžia 2024 m. balandžio 16 d. buvo vėlesnė nei planuota, o darbuotojų paieška pareikalavo laiko, veiklos įgavo pagreitį. Ypatingai sudėtingas laikas buvo socialinėms dirbtuvėms: ši paslauga jau gyvavo iš ankstesnio Pertvarkos projekto etapo, kuris baigėsi 2023 m. gruodžio 31 d. Tad nuo metų pradžios iki balandžio vidurio socialinės dirbtuvės turėjo išsilaikyti pačios, iš savo sugeneruotų pajamų – tačiau nenutraukė veiklos dėl atsakomybės savo lankytojams ir verslo partneriams.

Projekto ašis – trys paslaugos, kurios padeda žmonėms gyventi savarankiškiau ir oriau: atvejo vadyba (AV), pagalba priimant sprendimus (PPS) ir socialinės dirbtuvės (SD).

Asmenų, gaunančių paslaugas projekte, skaičius

Atvejo vadyba: kai specialistas tampa patikimu ramsčiu

Atvejo vadyba – tai pagalba žmogui, padedanti jam tvarkytis kasdieniame gyvenime, gauti reikiamas paslaugas ir išvengti patekimo į globos įstaigas. Kauno regiono specialistai, pradėję darbą, ėmėsi aktyvios klientų paieškos, megzdami ryšius su įvairiomis institucijomis.

Jonavos rajono atvejo vadybininkė Neringa Marčinskienė pasakoja, kad vienas efektyviausių būdų pasiekti žmones – bendradarbiavimas su savivaldybės socialinės paramos skyriaus specialistėmis, kurios administruoja išmokas bei kompensacijas. Jos nukreipia asmenis tiesiai į atvejo vadybininkės kabinetą. Panašia patirtimi dalijasi ir Prienų rajono specialistė Renata Bingelienė. Ji teigia, kad asmenys su negalia ar jų artimieji, atvykę tvarkytis dokumentų dėl kompensacijų, esant poreikiui, iškart nukreipiami pas atvejo vadybininkę. Taip pat bendradarbiaujama ir su kitais savivaldybės padaliniais, pavyzdžiui, turto skyriumi, kuris administruoja socialinius būstus, ar viešosios tvarkos skyriumi.

Kaimiškose vietovėse nepakeičiamais partneriais tampa seniūnijų darbuotojai. Jie informuoja atvejo vadybininkes apie savo teritorijoje gyvenančius asmenis su negalia, kuriems gali prireikti pagalbos. Vykstant į potencialių klientų namus kartu su seniūnijos darbuotoju, sukuriama saugesnė aplinka, nes žmonės labiau pasitiki jiems jau pažįstamu specialistu.

Pasak Kaišiadorių rajono atvejo vadybininkės Vidos Kalaušienės, ilgainiui, kai žmonės pradėjo gauti pagalbą, geriausia reklama tapo pačių klientų patirtys – informacija ėmė sklisti iš lūpų į lūpas ir žmonės patys pradėjo ieškoti bei teirautis apie paslaugas. Nors kartais tenka susidurti su priešiškumu, specialistės pabrėžia, kad ledus pralaužti padeda nuoširdumas, paprastumas ir humoras.

Rezultatai rodo, kad prasmingas užimtumas yra vienas svarbiausių veiksnių – apie 10–15 % atvejo vadybos paslaugas gavusių asmenų sėkmingai įsidarbino.

Projektas taip pat atliepia opią problemą – pagalbą jaunuoliams su intelekto ir (arba) psichosocialine negalia, kurie, baigę mokyklas, rizikuoja likti izoliuoti namuose.

Sėkmės istorija: skambutis, pakeitęs viską

Kėdainių rajono atvejo vadybininkė Jolanta Sinickienė pasidalijo istorija apie jauną, vienišą mamą. Bendravimo pradžia buvo sudėtinga – moteris buvo pikta, nepatikli ir nuolat klausinėjo, ko specialistei iš jos reikia. Po trijų mėnesių atkaklaus darbo, kai moteris pradėjo gauti realią pagalbą darbo paieškose, tvarkant dokumentus ir išmokas, įvyko lūžis. Vieną dieną ji pati paskambino, kas buvo labai netikėta ir džiugiu balsu pranešė: „Jolanta, noriu pasakyti, kad aš susiradau darbą ir jau dirbu. Ir man nereikia dirbti naktimis, aš turiu laisvų dienų ir galiu rūpintis savo sūnumi“, – pasakoja J. Sinickienė.

Pagalba priimant sprendimus: grąžinta teisė į savo gyvenimą

Pagalbos priimant sprendimus (PPS) paslauga stiprina asmens gebėjimą savarankiškai spręsti kasdienius klausimus, susijusius su sveikata, finansais ar socialiniu gyvenimu. Specialistai pabrėžia: „Mes nesame tam, kad priimtume sprendimus už žmogų. Mes padedame jam mokytis iš patirties ir tapti savarankiškesniam“.

Vis dėlto, šioje srityje susiduriama su nemažai iššūkių. Kauno mieste dirbanti PPS specialistė Viktorija Baujauskė susitikimo metu įvardijo platų spektrą iššūkių, kylančių teikiant šią paslaugą:

• Supratimo trūkumas ir painiava. Didžiausias iššūkis – kitų institucijų (socialines, sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių) ir plačiosios visuomenės supratimo apie PPS paslaugos esmę trūkumas. Dažnai ši paslauga yra painiojama su socialiniu darbu ar atvejo vadyba, o tai apsunkina bendradarbiavimą.
• Bendradarbiavimo stoka. Trūksta aiškių ir veiksmingų bendradarbiavimo mechanizmų tarp sveikatos, socialinių, švietimo ir teisinių paslaugų teikėjų. Dėl to kiekviena institucija sprendžia asmens problemas atskirai, neatsižvelgdama į bendrą situaciją ir kontekstą.
• Pritaikytos informacijos trūkumas. Asmenims su intelekto ir (ar) psichosocialine negalia trūksta pritaikytos, lengvai suprantamos informacijos. Tai apima informacijos pateikimą lengvai skaitoma kalba, naudojant paveikslėlius ar alternatyvios komunikacijos priemones.
• Globėjų vaidmuo ir požiūris. Kartais, net jei asmuo, padedamas PPS specialisto, galėtų priimti sprendimus pats, formaliai sprendimų priėmimas yra priskiriamas globėjams. Vis dar gajus požiūris „aš žinau geriau, kas žmogui geriausia“, kuris visiškai prieštarauja PPS esmei – kad žmogus sprendžia pats, o specialistas tik padeda.
• Nepasitikėjimas asmens gebėjimais. Specialistė pastebi, kad visuomenėje ir tarp kitų specialistų vis dar nepasitikima žmogaus su negalia galimybėmis spręsti pačiam, ypač jei jo priimamas sprendimas atrodo ne toks, kokio tikimasi iš „normalaus“ žmogaus.
• Klientų paieška ir motyvacijos stoka. Ne mažesnis iššūkis yra surasti klientus ir juos motyvuoti. Dažnai specialistai susiduria su giliomis problemomis: pasyvia gyvenimo pozicija, nepasitikėjimu kitais, ateities perspektyvų nematymu ar nusivylimu dėl nesėkmingų darbo paieškų. Dėl šių priežasčių tampa sudėtinga įtraukti asmenis į paslaugų teikimą ir užmegzti pasitikėjimu grįstą santykį.

Nepaisant sunkumų, teigiami pokyčiai akivaizdūs: žmonės įgyja daugiau savarankiškumo įgūdžių, didėja jų pasitikėjimas savimi, gerėja gyvenimo kokybė. Viktorija Baujauskė pasidalijo keliomis sėkmės istorijomis, kurios geriausiai iliustruoja, kaip laiku suteikta pagalba gali pakeisti žmogaus gyvenimą.

Vienas iš pavyzdžių – jaunuolio kelias į savarankiškumą. Dar gyvendamas socialinės globos įstaigoje, jis su specialisto pagalba sėkmingai įsidarbino, kur buvo vertinamas už atsakingumą ir pastangas. Netrukus jis gavo socialinį būstą ir, padedamas specialisto, išmoko savarankiškai mokėti mokesčius, palaikyti švarą ir gaminti maistą. „Šiandien jis pats džiaugiasi savo pasiekimais – gyvena taikiai ir ramiai, jaučiasi atsakingas už save ir savo gyvenimą. Pradėjo planuoti ateitį, svajoti“, – pasakoja specialistė.

Kitu atveju pagalba buvo lemiama išsaugant jauno našlaičio, turinčio intelekto negalią, namus. Dėl sunkumų skaitant ir rašant, jam grėsė prarasti socialinį būstą. Specialistė paaiškino situaciją lengvai suprantama kalba ir daugelį reikiamų veiksmų jis atliko pats. Dabar jis ne tik išsaugojo būstą, bet ir su PPS specialistės pagalba mokosi atstovauti savo interesams įstaigose. Klientas džiaugiasi galėdamas gyventi savarankiškai, nes, anot jo, dabar gyvena daug ramiau ir jaučiasi saugus.

Taip pat itin svarbus atvejis, kai buvo laiku sureaguota į gautą prašymą inicijuoti asmens veiksnumo apribojimą dėl turtinių klausimų. Artimieji, norėdami pasirūpinti žmogaus su psichosocialine negalia ateitimi, inicijavo procesą, ne iki galo suprasdami jo pasekmes. PPS specialistams išaiškinus situaciją, paaiškėjo, kad asmuo yra visiškai savarankiškas. Artimieji patys paprašė nutraukti procesą, ir nors susidūrė su teisininko pasipriešinimu, asmens teisės buvo apgintos.

Socialinės dirbtuvės: prasmingas darbas ir bendrystė

Socialinės dirbtuvės – tai paslauga, kurios tikslas yra ugdyti, lavinti ir palaikyti asmenų su negalia darbinius ir socialinius įgūdžius per prasmingą veiklą, orientuotą į konkrečių prekių gamybą ar paslaugų teikimą rinkai. Kauno regione veikia 11 unikalių socialinių dirbtuvių, kurių kiekviena pasižymi savita produkcija ar veiklos modeliu. Pavyzdžiui, Garliavoje gaminami sąsiuviniai Valdorfo mokykloms, Domeikavoje veiklos orientuotos į tvarumą ir antrinį žaliavų panaudojimą, o Kaišiadoryse siuvami sėdmaišiai. Kitos dirbtuvės atlieka valymo, aplinkos tvarkymo darbus ar vykdo užsakymus verslo įmonėms.

2024 m. Kauno regiono socialinės dirbtuvės sugeneravo 103 540 eurų pajamų, o 2025 m. pirmąjį ketvirtį paslaugas gavo 134 asmenys. Per šį laikotarpį du žmonės sėkmingai įsidarbino.

Dalyviai čia ne tik mokosi konkrečių darbo procesų, bet ir įgyja socialinių įgūdžių: dirba komandoje, laikosi dienotvarkės, bendrauja. Paslaugų gavėjai pabrėžia, kad dirbtuvėse jie gali turėti prasmingą užimtumą, o už darbą gaunamą kompensaciją panaudoja savo svajonėms įgyvendinti. Artimieji džiaugiasi matydami augantį jų savarankiškumą – gebėjimą naudotis viešuoju transportu, susiorientuoti mieste ar atlikti paprastus buities darbus.

Vis dėlto, susiduriama ir su iššūkiais. Specialistai atkreipia dėmesį, kad Socialinių paslaugų katalogas apriboja veiklą tik darbinėje aplinkoje, nors socialiniams įgūdžiams ugdyti reikalingos ir kitos erdvės, pavyzdžiui, bendruomenės renginiai ar edukacinės išvykos. Taip pat susiduriama su nepakankama dalyvių ir jų artimųjų motyvacija siekti įsidarbinimo atviroje rinkoje, o darbo vietos dažnai būna nepritaikytos arba sunkiai pasiekiamos viešuoju transportu, ypač kaimiškose vietovėse.

Ateities perspektyvos

Pirmieji projekto metai Kauno regione atskleidė ir didžiulį bendruomeninių paslaugų potencialą, ir sisteminius iššūkius, kuriuos dar reikia įveikti. Nuo vėlavusios projekto pradžios iki visuomenės požiūrio – kliūčių netrūko. Tačiau atsidavusių specialistų darbas ir realūs žmonių pokyčiai įrodo, kad pasirinkta kryptis yra teisinga.

Atvejo vadyba tampa raktu į įsidarbinimą ir socialinę pagalbą, pagalba priimant sprendimus siekia grąžinti žmonėms teisę valdyti savo gyvenimą, o socialinės dirbtuvės teikia prasmę per darbą ir bendrystę. Kiekviena sėkmės istorija – nuo savarankiškai susirasto darbo iki išsaugotų namų – patvirtina, kad individualizuota, orumą išsauganti pagalba leidžia asmenims su negalia tapti ne paslaugų gavėjais, o visaverčiais visuomenės nariais. Šis projektas – tai ne tik paslaugų plėtra, bet ir investicija į socialiai brandesnę bendruomenę, kurioje vietos ir galimybių užtenka visiems.

Nuotr. autor. Prienų rajono savivaldybės administracija ir Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius.