2026 m. vasario 11 d. Kelmė tapo Šiaulių regiono atvejo vadybininkių susitikimo vieta. Čia susirinko specialistės, dirbančios su intelekto ir (ar) psichosocialine negalią turinčiais asmenimis, iš Šiaulių miesto, Kelmės, Joniškio, Pakruojo ir Šiaulių rajonų savivaldybių. Susitikime dalyvavo ir Pakruojo rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjo pavaduotoja Alma Stankevičienė.
Renginį inicijavo Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros įgyvendinamo projekto „Perėjimas nuo institucinės globos prie bendruomeninių paslaugų Sostinės regione, Vidurio ir Vakarų Lietuvos regione“ tinklaveikos specialistė Šiaulių regione Eglė Jurkutė.
„Tokie profesiniai susitikimai Šiaulių regione jau tampa gražia ir prasminga tradicija. Kiekvieną metų ketvirtį lankomės vis kitoje savivaldybėje. Šiuo metu atvejo vadybos modelis taikomas šešiose iš septynių regiono savivaldybių“, – pasakojo E. Jurkutė.
Ji pabrėžė, kad šie susitikimai svarbūs ne tik ryšiams stiprinti, bet ir galimybei gyvai pamatyti, kaip skirtingose savivaldybėse veikia socialinės paslaugos.
Kelmės rajono socialinių paslaugų patirtys ir planai
Susitikimas prasidėjo Kelmės rajono savivaldybės administracijoje. Socialinės paramos skyriaus vedėja Reda Každailienė ir Asmenų su negalia koordinatorė Vilma Chmieliauskienė pristatė rajono socialinių paslaugų sistemą, jos stipriąsias puses bei iššūkius pereinant nuo institucinės globos prie bendruomeninių paslaugų.
„Mums labai svarbu, kad paslaugos būtų ne tik prieinamos, bet ir pritaikytos konkrečiam žmogui. Savivaldybės vaidmuo – sudaryti sąlygas, kad kiekvienas asmuo gautų jam tinkamiausią pagalbą“, – akcentavo R. Každailienė.
Pristatyti ir planuojami pokyčiai. Kelmės mieste numatoma įsigyti keturis apsaugotus būstus aštuoniems asmenims, statyti naujus grupinio gyvenimo namus bei steigti socialines dirbtuves. Šie sprendimai rodo nuoseklų siekį plėtoti bendruomenines paslaugas ir kurti žmonėms artimesnę aplinką.
Pasiteisinusi darbo su globėjais praktika
Kelmės rajono savivaldybė pasidalijo patirtimi, kaip pradėtas globėjų, globojančių neveiksnius asmenis, lankymo ir globos situacijos aptarimo procesas. Tam suburta tarpdisciplininė komisija, į kurią įtraukti savivaldybės specialistai ir vietos seniūnai.
„Šios išvykos padeda ne tik įvertinti globojamų asmenų gyvenimo sąlygas, bet ir užmegzti nuoširdų dialogą su globėjais. Tai leidžia kartu ieškoti sprendimų, o ne tik konstatuoti problemas“, – dalijosi R. Každailienė.
Per gana trumpą laikotarpį aplankyta net 90 globojamų asmenų šeimų. Tai sustiprino tarpusavio pasitikėjimą ir paskatino glaudesnį bendradarbiavimą.
Dienos socialinės globos centro veiklos kasdienybėje ir tarptautiniuose projektuose
Vėliau susitikimo dalyvės lankėsi Kelmės specialiosios mokyklos padalinyje, Dienos socialinės globos centre. Direktorė Dalia Viliūnienė pristatė centro veiklas ir kasdien organizuojamas užimtumo programas.
Centre paslaugos orientuotos į lankytojų savarankiškumo, socialinių ir kasdienio gyvenimo įgūdžių stiprinimą. Organizuojamos meninės ir judesio terapijos, kulinarinės, daržininkystės bei buities įgūdžių ugdymo veiklos, pritaikytos individualiems poreikiams.
„Mūsų tikslas, kad žmogus čia jaustųsi reikalingas, matomas ir galintis augti“, – pabrėžė įstaigos vadovė.
Ypatingo susidomėjimo sulaukė centro įgyvendinami tarptautiniai projektai. Jie į kasdienę veiklą atneša naujų idėjų, patirčių ir įkvėpimo. Darbuotojai turi galimybę mokytis iš kitų šalių specialistų, o lankytojai išplečia savo akiratį ir pažįsta skirtingas kultūras. Dalyvavimas tarptautinėse veiklose stiprina pasitikėjimą savimi ir skatina asmeninį augimą.
Ilgalaikės priežiūros patirtys ir veiksnumo stiprinimas
Vizito metu atvejo vadybininkės apsilankė Paprūdžių ilgalaikės priežiūros namuose, kuriuose gyvena 20 intelekto ir (ar) psichosocialinę negalią turinčių asmenų. Susitikimas su įstaigos darbuotojais leido iš arčiau pamatyti, kaip kasdienėje praktikoje derinamos ilgalaikės priežiūros paslaugos ir pastangos išlaikyti gyventojų savarankiškumą bei aktyvų dalyvavimą kasdieniame gyvenime.
Aptariant teikiamas paslaugas, daug dėmesio skirta individualių gyventojų poreikių atliepimui, kasdienio užimtumo organizavimui bei mažiems, bet reikšmingiems žingsniams, kurie padeda stiprinti asmens pasitikėjimą savimi ir savarankiškumo jausmą. Diskusijose akcentuota, kad net ir ilgalaikės priežiūros aplinkoje svarbu sudaryti galimybes pasirinkti, būti išgirstam ir išlaikyti kuo daugiau sprendimų savo kasdienybėje.
Svarbi susitikimo dalis buvo skirta ir Lietuvoje vykdomai veiksnumo reformai. Atvejo vadybininkės dalijosi patirtimis apie iššūkius padedant asmenims atkurti ar peržiūrėti veiksnumą, apie pagalbos priimant sprendimus principų taikymą bei glaudaus specialistų bendradarbiavimo būtinybę.
„Atvejo vadybininkas šiame procese dažnai tampa žmogaus balsu – padeda išgirsti jo nuomonę, suderinti artimųjų ir institucijų lūkesčius bei rasti sprendimus, kurie iš tiesų atitinka asmens interesus“, – reflektuodamos diskusiją pabrėžė dalyvės.
Bendruomeninio gyvenimo pavyzdys
Susitikimas užbaigtas apsilankymu Lupikų grupinio gyvenimo namuose, kurie Šiaulių regione išsiskiria kaip pirmoji bendruomeninių paslaugų praktika, skirta ne tik suaugusiems asmenims su intelekto ir (ar) psichosocialine negalia, bet ir mamoms, auginančioms vaikus. Šiuo metu čia gyvena septyni suaugę asmenys ir trys vaikai, o bendruomenė kuriama taip, kad būtų užtikrintas saugus, palaikantis ir šeimai artimas gyvenimo modelis.
Vizito metu akcentuota, kad ši paslaugų forma ypač svarbi mamoms, kurios dėl negalios dažnai patiria didesnę socialinę atskirtį ir riziką netekti galimybės auginti vaikus savo aplinkoje. Lupikų grupinio gyvenimo namuose siekiama sudaryti sąlygas motinoms stiprinti tėvystės įgūdžius, auginti vaikus bendruomenėje ir gauti reikiamą specialistų pagalbą, išlaikant šeimos vientisumą.
„Kai žmogus jaučiasi priimtas bendruomenėje, sulaukia palaikymo, keičiasi ir jo kasdienybė“, – dalijosi namų darbuotojai, pabrėždami pasitikėjimu, saugumu ir pagarba grįsto ryšio svarbą, ypač dirbant su šeimomis.
Ypatingą susitikimo vertę suteikė prie diskusijos prisijungę paslaugų gavėjai. Mamos ir kiti gyventojai atvirai dalijosi savo kasdienio gyvenimo patirtimis, iššūkiais ir pokyčiais. Jų pasakojimai leido aiškiau pamatyti, kaip ši, Šiaulių regione dar neturėjusi analogų praktika realiai prisideda prie šeimų stiprinimo, vaikų gerovės užtikrinimo ir bendruomeninių paslaugų plėtros.
Šis susitikimas Kelmės rajono savivaldybėje parodė, kaip svarbu keistis patirtimi ir stebėti gerąją praktiką gyvai. Apsilankymai Dienos socialinės globos centre, Paprūdžių ilgalaikės priežiūros namuose ir Lupikų grupinio gyvenimo namuose leido įvertinti, kaip bendruomeninės paslaugos veikia kasdienybėje ir kaip jos prisideda prie paslaugų gavėjų savarankiškumo, socialinės įtraukties bei gyvenimo kokybės gerinimo.
„Tokie susitikimai suteikia galimybę ne tik pasidalinti patirtimi, bet ir įkvėpti vieni kitus naujoms idėjoms. Matyti, kaip paslaugos realiai keičia žmonių gyvenimus, – tai didžiausia profesinė motyvacija“, – sakė viena iš atvejo vadybininkių.
