Veiksnumo apribojimo prevencija prasideda nuo gebėjimo matyti ne tik tai, ko žmogus negali, bet ir tai, ką jis gali gavęs tinkamą pagalbą.
Liepos 31 d. Tauragėje vykusiame susitikime Marijampolės ir Tauragės regionų atvejo vadybininkai, pagalbos priimant sprendimus ir veiksnumo apribojimo prevencijos specialistai aptarė, kaip išvengti nepagrįsto žmogaus teisių ribojimo ir padėti siekti veiksnumo atkūrimo.
„Kiekvienas žmogus turi teisę būti savo gyvenimo sprendimų centre. Mūsų užduotis – ne spręsti už žmogų, o sutelkti tokią pagalbą, kuri leistų jam pačiam rinktis ir būti išgirstam“, – pradėdama susitikimą sakė projekto vadovė Svajonė Rainienė.
Atvejo vadybos metodininkė-konsultantė Eglė Šimonienė pabrėžė, kad svarbu kuo anksčiau pastebėti veiksnumo apribojimo riziką, išgirsti paties žmogaus valią ir pirmiausia išbandyti mažiau jo teises ribojančias pagalbos priemones. Atvejo vadyba šiame procese tampa jungiamąja grandimi tarp žmogaus, jo artimųjų, savivaldybės, socialinių paslaugų, sveikatos priežiūros įstaigų ir kitų pagalbą teikiančių specialistų.
Pagalbos priimant sprendimus metodininkė-konsultantė Vitalija Kazragienė pristatė šios paslaugos situaciją Lietuvoje ir abiejuose regionuose. 2026 m. II ketvirčio duomenimis, pagalbos priimant sprendimus specialistų etatų skaičius Lietuvoje siekė 61, paslaugą gavo 725 žmonės, ji buvo teikiama 59 savivaldybėse. Palyginti su 2024 m., specialistų etatų skaičius išaugo nuo 25 iki 61, o paslaugos gavėjų – nuo 114 iki 725. Taip pat jau užfiksuota 17 sėkmės istorijų.
Pranešimus papildė savivaldybių specialistų pasidalyta patirtis – konkretūs atvejai, pasiteisinę sprendimai ir situacijos, kuriose vis dar trūksta aiškumo. Susitikimą organizavusi Marijona Janavičienė, tinklaveikos specialistė Tauragės ir Marijampolės regionuose, pabrėžė, kad tokie pokalbiai padeda geriau suprasti, kaip veiksnumo apribojimo prevencijos principai taikomi kasdienėje praktikoje ir kur būtinas skirtingų sričių specialistų bendradarbiavimas.
Alternatyvų galima ieškoti ir tada, kai teisinis procesas jau pradėtas. Vienu pristatytu atveju žmogui padėta sudaryti notarinę pagalbos priimant sprendimus sutartį, o teismas, įvertinęs, kad pasirinkta mažiau jo teises ribojanti alternatyva, veiksnumo apribojimo procesą nutraukė. Kitu atveju, laiku sutelkus artimuosius, psichikos sveikatos centro ir kitus pagalbą teikiančius specialistus, stabilizavosi moters sveikatos būklė, ji pradėjo aktyviau įsitraukti į kasdienį gyvenimą ir nebeliko poreikio inicijuoti veiksnumo apribojimo proceso. Dar vienai moteriai, specialistams nuosekliai padedant ir lydint viso proceso metu, teismas atkūrė visišką veiksnumą.
Šilalės rajone vien per pirmąjį šių metų pusmetį penkiais atvejais pavyko sustabdyti veiksnumo apribojimo ir globos nustatymo procedūras. Praktikoje žmogui neretai reikia ne jo teises ribojančio sprendimo, o suprantamai pateiktos informacijos, asmeninės pagalbos, pagalbos tvarkant finansus, sveikatos priežiūros paslaugų ar kitų individualius jo poreikius atitinkančių pagalbos priemonių.
Veiksnumo apribojimo prevencijos specialistė Alita Pudzinskienė pristatė, kaip vienas kitą papildo atvejo vadybininko ir pagalbos priimant sprendimus specialisto darbas. Atvejo vadybininkas koordinuoja pagalbos teikimą, telkia specialistus ir stebi pokyčius, o pagalbos priimant sprendimus specialistas padeda žmogui suprasti informaciją, įvertinti galimus pasirinkimus, išreikšti savo valią ir stiprinti gebėjimą apsispręsti.
„Atvejo vadybininkas dažnai tampa žmogaus kelionės koordinatoriumi. Pagalbos priimant sprendimus specialistas – žmogaus balso stiprintoju. Kai šios dvi profesijos dirba kartu, atsiranda tai, ko negali sukurti nė viena paslauga atskirai – žmogus išlieka savo gyvenimo autoriumi. Ir turbūt tai yra didžiausias mūsų darbo rezultatas“, – apibendrino A. Pudzinskienė.
Susitikimo dalyviai atvirai kalbėjo ir apie kylančius sunkumus: ilgą ekspertizių laukimą, ne visada aiškias institucijų funkcijas ir atsakomybės ribas, nevienodą pagalbos prieinamumą regionuose, artimųjų pasipriešinimą ar hiperglobą. Pasitaiko ir situacijų, kai daugiau dėmesio skiriama žmogaus diagnozei ar ankstesniems dokumentams, o ne dabartiniams jo gebėjimams, pasiektiems pokyčiams ir tam, kokios pagalbos jam reikia.
Aptarti atvejai leido aiškiai pamatyti, kad veiksnumo apribojimo prevencija prasideda dar iki teismo – nuo laiku pastebėtos rizikos, išgirstos žmogaus valios ir aiškiai pristatytų bei išbandytų alternatyvų. Tačiau net ir pradėjus teisinį procesą dar galima ieškoti sprendimo, padedančio žmogui išsaugoti teisę spręsti pačiam.
Apibendrindama dienos diskusijas M. Janavičienė pabrėžė, kad jo vertė – galimybė mokytis vieniems iš kitų. Pasak jos, kiekvienu atveju sprendimai tampa stipresni, kai juos papildo skirtingų sričių specialistų – atvejo vadybininkų ir pagalbos priimant sprendimus specialistų – patirtis, žinios ir požiūriai. Būtent tam ir buvo skirtas šis susitikimas.