Metinis projekto „Perėjimas nuo institucinės globos prie bendruomeninių paslaugų“ veiklų aptarimas Šiaulių mieste
2025 m. rugsėjo 30 d. Šiaulių miesto savivaldybėje įvyko metinis projekto „Perėjimas nuo institucinės globos prie bendruomeninių paslaugų Sostinės, Vidurio ir Vakarų Lietuvos regionuose“ veiklų aptarimas.
Į susitikimą susirinko daugiau nei 30 įvairių institucijų atstovų – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros, sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų įstaigų, Užimtumo tarnybos, nevyriausybinio sektoriaus, neveiksnių asmenų komisijos nariai bei specialistai, kasdien prisidedantys prie deinstitucionalizacijos proceso įgyvendinimo Lietuvoje.
Renginį atidarė Šiaulių miesto savivaldybės Socialinių paslaugų skyriaus vedėja Ramutė Pilypienė, kuri pabrėžė glaudaus institucijų bendradarbiavimo svarbą siekiant sėkmingų pokyčių žmonių su negalia gyvenime. Renginio metu buvo aptarti nuveikti darbai bei pagrindiniai iššūkiai pereinant nuo institucinės globos prie bendruomenėje teikiamų paslaugų.
Pokyčiai globos sistemoje: individualizuota atvejo vadyba
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Horizontalios politikos ir projektų valdymo grupės vyresnioji patarėja Rasa Genienė pristatė atvejo vadybos modelio svarbą įgyvendinant globos sistemos pokyčius. Pasak R. Genienės, šis modelis keičia požiūrį į pagalbos organizavimą – nuo bendrų sprendimų prie pagalbos, grįstos individualiais žmogaus poreikiais.
Atvejo vadyba apibūdinama ne tik kaip koordinavimas, bet ir kaip būdas padėti žmogui gyventi oriai, bendruomenėje, su jam suteikta pagalba. R. Genienė pabrėžė kritinę idėją: „Asmens apgyvendinimas stacionarioje globos įstaigoje nėra problema, tai pasekmė laiku bendruomenėje nesuteiktų paslaugų“.
Šiaulių miesto savivaldybės Socialinių paslaugų skyriaus atvejo vadybininkės Aistė Čebatoriūtė ir Dijana Nainienė pristatė atvejo vadybos patirtį. Jos pasidalijo iššūkiais dirbant su žmonėmis, turinčiais intelekto ir (ar) psichosocialinę negalią, ir akcentavo, kad atvejo vadyba – ne tik pagalba kasdienėje veikloje, bet ir galimybė atrasti savarankiškumą, pasitikėjimą savimi bei vietą bendruomenėje. Taip pat buvo pristatytos sėkmės istorijos, kai žmonės su negalia atrado kelią į bendruomenę, užmezgė naujus ryšius arba pradėjo savarankiškiau gyventi.
Projekto rezultatai ir bendruomeninių paslaugų plėtra Šiauliuose
Projekto rodiklių apžvalgą pateikė projekto vadovė Svajonė Rainienė. Ji pasidžiaugė, kad dauguma numatytų rodiklių iki projekto pabaigos jau yra pasiekti ir net viršyti.
Projekto Šiaulių regiono tinklaveikos specialistė Eglė Jurkutė pristatė, kaip Šiaulių mieste per pirmuosius projekto įgyvendinimo metus plėtojamos inicijuotos paslaugos. Šiuo metu Šiaulių mieste teikiama veiksnumo apribojimo prevencijos bei pagalbos priimant sprendimus paslauga, taikomas atvejo vadybos modelis asmenims, turintiems intelekto ar psichosocialinę negalią, veikia socialinės dirbtuvės. E. Jurkutė teigė, kad šis projektas siekia keisti senąją, institucinę globos sistemą, siūlant individualiai pritaikytas paslaugas bendruomenėje, kurios padeda gyventi savarankiškiau, užtikrina orumą ir nevaržo asmens pasirinkimo laisvės.
Detalus paslaugų aptarimas: nuo įdarbinimo iki teisinės reformos
Socialinės dirbtuvės ir sėkmė darbo rinkoje
VšĮ Socialinių inovacijų centro socialinė darbuotoja Gerda Tamošiūnienė pristatė socialinių dirbtuvių dalyvių pasiekimus. Ji pažymėjo, kad per metus socialinių dirbtuvių veiklose dalyvavo 22 paslaugų gavėjai, iš kurių 2 sėkmingai įsidarbino darbo rinkoje. Rinkodaros specialistė Aistė Dailidonytė supažindino su gaminamais produktais bei aptarė reklamos priemonių veiksmingumą, prisidedantį prie pardavimų didinimo ir paslaugų matomumo visuomenėje.
Pagalba priimant sprendimus: orumo užtikrinimas
Šiaulių miesto specialistė Viktorija Krivickaitė-Kriščiokaitė pristatė pagalbos priimant sprendimus paslaugą, atkreipdama dėmesį į sudėtingą realybę, kai sprendimus už dalį žmonių su intelekto ar psichosocialine negalia priima kiti. Ji pažymėjo, kad žmonės su intelekto negalia dažnai laikomi negebančiais „protingai“ pasirinkti, todėl artimieji, globėjai ar socialiniai darbuotojai neretai perima jų sprendimų teisę. V. Krivickaitė-Kriščiokaitė pasidalijo asmenine patirtimi, nurodydama, jog kartais jaučiasi „kaip rakštis įstaigų darbuotojams“, nes klientas, turintis jo teises ir valią užtikrinantį specialistą, įstaigai darosi neparankus.
Teisinis ir vertybinis pokytis: veiksnumo apribojimo prevencija
Pristatymą „Veiksnumo apribojimo prevencija“ renginyje parengė Sandra Grosienė, projekto veiksnumo apribojimo prevencijos specialistė. Ji akcentavo, kad viena pagrindinių priežasčių, dėl kurių asmenims su intelekto ir (ar) psichosocialine negalia dažnai apribojamas teisinis veiksnumas, yra nepakankamas nešališkos, kompetentingos, savalaikės ir lengvai prieinamos pagalbos priimant sprendimus prieinamumas. S. Grosienė pabrėžė: „Neveiksnumo reforma – ne tik teisinė, bet ir vertybinė transformacija“.
Renginio pabaigoje vyko diskusija, kurios metu dalyviai dalinosi įžvalgomis ir siūlymais dėl tolimesnių projekto veiklų. Šis metinis aptarimas ne tik patvirtino pasiektus rezultatus – viršytus projekto rodiklius ir sėkmingas asmenų įsidarbinimo istorijas – bet ir išryškino transformacijos sudėtingumą.
Deinstitucionalizacija nėra vien tik biurokratinis mechanizmas; tai yra vertybinis pokytis, reikalaujantis drąsos ir atsakomybės. Atsižvelgiant į tai, kad teisiškai valią ir orumą ginantys specialistai kartais tampa „neparankūs“ įstaigoms, aišku, kad perėjimas prie bendruomeninių paslaugų reikalauja ne tik naujų paslaugų steigimo, bet ir esminio požiūrio keitimo.
Galiausiai, metinis aptarimas Šiauliuose patvirtino vieną esminę viziją: tik nuosekliai bendradarbiaujant valstybės institucijoms, savivaldai ir bendruomenėms galima užtikrinti, kad žmonės su negalia galėtų gyventi oriai, savarankiškai ir bendruomenėje, kur pagalba yra prieinama laiku ir atliepia individualius poreikius. Šis projektas kloja pamatus visuomenei, kurioje orumas ir pasirinkimo laisvė nėra privilegija, bet neginčijama teisė kiekvienam.
