Skip to content Skip to main navigation Skip to footer

Nuotraukoje matoma grupė moterų – pozavusių bendrai nuotraukai patalpoje. Jos stovi dviem eilėmis, šypsosi ir atrodo oficialiai pasipuošusios, kai kurios vilki švarkus, sukneles ar palaidines. Aplinka – šviesi, moderni, su stiklinėmis sienomis ir žaluma fone. Dešinėje pusėje matomas stendas su tekstu lietuvių kalba, kuriame minima projekto tema:„Perėjimas nuo institucinės globos prie šeimos ir bendruomenėje teikiamų paslaugų šiaurės, vidurio ir vakarų Lietuvos regione“.

Kryptis – kokybė: projekto veiklos apžvalga Druskininkuose

Rugsėjo 23 d. Druskininkuose įvyko projekto „Perėjimas nuo institucinės globos prie bendruomeninių paslaugų Sostinės regione, Vidurio ir Vakarų Lietuvos regione“ veiklų pristatymo susitikimas. Šio susitikimo, subūrusio Druskininkų savivaldybės mero pavaduotoją Dianą Brown, savivaldybės administracijos bei įstaigų darbuotojus, Alytaus regiono atvejo vadybininkus, pagalbos priimant sprendimus (PPS) specialistus bei socialinių dirbtuvių darbuotojus, tikslas buvo ne tik pristatyti, bet ir aptarti projekto veiklas, vykdomas Druskininkų savivaldybėje.

Nuotraukoje matoma grupė moterų, sėdinčių prie U formos stalo susitikimo ar diskusijos metu. Druskininkų savivaldybės mero pavaduotoją Dianą Brown, vilkinti juodą švarką ir šviesiai rausvą palaidinę, stovi ir kalba. Kitos moterys sėdi, klausosi, kai kurios turi nešiojamuosius kompiuterius ar užrašų knygas. Ant stalų stovi vandens ąsočiai, taurės ir puodeliai. Fone matosi dideli langai su vaizdu į žaliuojančią gamtą, taip pat kambaryje yra augalų, kas suteikia jaukumo. Aplinka šiuolaikiška ir šviesi, atmosfera atrodo profesionali, bet draugiška.

Projekto vadovė Svajonė Rainienė akcentavo, kad antrieji projekto metai ženklina perėjimą nuo kiekybės prie kokybinių rodiklių ir siekio įgyvendinti realius pokyčius. Projekto rezultatai patvirtina, jog teikiamos paslaugos yra reikalingos ir atspindi egzistuojantį pagalbos poreikį.

Nuotraukos centre projekto vadovė Svajonė Rainienė sėdi prie stalo. Šalia jos sėdi dar trys moterys. Jos atrodo susitelkusios – Svajonė vilkinti baltus marškinius, kalba arba pristato informaciją, o šalia sėdinti moteris klausosi. Ant stalo yra nešiojamasis kompiuteris, puodeliai, stiklinės su vandeniu ir užrašų knygos – tai rodo, kad vyksta projekto diskusija. Aplinka atrodo oficiali, tačiau jauki – natūralaus apšvietimo, su augalais fone ir neutraliomis spalvomis. Atmosfera profesionali ir bendradarbiavimo kupina.

Itin svarbus dėmesys skirtas pagalbai priimant sprendimus, kuri pristatoma kaip svarbus žmogaus teisių užtikrinimo įrankis, garantuojantis asmeniui teisę savarankiškai priimti sprendimus. Projekto vadovė džiaugėsi, kad Alytaus regione suburta visapusiška komanda, leidžianti projekto veiklas įgyvendinti pilnavertiškai.

Vietos kontekstą susitikimui suteikė Druskininkų savivaldybės socialinės paramos skyriaus vedėja Ligita Baranauskienė, pristačiusi savivaldybėje teikiamas socialines paslaugas ir jų prieinamumą gyventojams.

Nuotraukoje matoma Druskininkų savivaldybės socialinės paramos skyriaus vedėja Ligita Baranauskienė, ji stovi prie aukšto stalo su nešiojamuoju kompiuteriu. Ji dėvi šviesiai mėlyną švarką ir juodą palaidinę, užsidėjusi akinius bei šypsosi, atrodydama pasiruošusi pristatymui.

Atvejo vadyba: istorija, kuri pakeitė gyvenimą

Vienas įtraukiančių momentų susitikimo metu buvo atvejo vadybos specialistės Neringos Dobravolskienės pranešimas „Atvejo vadyba – ne tik darbas“. Ji dalinosi praktinėmis istorijomis, atskleidžiančiomis, kaip taikomas atvejo vadybos modelis.

Nuotraukoje matoma grupė moterų, sėdinčių prie stalo ir dalyvaujančių susitikime. Dauguma jų atrodo susidomėjusios ir įsitraukusios į pokalbį – atvejo vadybos specialistė Neringa Dobravolskė, vilkinti juodus drabužius, sėdi arčiau centro ir šypsosi, žvelgdama į kalbančiąją, kurios nugarą matome pirmame plane. Aplinkoje – šviesi konferencijų salė su dideliais langais ir juodomis užuolaidomis, fone matyti stalas su užkandžiais. Ant stalo prieš dalyves – stiklinės, užrašų knygos ir vandens ąsočiai. Atmosfera atrodo draugiška, bet kartu ir profesinė.

Viena iš aptartų istorijų atskleidė problemą, kai asmuo gyveno palapinėje, pas pažįstamus ar trumpalaikės nuomos butuose, gaunamas pajamas greitai išleisdamas nuomos mokesčiui. Be to, jam buvo nustatyta žmonių bei specialistų baimė. Atvejo vadybininko įsikišimas buvo kompleksinis ir orientuotas į pasitikėjimo atkūrimą:

  • sukurtas pasitikėjimu grįstas ryšys;
  • tarpininkauta suteikiant apgyvendinimo savarankiško gyvenimo namuose bei socialinės reabilitacijos neįgaliesiems bendruomenėje paslaugas;
  • teikta pagalba įveikiant baimes ir įgyjant pasitikėjimą socialines ir sveikatos paslaugas teikiančiomis įstaigomis bei specialistais;
  • inicijuotas dalyvumo lygio peržiūrėjimas ir Individualios priežiūros teikimo išlaidų kompensacijos (IPTIK) nustatymas, bendradarbiaujant su socialiniais darbuotojais ir pagalbos priimant sprendimus specialistu.

Rezultatai kalba patys už save: asmuo buvo apgyvendintas savarankiško gyvenimo namuose, išspręstos problemos finansų ir užimtumo srityje. Taip pat pradėjo savarankiškai naudotis viešuoju transportu ir sveikatos priežiūros paslaugomis, aktyviai dalyvauja bendruomeninėje veikloje bei savanoriauja. Atkurtas saugumo jausmas, pagerėjo gyvenimo kokybė ir sustiprėjo socialiniai ryšiai.

N. Dobravolskienė apibendrino, kad atvejo vadybos modelis garantuoja individualių poreikių patenkinimą teikiant pagalbą tada ir tokią, kokios labiausiai reikia; jis stiprina socialinę įtrauktį, užtikrina paslaugų prieinamumą ir skatina savarankiškumą bei užimtumą, dažnai leidžiant išvengti institucinės globos.

Sistemos ribos ir galimybės

Rasa Genienė, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė, pranešime „Modelis ar labirintas? Ribos taikant atvejo vadybą“ aptarė iššūkius, su kuriais susiduria specialistai, ir pabrėžė aiškių ribų bei sprendimų priėmimo principų svarbą taikant šį modelį.

Nuotraukoje Rasa Genienė, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė, stovinti prie aukšto stalo ir pristatanti informaciją. Ant stalo padėtas nešiojamas kompiuteris, akiniai ir taurė su vandeniu. Moteris dėvi tamsiai rudus marškinius ir džinsus, kalbėdama gestikuliuoja rankomis, kas rodo jos įsitraukimą į pristatymą. Fone matyti tamsios užuolaidos ir žalios augalų šakos, o aplinka atrodo profesionali ir tvarkinga. Atmosfera rami ir susikaupusi.

Vaida Grigelytė–Jonavičienė pristatė pranešimą „Pagalba priimant sprendimus: galimybės ir iššūkiai“. PPS yra skirta darbingo amžiaus žmonėms, turintiems intelekto ir (ar) psichosocialinę negalią. PPS esmė yra suteikti specialistų pagalbą tiems, kuriems sudėtinga priimti kasdienius sprendimus, tačiau kartu išsaugant jų teisę rinktis ir išreikšti savo valią.

Nuotraukoje matoma pagalbos priiman sprendimus specialistė Vaida Grigelytė-Jonavičienė, stovinti prie aukšto stalo su nešiojamuoju kompiuteriu ir kalbanti ar pristatanti informaciją renginio metu. Ji dėvi pilką megztinį ir juodas kelnes, atrodo susitelkusi ir pasiruošusi pristatymui. Aplinkoje vyrauja neutralios spalvos – tamsiai ruda siena, užuolaidos ir žalios augalų šakos fone. Ant stalo matyti taurė su vandeniu ir kompiuteris, o pirmame plane – kiti susitikimo dalyviai. Atmosfera rimta ir profesionali.

Akcentuojama, kad PPS padeda žmonėms tapti savarankiškesniems, labiau pasitikėti savimi ir aktyviau dalyvauti bendruomenės gyvenime. Tai laikoma priemone, užtikrinančia žmogaus teises ir padedančia išvengti veiksnumo ribojimo.

Tarp iššūkių įvardinta motyvacijos stoka, artimųjų ar institucijų kišimasis į sprendimus ir visuomenėje gajūs stereotipai apie žmonių su negalia galimybes. Nepaisant to, sėkmės pavyzdžiai rodo, kad PPS gali iš esmės pakeisti žmogaus kasdienybę – nuo sprendimo pradėti mokslus iki rūpinimosi sveikata ar kasdienių įpročių formavimo, nutiesiant kelią į savarankiškesnį ir orų gyvenimą.

Regiono rezultatai

Projekto tinklaveikos specialistė Eglė Teresevičienė pristatė II ketvirčio rezultatus ir pasidalijo įžvalgomis.

Nuotraukoje užfiksuotas pristatymo momentas. Projekto tinklaveikos specialistė Eglė Teresevičienė pristatė II ketvirčio rezultatus ir pasidalijo įžvalgomis. Eglė vilki baltą palaidinę ir juodas kelnes, stovi prie didelio ekrano, kuriame rodoma skaidrė su pavadinimu „Socialinių dirbtuvių paslaugos gavėjai Alytaus regione“. Ji rankos gestu rodo į skaidrę ir, panašu, aiškina ar komentuoja pateiktus duomenis. Ekrane matyti informacija apie paslaugų gavėjų skaičius Alytaus, Lazdijų ir Varėnos savivaldybėse. Prie stalo sėdi keli žmonės, kurie klausosi pristatymo; ant stalo stovi vandens ąsočiai, taurės, puodeliai ir užrašų knygos.

Atvejo vadyba: modelis įgyvendinamas visose penkiose Alytaus regiono savivaldybėse. Specialistai dirba pilnu krūviu, o tai rodo efektyvų išteklių panaudojimą ir didelį gyventojų poreikį pasinaudoti paslaugomis. Per antrąjį ketvirtį paslauga suteikta 104 projekto dalyviams. Didžiausias paslaugos gavėjų skaičius (23 asmenys) fiksuotas Alytaus miesto savivaldybėje.

Pagalba priimant sprendimus: iš viso paslauga pasinaudojo 54 asmenys. Daugiausiai PPS suteikta Lazdijų rajono savivaldybėje (13 asmenų), o mažiausiai – Druskininkuose (9 asmenys). Skirtingas paslaugų gavėjų skaičius leidžia daryti prielaidą apie nevienodą paslaugos prieinamumą ar informuotumo lygį, kas turėtų tapti tolimesnio darbo prioritetu.

Socialinės dirbtuvės: Lietuvoje šiuo metu veikia 59 socialinės dirbtuvės. Alytaus regione šią paslaugą teikia 3 iš 5 savivaldybių (Alytaus miesto, Varėnos rajono ir Lazdijų rajono įstaigos). Per II ketvirtį paslaugą gavo 47 asmenys. Tačiau atkreipiamas dėmesys, kad Druskininkų ir Alytaus rajono savivaldybėse socialinės dirbtuvės dar neveikia – jų plėtra galėtų ženkliai padidinti paslaugos prieinamumą regione.

Užimtumo poveikis: dauguma paslaugų gavėjų yra bendruomenės nariai, rodantys motyvaciją įsitraukti į veiklas ir stiprėjančią socialinę įtrauktį. Dviem dalyviams (po vieną iš Alytaus ir Varėnos) pavyko įsidarbinti, o šešiems suteikta pagalba registruojantis Užimtumo tarnyboje. Šie rezultatai patvirtina, kad socialinių paslauga turi realų poveikį didinant žmonių savarankiškumą ir skatinant įsitraukimą į darbo rinką.

Apibendrinant, projekto veiklos Alytaus regione yra kryptingos, orientuotos į kokybę ir turi apčiuopiamą poveikį. Sėkmingai įdiegtas atvejo vadybos modelis ir pagalbos priimant sprendimus paslauga jau leido pasiekti reikšmingų rezultatų – pagerėjo gyvenimo kokybė ir sustiprėjo socialiniai ryšiai. Šie pasiekimai patvirtina, kad paslaugos yra reikalingos ir atspindi esamą pagalbos poreikį.

Vis dėlto, siekiant, kad perėjimas nuo institucinės globos būtų tolygus visame regione, reikalingas didesnis dėmesys trims strateginėms sritims:

  • paslaugų tolygumas tarp savivaldybių;
  • prieinamumo plėtra;
  • informacijos sklaida.

Tik nuosekliai skiriant dėmesį šioms sritims, bus įgyvendintas tikrasis projekto tikslas – užtikrinti orų ir savarankiškesnį gyvenimą kiekvienam bendruomenės nariui.

Nuotraukų autorius: Edgaras Tamkevičius

Alytaus regionasAtvejo vadybapagalba priimant sprendimusPertvarkos projektassocialinės dirbtuvėsveiksnumo apribojimo prevencijažmonės su intelekto ir (ar) psichosocialine negalia