2021 m. Alytaus apylinkės teismo sprendimu Raminta buvo pripažinta neveiksnia šeimos santykių srityje, tai apėmė sprendimus dėl santuokos sudarymo, savo vaikų auginimo, auklėjimo ir priežiūros. Taip pat ji buvo pripažinta neveiksnia politinių teisių įgyvendinimo srityje bei srityse, susijusiose su galimybe būti globėja. Daugelyje kitų sričių ji buvo pripažinta ribotai veiksnia – finansinių sprendimų, turto valdymo, paveldėjimo, dalyvavimo ūkinėje veikloje, savitvarkos ir sveikatos priežiūros klausimais. Formaliai tai reiškė aiškiai apibrėžtas ribas, kas jai leidžiama, o kas – ne.
Tuo metu jos gyvenimo situacija nebuvo tokia vienareikšmė, kaip galėtų pasirodyti iš teismo sprendimo. Gyvendama su dviem mažamečiais vaikais ir partneriu, Raminta pati rūpinosi buitimi, tvarka namuose, maisto gamyba, planavo apsipirkimus, rūpinosi vaikų kasdieniais poreikiais. Kasdienėje veikloje ji veikė savarankiškai, nors teisinis statusas to neatspindėjo.
2025 m. vasarį, Raminta, nukreipta, su šeima dirbusios Alytaus miesto socialinių paslaugų centro individualios priežiūros darbuotojos, kreipėsi dėl pagalbos priimant sprendimus paslaugos. Tai buvo momentas, nuo kurio prasidėjo kryptingas darbas, orientuotas ne į sprendimų perėmimą, o į jos pačios gebėjimo spręsti stiprinimą.
Pirmieji susitikimai parodė, kad didžiausias sunkumas nėra praktinių įgūdžių stoka. Priešingai – daugelyje situacijų Raminta žinojo, ką ir kaip reikia daryti. Tačiau trūko pasitikėjimo. Ji sunkiai kalbėjo apie savo sprendimus, abejojo jais, dažnai sakė, kad jai nepavyks. Net ir pasakodama apie kasdienius veiksmus, kuriuos atlikdavo savarankiškai, ji juos nuvertindavo.
Darbas vyko per nuolatinius pokalbius ir konkrečių situacijų aptarimą. Buvo svarbu ne pasiūlyti sprendimą, o padėti jai pačiai jį priimti ir įvardyti. Kartais tai reikšdavo paprastus dalykus – sustoti ir aptarti, ką ji jau daro, kas pavyksta, kokius sprendimus ji jau priima. Iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti paprasta, tačiau būtent šiose situacijose pradėjo keistis jos santykis su savo sprendimais, pasitikėjimu savimi ir aplinka.
Tuo pačiu laikotarpiu situacija šeimoje keitėsi. Dėl nesaugios aplinkos namuose, Raminta su vaikais buvo perkelta gyventi pas savo tėvus. Jos mama tapo tiek jos pačios, tiek vaikų globėja.
Dirbant su Raminta ir vertinant jos gebėjimus kasdienėse situacijose, darėsi akivaizdu, kad jos praktiniai įgūdžiai neatitinka nustatyto teisinio statuso. Atsižvelgiant į tai, Institucinės globos pertvarkos projekto pagalbos priimant sprendimus specialistė Rasa Kazlauskaitė ir veiksnumo apribojimo prevencijos specialistė Alita Pudzinskienė kreipėsi į Alytaus miesto savivaldybės neveiksnių asmenų būklės peržiūrėjimo komisiją dėl veiksnumo peržiūrėjimo inicijavimo. Komisijos sprendimas buvo palankus, todėl savivaldybė kreipėsi į teismą dėl veiksnumo peržiūrėjimo, buvo paskirta teismo psichiatrinė ekspertizė.
Šiame etape Raminta pati dalyvavo procese – tiek komisijoje, tiek teisme ji atstovavo savo pozicijai. Tai rodė, kad ji geba kalbėti apie savo situaciją, išsakyti savo poziciją ir dalyvauti sprendimuose, kurie tiesiogiai ją liečia.
2025 m. gegužę Raminta įsitraukė į socialinių dirbtuvių veiklas, kur sutiko naujų žmonių. Ji pati šią veiklą vertina kaip svarbią ir reikšmingą savo kasdienybės dalį.
2026 m. sausio mėnesį teismo sprendimu jos veiksnumas buvo peržiūrėtas. Ji buvo pripažinta visiškai veiksnia šeimos santykių, savitvarkos įgūdžių, sveikatos priežiūros, darbo santykių srityse. Ribotai veiksnia siauresnėse srityse – daugiausia susijusiose su finansiniais įsipareigojimais ir turto valdymu.
Netrukus, šeimos atvejo vadybos posėdžio metu, buvo priimtas sprendimas grąžinti vaikus mamai. Šis sprendimas buvo susijęs su įvertintais jos gebėjimais ir pasiektais pokyčiais.
Šiuo metu, bendradarbiaujant su Alytaus miesto savivaldybės socialinių paslaugų centro specialistais, sprendžiami praktiniai klausimai – tvarkomos socialinės išmokos, inicijuojama mediacija, sprendžiami būsto klausimai. Artimiausiu metu planuojamas persikėlimas į gyvenamąją vietą, pritaikytą šeimos poreikiams.
Pagalbos priimant sprendimus specialistė Rasa Kazlauskaitė šį procesą vertina kaip nuoseklų darbą, kuriame svarbiausia buvo sudaryti sąlygas Ramintai pačiai priimti sprendimus. Pasak jos, didžiausias iššūkis buvo ne praktinių gebėjimų stoka, o nepasitikėjimas savimi ir baimė suklysti. Todėl sprendimai nebuvo perimami, net ir tais atvejais, kai tai būtų leidę greičiau pasiekti rezultatą. Ilgalaikį pokytį lėmė tai, kad Raminta sprendimus priėmė pati.
„Tokiose situacijose labai svarbu neskubėti su išvadomis apie žmogaus gebėjimus. Tik nuosekliai dirbant ir stebint kasdienes situacijas galima pamatyti, kiek žmogus iš tikrųjų gali spręsti pats“, – sako Rasa Kazlauskaitė.