Iki 2030 m. Lietuvos savivaldybės planuoja įkurti 241 apsaugotą būstą, kuriuose galėtų gyventi 495 žmonės su intelekto ir (ar) psichosocialine negalia. Kartu su šia plėtra svarbu pasirengti padėti žmonėms juose gyventi – patiems priimti kasdienius sprendimus, mokytis, dirbti ir užmegzti ryšius bendruomenėje. Tam reikia pažinti kiekvieno žmogaus poreikius ir pagalbą organizuoti kartu su juo.
Šiuos klausimus rugsėjo 9 d. aptarė beveik 270 žmonių, prisijungusių prie Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros įgyvendinamo Pertvarkos projekto komandos surengtos nuotolinės konferencijos „Apsaugotas būstas Lietuvoje: nuo paslaugos prie savarankiško gyvenimo“. Konferencijoje dalytasi patirtimi, kaip organizuoti apsaugoto būsto paslaugą atsižvelgiant į žmogaus poreikius bei pasirinkimus ir padėti jam savarankiškiau gyventi bendruomenėje.
Konferenciją organizavusi ir moderavusi Pertvarkos projekto konsultantė-metodininkė apsaugoto būsto ir grupinio gyvenimo namų paslaugoms Kristina Anulienė pasakojo, kad susitikimo idėja kilo iš praktinio darbo ir bendravimo su savivaldybėmis bei paslaugų teikėjais. Pokalbiai atskleidė poreikį dalytis patirtimi ir kartu ieškoti atsakymų į klausimus dėl paslaugos organizavimo, finansavimo bei individualios pagalbos.
„Svarbu kalbėti ne tik apie sukurtas apsaugoto būsto vietas, bet ir apie tai, kokį realų pokytį ši paslauga sukuria žmogaus gyvenime. Apsaugotas būstas neturėtų tapti mažesne institucinės globos forma – jo esmė yra padėti žmogui stiprinti savarankiškumą, priimti sprendimus ir kuo visavertiškiau gyventi bendruomenėje“, – sakė K. Anulienė.
Sveikinimo žodį tarusi Pertvarkos projekto vadovė Svajonė Rainienė akcentavo, kad darbo rezultatus svarbu matuoti ne skaičiais, o besikeičiančiu žmonių gyvenimu. Projekte susiduriama su daugybe žmonių istorijų, kurios leidžia matyti pasiektus pokyčius. Pasak vadovės, jau nueitas ilgas kelias, tačiau svarbu stabtelėti ir įvertinti, kur esame šiandien.
Konferencijoje apsaugoto būsto plėtros duomenis pristačiusi Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinių paslaugų grupės vyresnioji patarėja Jurgita Gajauskienė pabrėžė, kad šiandien svarbiausias uždavinys – užtikrinti paslaugos kokybę. Jos pateiktais duomenimis, 2025 m. apsaugoto būsto paslaugą gavo 231 žmogus.
Pasak pranešėjos, planuojant naujus būstus reikia numatyti, kas ir kaip padės juose gyvensiantiems žmonėms tvarkytis kasdienybėje, koordinuos pagalbą ir padės pasinaudoti kitomis bendruomenėje teikiamomis paslaugomis. Pagalbos pobūdis ir apimtis turi būti derinami prie konkretaus žmogaus poreikių, gebėjimų ir jo paties gyvenimo tikslų. Savivaldybės patirtį organizuojant apsaugoto būsto paslaugą ir kylančius iššūkius pristatė Marijampolės savivaldybės Socialinių paslaugų skyriaus vedėja Jolita Žukelienė.
Paslaugos kokybę parodo ir tai, kiek žmogus gali pats spręsti dėl savo kasdienybės. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Horizontalios politikos ir projektų valdymo grupės vyresnioji patarėja dr. Rasa Genienė atkreipė dėmesį, kad institucinės kultūros įpročiai gali išlikti ir persikėlus gyventi į bendruomenę. Jie atsiskleidžia per darbuotojų nustatomą dienotvarkę, kontroliuojamus pasirinkimus ar menką pasitikėjimą žmogaus gebėjimais.
Pranešėja aptarė ir skirtumą tarp darbuotojų organizuojamų grupinių veiklų bei savarankiško dalyvavimo bendruomenėje. Bendros veiklos padeda mažinti izoliaciją, tačiau žmogui reikia galimybių turėti asmeninių pomėgių, pačiam užmegzti draugystes ir rinktis, su kuo leisti laiką. Darbuotojų pasirengimas palaikyti tokius pasirinkimus, leisti bandyti ir mokytis iš klaidų yra svarbi paslaugos kokybės sąlyga.
Paslaugų teikėjų patirtis parodė, kaip šis požiūris taikomas kasdien. VšĮ „Šeimos idėjų centras“ apsaugoto būsto koordinatorius, supervizorius Gytis Baltrūnas pabrėžė pasitikėjimu grįstą darbuotojo ir žmogaus santykį. Jo teigimu, svarbu pastebėti, kada pagalba tampa įpročiu atlikti už žmogų tai, ką jis galėtų išmokti daryti pats. Todėl kasdieniame darbe reikia skirti laiko gebėjimams ugdyti ir suteikti žmogui galimybių juos pritaikyti savarankiškai.
VšĮ „Namai visiems“ direktoriaus pavaduotojas Julius Šedbaras pristatė nuoseklų įgūdžių ugdymą – darbuotojai pirmiausia parodo, kaip atlikti užduotį, vėliau ją atlieka kartu su žmogumi, kol šis gali veikti savarankiškai. Sprendžiant dėl būsto ir pagalbos tariamasi su pačiu žmogumi, atsižvelgiama į jo pasirinkimą ir savijautą. Tarp organizacijos pristatytų rezultatų – įsidarbinimas, savarankiškas gyvenimas, sumažintos ar panaikintos skolos.
Konferencijos dalyviai turėjo galimybę išgirsti ir paties apsaugotame būste gyvenančio žmogaus patirtį. Žydrūnas Gedminas prisijungė papasakoti, kaip jam sekasi, kokios pagalbos reikėjo apsigyvenus ir kaip jis tvarkosi šiandien. Dėl galimybės gyventi apsaugotame būste jis pats kreipėsi į savivaldybę. Lapkritį sukaks metai, kai jis čia gyvena.
Iš pradžių Žydrūnui reikėjo šiek tiek pagalbos buityje. Dabar, pasak jo, kasdienius klausimus išsprendžia pats – pasigamina valgyti, vyksta mokytis šaltkalvystės. Jis planuoja įsidarbinti pagal specialybę, o paklaustas, ar galėtų savarankiškai gyventi socialiniame būste, atsakė manantis, kad galėtų.
Žydrūnas pasakojo, kad apsigyvenęs apsaugotame būste jaučiasi geriau ir mato daugiau galimybių savo ateičiai.
Išklausiusi jo pasakojimą, S. Rainienė palinkėjo, kad kuriantieji ir teikiantieji bendruomenines paslaugas turėtų progų pamatyti, kaip jų darbas keičia žmonių gyvenimą, ir pajustų jo prasmę – taip, kaip ją klausydamiesi Žydrūno pajuto konferencijos dalyviai.