Skip to content Skip to main navigation Skip to footer

Agentūroje lankėsi socialinės dirbtuvės „Žadeikių skoniukas“ ir Šilalės r. savivaldybės atstovai

Agentūros salėje, prie didelio stalo stovi Asmens su negalia teisių apsaugos direktorė Eglė Čaplikienė, Pertvarkos projekto vadovė Svajonė Rainienė, tinklaveikos specialistė Marijona Janavičienė, Šilalės r. meras Tadas Bartkus, vicemerė Jolanta Skrodienė, socialinių dirbtuvių „Žadeikių skoniukas“ atstovės Iveta Jokužienė, Vilma Stirbienė, Edita Undaravičienė.
Asmens su negalia teisių apsaugos direktorė Eglė Čaplikienė, Pertvarkos projekto vadovė Svajonė Rainienė, tinklaveikos specialistė Marijona Janavičienė, Šilalės r. meras Tadas Bartkus, vicemerė Jolanta Skrodienė, socialinių dirbtuvių „Žadeikių skoniukas“ atstovės Iveta Jokužienė, Vilma Stirbienė, Edita Undaravičienė.

Spalio 2 d. Agentūroje lankėsi ypatingi svečiai: Žadeikių socialinės dirbtuvių atstovės bei Šilalės rajono meras Tadas Bartkus bei vicemerė Jolanta Skrodenienė.

Asmens su negalia teisių apsaugos Agentūra įgyvendina projektą „Perėjimas nuo institucinės globos prie bendruomeninių paslaugų Sostinės regione, Vidurio ir Vakarų Lietuvos regione“ (toliau – Pertvarkos projektas). Įgyvendinamų projekto paslaugų, skirtų asmenims su intelekto ir (ar) psichosocialine negalia, kokybė priklauso nuo projekto partnerių – savivaldybių. Šis susitikimas buvo skirtas pasidžiaugti savivaldybės bendradarbiavimo su projekto vykdomos paslaugos – socialinių dirbtuvių „Žadeikių skoniukas“ – rezultatais, kurie atneša realų nuostatų ir žmonių gyvenimo įpročių pokytį.

Susitikime taip pat dalyvavo Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros direktorė Eglė Čaplikienė, Pertvarkos projekto vadovė Svajonė Rainienė bei tinklaveikos specialistė Marijona Janavičienė.

Šilalės savivaldybės pavyzdys – „tebūnie kaip geras virusas“

Agentūros salėje, prie didelio stalo sėdi Asmens su negalia teisių apsaugos direktorė Eglė Čaplikienė, Pertvarkos projekto vadovė Svajonė Rainienė, tinklaveikos specialistė Marijona Janavičienė, Šilalės r. meras Tadas Bartkus, vicemerė Jolanta Skrodienė, Agentūros komunikacijos ekspertė Urtė Alksninytė. Direktorė Eglė Čaplikienė kalba, kiti žmonės žiūri į ją ir klauso.

Vicemerė J. Skrodenienė pripažįsta, kad nepaisant dabar matomų pasiekimų, projekto veikla, prasidėjusi prieš maždaug 8 metus, nebuvo lengva:

„Negalime sakyti, kad pradžioje pasitikome išskėstomis rankomis – mes pradžioje irgi turėjom pamąstymų, nepasitikėjimo. Pradėjus projektą buvo ir laikraščių straipsnių ir nepasitenkinimo žinučių apie „auksinį“ šiltnamį, kurį padėjome dirbtuvėms nusipirkti, kad pradėtų darbą… Per daug ką reikėjo praeiti. Bet per žmones ir jų įdirbį turime dabartį. Šiuo metu dirbtuvėse „Žadeikių skoniukas“ dirba jaunos merginos, kurios išmano savo darbą – tai jau kažkoks visuomenės pasikeitimas. Mane džiugina, kad žmonės su negalia turi darbą, turi namus, o padėjėjai (darbuotojai) nuolat motyvuoja.“

Tinklaveikos specialistė Marijona Janavičienė taip pat prisimena, kad projekto veiklų pradžia šiame krašte buvo gana sudėtinga ir tik su savivaldybės pagalba bei iniciatyviais bendruomenės nariais pavyko pradėti veiklas, nors pradžioje iš visuomenės buvo girdėti neigiamų pasisakymų.

„Dėl socialinių dirbtuvių teko dirbti su trimis Šilalės r. savivaldybės valdžiomis: savivaldybė prisidėjo tiek pinigais, tiek palaikymu. Didelis pradinis indėlis ir pačių darbuotojų šeimų: kasė lysves, sodino pomidorus. Šilalės savivaldybės pavyzdys tebūnie kaip geras virusas – jie patikėjo socialines paslaugas nevyriausybinei organizacijai kaimo bendruomenėje.“

Pasak tinklaveikos specialistės, buvo baimių, nerimo apie paslaugas, kurios nebuvo pilotuotos, reikėjo kurti infrastruktūrą. Todėl be galo svarbus momentas, kad Projekto ir paslaugos ateitimi patikėjo asociacijos „Žadeikių sūkurys“ vadovė Indra Pudžemytė.

Socialinių dirbtuvių „Žadeikių skoniukas“ sėkmė

Socialinės dirbtuvės „Žadeikių skoniukas“ yra išskirtinės – tai dirbtuvės, kurios veiklą vykdo kaimo vietovėje. Nepaisant logistinių iššūkių, šios dirbtuvės turi pilną, žingeidžią komandą, maksimalų lankytojų skaičių (o norinčių pakliūti – dar daugiau), daug idėjų, o jų gaminama produkcija rugsėjo mėnesį gavo ypatingą „Rakto skylutės“ įvertinimą. Tai valstybės patvirtintas simbolis, kuris pažymi, jog produktas atitinka sveikatai palankios mitybos kriterijus.

Du stiklainiai, kuriose yra Socialinių dirbtuvių „Žadeikių skoniukas“ prekė – liofizuotos braškės.
Socialinių dirbtuvių „Žadeikių skoniukas“ prekė – liofizuotos braškės.

Kas yra liofizavimas?

Šios dirbtuvės gamina išskirtinę produkciją – liofizuoja vaisius, daržvoves, gamina arbatų mišinius. Liofilizuotų produktų stiprybė atkeliauja iš pačio konservavimo būdo – šalčiu apdorojami natūralūs produktai iki 98 proc. išlaiko pirmines maistines savybes, vitaminus. Giluminiame šaldiklyje prie 50 laipsnių šalčio daržovės ir vaisiai praleidžia apie tris dienas, o po to keliauja į liofilizatorių. Braškės čia praleidžia 3 dienas, šilauogės apie 5. Kuo daugiau produkte vandens – tuo ilgiau garuoja sušalęs vanduo. Liofilizuotos braškės, kurias gamina dirbtuvių komanda, nuo šiol yra pažymėtos ženklu, patvirtinančiu, jog tai – sveikos mitybos užkandis.

Šiuo metu dirbtuvės daro ne tik įvairių vaisių liofizavimą, tačiau gamina ir arbatas. Paklausus, kaip kilo idėja kurti būtent tokias liofizuotas arbatas, Iveta Jokužienė atsako:

„Mano vaikai dažnai sirgdavo, todėl galvojau – reikia arbatos, kuri stiprintų jų imunitetą. Pabandžiau su imbieru, apelsinu, citrina – jiems gal kiek per aštru, bet parodžiau kolegėms, ir joms labai tiko. Taip ir gimė ši idėja – ir tada jau pradėjome gaminti.“

Pasak Ivetos, keisčiausias produktas kurį teko liofilizuoti – grybai. Iš jų buvo daroma grybų druska.

Agentūros salėje, ant stalo yra liofizuotų vaisių ir arbatų stiklainiai. Agentūros direktorė Eglė Čaplikienė pliko liofizuotą arbatą. Kita moteris ragauja liofizuotą braškę, kita moteris ima braškę iš stiklainio. Šone esanti Marijona Janavičienė žiūri į šoną.

Darbo perspektyva

Pokalbio metu kalbintos socialinių dirbtuvių „Žadeikių skoniukas“ atstovės gamybos vadovė Iveta Jokužienė, rinkodaros specialistė Edita Undaravičienė ir Vilma Stirbienė papasakojo apie iššūkius ir kasdienybę, sprendimo būdus ir džiaugiasi galimybę pažvelgti į savo darbus perspektyvoje:

„Visada dirbome, daug užsakymų reikalų… Matyt pirmą kartą prisėdome ir pagalvojome, kiek daug iš tiesų nuveikėme“, – džiaugiasi Iveta Jokužienė.

Pagrindinė darbo pradžios problema – dalyvių įgūdžių keitimas „mes nesutverti darbui“

Pačią socialinių dirbtuvių veiklos pradžią prisimena ir dabartinis Šilalės meras Tadas Bartkus, prieš tai dirbęs vicemeru. T. Bartkus sakė prisimenąs, kad motyvuoti grupinio gyvenimo namų gyventojus atvykti ir vykdyti socialinių dirbtuvių veiklas buvo tikras iššūkis, o dabar šių žmonių gyvenimo įpročiai pasikeitę:

„Prieš socialines dirbtuves jie būdavo bailūs, užsidarę kambaryje, gulinėdavo. O dabar – kai priprato vykti į dirbtuves, pajuto džiaugsmą, tai ir aplink namus pradėjo viską darytis, šiltnamyje kažką auginti. Pokytis šių žmonių gyvenime įvykęs“

Vilma Stirbienė mini, kad darbo pradžioje potencialius lankytojus, esančius grupinio gyvenimo namuose, motyvuoti buvo sunku:

„Žmonės ką tik atsikėlė iš institucijų į grupinio gyvenimo namus, tai jau pasikeitimas, tad socialinės dirbtuvės atrodė dar didesnis iššūkis, jie man sakė, „mes – su negalia, mes nesutverti dirbti“.

Tačiau laikui einant, pakalbėjus, atsivežus lankytojus apsižiūrėti, pabandyti lūžis įvyko. Dabar lankytojai į socialines dirbtuves eina su didžiausiu džiaugsmu. Pasak Gamybos meistrės, raktas į sėkmę išlaikyti darbuotojų motyvaciją – atitaikyti darbus kiekvienam individualiai.

Tinklaveikos specialistė Marijona Janavičienė juokauja:
„Dalyviai taip nori dirbti, įvykdyti užsakymą, kad sako: „Vėl atvažiuoja Marijona – vėl reikės stabdyti darbą…“. Sako, gal reikia prieš įvažiavimą į Šilalės miestelį pastatyti šlagbaumą. Bet jokių problemų – aš taip gerai žinau šį kraštą, rasiu kitą keliuką, kaip juos pasiekti.“

Įsidarbinimo problemos atviroje darbo rinkoje

Pasak M. Janavičienės, socialinių dirbtuvių tikslas yra visuomet siekti dalyvių įsiliejimo į atvirą darbo rinką. Tačiau šių dirbtuvių dalyviai turi gana sunkias negalias, o keli žmonės, kurie būtų stipresni ir potencialiai galėtų įsidarbinti, dėl gyvenamosios vietos logistikos negali įsidarbinti, sunku tiek su transportu, tiek su darbo vietomis kaimo vietovėje.

Tačiau socialinių dirbtuvių atstovės pritarė viešinimo ekspertei Simonai Artimavičiūtei-Šimkūnienei, kuri teigia, kad uždarius socialines įstaigas išnyko riba tarp atviros ir uždaros darbo rinkos – nebeliko tokio skirstymo. Svarbiausia tapo galimybė sukurti darbo vietas, kurios ne tik generuoja pajamas, bet ir suteikia užimtumą, gerina gyvenimo kokybę bei skatina socialinę bendrystę. Todėl pasibaigus projektui, jei dirbtuvės toliau veiks, jos galėtų persitvarkyti į įmonę – verslą, kuriame galėtų dirbti tiek žmonės su negalia, tiek be jos.

Agentūros salėje prie didelio balto stalo sėdi Marijona Janavičienė, ji kalba ir žiūri į Agentūros direktorę Eglę Čaplikienę. Prie Marijonos sėdi ir žiūri į ją Šilalės r. vicemerė JOlanta

Dirbtuvių atstovės dalijasi – užsakymų yra labai daug. Prieš kelis mėnesius su savivaldybės pagalba pavyko įsigyti didesnį liofizatorių – dabar galima priimti ir atlikti žymiai daugiau užsakymų. Todėl tikimasi, kad ir po Projekto pabaigos socialinės dirbtuvės veiklą tęs, tačiau dar nežinoma, kokia forma.

Daug pokalbių, prisiminimų ir idėjų – visa tai būtina, siekiant darbus pamatyti perspektyvoje ir kurti tinkamus planus. Socialinių dirbtuvių „Žadeikių skoniukas“ sėkmė nulemta daugelio aspektų: Šilalės r. savivaldybės indėlis, Pertvarkos projekto specialistų motyvacija, asociacijos „Žadeikių sūkurys“ vadovės drąsa, o svarbiausia – iniciatyvi darbuotojų komanda.

Kviečiame apsilankyti socialinių dirbtuvių „Žadeikių skoniukas“ el. prekybos svetainėje ir pasižvalgyti po jų katalogą, susipažinti su veikla à https://www.facebook.com/p/%C5%BDadeiki%C5%B3-socialin%C4%97s-dirbtuv%C4%97s-Skoniukas-61558520751369/