Globos įstaigų pertvarka: pagalba būsimiems globėjams – vaikų artimiesiems giminaičiams– bus efektyvesnė

Prasidėjo globėjų (rūpintojų) ir įtėvių mokymo ir konsultavimo (GIMK) atestuotų socialinių darbuotojų parengimo darbui su ketinančiais globoti (rūpintis) artimaisiais giminaičiais mokymai, vyksiantys trimis etapais. 

Viena specialistų grupė šiuos mokymus baigė kovo 14–16 d., o dar dvi grupės juose dalyvaus  kovo 21–23 d. bei balandžio 4–6 d. 

Mokymų metu iš viso 56 GIMK atestuoti socialiniai darbuotojai gaus žinių apie vaiko raidos poreikius, prieraišumą, netektis, ryšių su biologine šeima palaikymą bei vaikų auklėjimą. Šiomis žiniomis jie pasidalys, ruošdami būsimus vaikų globėjus (rūpintojus) – artimuosius be tėvų globos likusių nepilnamečių giminaičius.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, 70 procentų visų šeimose globojamų (rūpinamų) vaikų globoja jų artimieji giminaičiai – seneliai, pilnamečiai broliai ir seserys.

Šie mokymai viena iš projekto „Tvaraus perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų sistemos sąlygų sukūrimas Lietuvoje“ (toliau – Projektas), kurį nuo 2014 m. įgyvendina Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kartu su Neįgaliųjų reikalų departamentu prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, veiklų.

Taip pat pagal minėtą Projektą įvyko konkursai į Projekto ekspertų pareigas. Atrinkti Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Utenos, Tauragės ir Telšių regionų lygmens Pertvarkos procesų ekspertai, Vaiko ir šeimos gerovės, Neįgaliųjų, turinčių proto ir (ar) psichikos negalią, ir jų šeimų bei Pertvarkos klasterio ir darbuotojų mokymo srities ekspertai. Apie pradėjusius dirbti regionų ekspertus informuoti atitinkamų miestų ir rajonų savivaldybių administracijų vadovai ir pertvarkoje dalyvaujančios 27 globos įstaigos.

Pagal kompetenciją ekspertai bus atsakingi už institucinės globos pertvarkos klasterio kūrimą, tarpžinybinio bendradarbiavimo skatinimą, analizuos esamą padėtį savivaldybėse ir regione, bendradarbiaus su ekspertais, rengsiančiais planus, domėsis vaikų, likusių be tėvų globos, proto ir psichikos negalią turinčių globos įstaigose gyvenančių asmenų gaunamų socialinių paslaugų situacija, kurs sąlygas naujoms paslaugoms ir jau teikiamų paslaugų plėtrai.

Rengiamos ir praktiškai išbandomos globos įstaigose gyvenančių be tėvų globos likusių vaikų, proto ir (ar) psichikos negalią turinčių vaikų bei suaugusiųjų individualių poreikių vertinimo ir individualių planų sudarymo metodikos. Įvertinus kiekvieno globos paslaugos gavėjo poreikius ir situaciją, bus sudaromas jo tolesnės globos planas, taip pat ir įstaigos, kurioje globotinis gyvena, pertvarkos planas. O vėliau, priklausomai nuo to, kokių paslaugų globojamiems asmenims trūksta, bus sudaromas ir savivaldybės bei regiono pertvarkos planas.

Be to, parengta globos įstaigų darbuotojų motyvacijos ir kompetencijos vertinimo metodika išbandyta praktikoje, kas bus naudinga, ruošiant galutinį šios metodikos variantą.

Taip pat pastaruoju metu vykdomos gyventojų, globos įstaigų darbuotojų ir jose gyvenančių globotinių apklausos, kuriomis siekiama išsiaiškinti visuomenės požiūrį į institucinės globos pertvarką, globą (rūpybą) ir įvaikinimą.

Perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų neįgaliesiems ir likusiems be tėvų globos vaikams 2014–2020 metų veiksmų planas įgyvendinamas iš Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšų.

Papildomos informaciją teikia Projekto nacionalinio lygmens Pertvarkos procesų ekspertė Jurgita Taukytė, el. p. jurgita.taukyte@pertvarka.lt.