Kiekvienas žmogus turi teisę pats priimti sprendimus, net ir tada, kai jam reikia pagalbos suprasti informaciją ar įvertinti galimas pasirinkimų pasekmes. Apie šį požiūrį ir Lietuvos patirtį teikiant pagalbą priimant sprendimus Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros įgyvendinamame Pertvarkos projekte* dirbanti pagalbos priimant sprendimus specialistė Dainora Jurgaitytė pasakojo Australijoje kuriamoje socialinio darbo tinklalaidėje „Social Work Spotlight“, kurios autorė ir vedėja – socialinio darbo specialistė Yasmine Loupis.
Pokalbyje aptarta socialinio darbo praktika Lietuvoje, žmonių su negalia teisės ir savarankiškumas, pagalba priimant sprendimus bei perėjimas nuo institucinės globos prie bendruomeninių paslaugų.
D. Jurgaitytė pristatė pagalbos priimant sprendimus esmę. Specialistas nepriima sprendimų už žmogų, o padeda jam suprasti informaciją, įvertinti galimus pasirinkimus ir jų pasekmes bei pačiam išreikšti savo valią.
Lietuvoje ieškoma alternatyvų teisinio veiksnumo ribojimui ir plėtojamos priemonės, galinčios padėti žmogui išlaikyti kuo didesnį savarankiškumą. Viena jų – pagalba priimant sprendimus. Ji gali būti ypač svarbi, kai žmogui sunku suprasti sudėtingą informaciją, įvertinti galimas sprendimo pasekmes, bendrauti su institucijomis ar aiškiai išreikšti savo pasirinkimą.
„Man atrodo, labai svarbus pats požiūrio pokytis. Vietoje klausimo, kas gali nuspręsti už šį žmogų, turėtume vis dažniau klausti, kokios pagalbos šiam žmogui reikia, kad jis galėtų nuspręsti pats“, – sako D. Jurgaitytė.
Kalbant apie teisinį veiksnumą, svarbi ir žmogaus teisė klysti, keisti nuomonę ar priimti sprendimą, kurio specialistas ar artimasis pats nepasirinktų. Pagalbos priimant sprendimus specialisto užduotis – ne nukreipti žmogų į tą pasirinkimą, kuris specialistui atrodo „teisingiausias“. Svarbu padėti žmogui suprasti situaciją, galimas alternatyvas ir pasekmes, tačiau kartu išsaugoti jo paties valią.
Tai ypač svarbu dirbant su žmonėmis, kurių teisinis veiksnumas jau apribotas. Tokiais atvejais svarbu ne tik vertinti, kuriose srityse žmogui kyla sunkumų, bet ir pastebėti jo gebėjimus, stiprėjančius savarankiškumo įgūdžius bei galimybes pačiam dalyvauti priimant sprendimus. Teisinio veiksnumo ribojimas neturėtų reikšti, kad žmogaus nuomonė tampa nebesvarbi – jo valios ir pageidavimų išklausymas išlieka esminis.
Pokalbyje pabrėžta, kad pokyčiams neužtenka vien naujų teisės aktų ar plėtojamų priemonių. Turi keistis ir visuomenės, specialistų bei artimųjų požiūris. Kartais, siekiant žmogų apsaugoti, už jį sprendžiama net ir tada, kai, gavęs tinkamą pagalbą, jis galėtų pats dalyvauti priimant sprendimą.
„Vienas svarbiausių dalykų mano darbe – matyti, kaip žmogus pradeda labiau pasitikėti savimi ir savo nuomone. Man labai svarbūs net tie momentai, kai žmogus man ar kitam specialistui prieštarauja, nesutinka ir aiškiai pasako savo poziciją. Aš tai matau kaip labai gerą ženklą – žmogus supranta, kad jo nuomonė turi vertę ir kad jis turi teisę ją išsakyti“, – sako D. Jurgaitytė.
Specialistė pabrėžia, kad vienas geriausių pagalbos rezultatų – ne didėjanti žmogaus priklausomybė nuo specialisto, o mažėjantis pagalbos poreikis ir vis didesnis žmogaus savarankiškumas. Žmogus pradeda pats užduoti klausimus, ieškoti informacijos, pasakyti „ne“, išsakyti savo pasirinkimą ir vis drąsiau dalyvauti sprendžiant savo gyvenimo klausimus.
D. Jurgaitytė taip pat papasakojo apie savo profesinę patirtį dirbant su žmonėmis, turinčiais intelekto ir (ar) psichosocialinę negalią. Ji pristatė savo sukurtą edukacinį stalo žaidimą „Mano teisės – mano balsas“, padedantį suprantamai ir įtraukiai kalbėtis apie žmogaus teises, pasirinkimus, pagalbos galimybes ir kasdienes situacijas.
Pokalbyje specialistė išskyrė ir principą „Nothing about us without us“ – „Nieko apie mus be mūsų“. Šį šūkį D. Jurgaitytė išgirdo Europos žmonių su negalia forumo kasmetiniame susitikime. Ji prisimena, kad šie žodžiai jai paliko didelį įspūdį ir tapo svarbiu priminimu apie žmonių su negalia teisę būti išgirstiems bei dalyvauti priimant sprendimus, susijusius su jų gyvenimu.
„Man tai nėra tik gražus šūkis. Tai principas, kuriuo stengiuosi vadovautis savo darbe – ne daryti už žmogų, o veikti kartu su juo“, – sako D. Jurgaitytė.
Visą tinklalaidės epizodą kviečiame žiūrėti paspaudus šią nuorodą: https://creators.spotify.com/pod/profile/socialworkspotlight/episodes/International-Episode-30-Dainora-Lithuania-e3p7t4i/a-actb9k6
*„Perėjimas nuo institucinės globos prie bendruomeninių paslaugų Sostinės regione, Vidurio ir vakarų Lietuvos regione“.