Šeimynos mama Audronė: „Jie smalsūs, nuoširdūs, pozityvūs vaikai“

„Kai Lekėčiuose vyko „Mėlynių festivalis“, iš visų kampų sklido šūksniai: „Teta, mes čia, teta mes čia!“ Draugės negalėjo patikėti: „Kur bepažvelgsi – vien taviškiai!“, – pokalbį linksmai pradeda iš Kauno į Lekėčius (Šakių r.) prieš 4 metus persikėlusi Audronė Žemaitaitienė su gausia šeima – ji globoja keliolika vaikų.

„Mintis globoti vaikus kirbėjo jau seniau, nes tėveliai mus, vaikus, skatino užjausti vienišus žmones, veždavome jiems maisto produktų, pabendraudavome, patys mokėmės atjautos. Galutinai globėja tapti apsisprendžiau perskaičiusi straipsnį apie šią veiklą“, – sako A. Žemaitaitienė, globėja esanti jau beveik 20 metų.

Su vyru ji užaugino 2 vaikus, turi 5 anūkus. Sūnus su šeima gyvena čia pat, kartu su marčia padeda globoti vaikus. Sūnus padeda nudirbti sunkesnius ūkio darbus, o marti šiuo metu kremta socialinės pedagogikos mokslus ir ateityje planuoja perimti Audronės šeimyną.

Audronės šeimyna veikti pradėjo 2011 metų pradžioje. Iki tol Audronė globodavo po 4-5 vaikus, įsteigus šeimyną jų skaičius sparčiai išaugo.

Kaip vaikai kreipiasi į Audronę? „Vadina mane teta, ne mama, nes visi turi biologines mamas. Vaikams tėvai yra labai svarbūs, jie pirmoje vietoje, juos vaikai myli labiausiai. Mama – šventas žodis“, – teigia pašnekovė ir pridūria, kad dalis vaikų su savo mamomis bendrauja telefonu, sulaukia jų apsilankymų Lekėčiuose.

„Simona labai gerai mokosi, yra mokyklos tarybos narė, labai tvarkinga. Toliau trys klasiokai, juos vadina trynukais. Sekantis Arnas kas vakarą kalbasi su mama telefonu. 5 vaikai atėjo iš šeimos, dalis išėjo – įvaikino ar grįžo pas mamą. Berniukai judrūs, mėgsta žaisti futbolą, krepšinį, atstovauja mokyklą sportinėse varžybose, vasarą lankosi dienos centre. Charakterių yra įvairių: ir lėtesnių, ir greitai užsiplieskiančių. Visi – gabūs“, – susitikime dalyvaujančius vaikus pristato A. Žemaitaitienė.

Kuo vyriausieji bus užaugę? Tado svajonė būt krepšininku, Simonos – baigti LSMU ir tapti kineziterapeute.

Kas patinka šeimynoje? „Čia visada yra ką veikti, ne vienas, tai kitas sugalvoja, o ir pokštų iškrečiam, padūkstam, o kai pavargstam nuo šurmulio – einam į miestelį“, – sako Simona.

Vyresnėliai prasitaria, kad teta Audronė gan griežtoka, tačiau teisinga. „Vaikai jaučiasi saugesni, kai yra taisyklės, tvarka. Ypač sunku, kai į šeimyną ateina vyresnis vaikas, sako: „Ko jūs norit, teta, aš gyvendamas su mama, ką norėjau tą dariau, jinai kartais visai nekreipdavo dėmesio, kai turėdavo savo reikalų.“ – Kai pradedi globoti mažuosius, viskas kitaip, nes nuo mažumės įpranta prie tvarkos, taisyklių. Žinoma, visko būna ir pasipykstam, ir pasibaram, kaip ir visose šeimose. Apie globotinius atsiliepiu tik gerai: jie smalsūs, nuoširdūs, pozityvūs vaikai“, – pasakoja Audronė.

Visą Skirmantės Javaitytės straipsnį portale „Kas vyksta Kaune“ kviečiame skaityti: http://kaunas.kasvyksta.lt/2018/08/12/zmones/kilniam-tikslui-gyvenima-pasventusia-moteri-labiausiai-skaudina-aplinkiniu-poziuris-i-globojamus-vaikus/