Asmeninių asistentų mokymų dalyviai: įgijome darbui svarbių žinių
„Mokymai labai patiko, nes jų metu teko išgirsti daug vertingos informacijos apie asmeninio asistento darbo ypatumus. Patiko praktinės užduotys, keliamos problemos, analizuojamos situacijos, kurios pravers kasdieniniame darbe“. „Mokymai leido pažvelgti į darbuotoją iš įvairių pusių, buvo siekiama sustiprinti ir įgalinti darbuotoją, dirbantį su žmonėmis, turinčiais negalią“. Taip apie visuose Lietuvos regionuose vykstančius asmeninių asistentų mokymus atsiliepia jų dalyviai.
Įgyvendinant institucinės globos pertvarkos projektą, planuojama, kad iš viso mokymuose „Asmeninio asistento darbo ypatumai teikiant paslaugas asmenims, turintiems negalią bei jų šeimoms“ sudalyvaus virš 200 valstybės ir savivaldybių biudžetinių bei viešųjų įstaigų, nevyriausybinių organizacijų darbuotojų, teikiančių (ar ketinančių teikti) asmeninio asistento paslaugas negalią turintiems žmonėms bei jų šeimoms.
Naujovė Lietuvoje
Kaip pastebi mokymus vedanti lektorė, psichologė dr. Aistė Diržytė, daugelis žmonių Lietuvoje dar nežino, kas yra asmeninio asistento paslauga, kam ji reikalinga, kokia jos nauda. „Galbūt po daugelio metų be asmeninių asistentų sunkiai įsivaizduosime kai kurių žmonių gyvenimą, bet dabar dar ne visiems aišku, kam jie reikalingi, ką konkretaus jie gali duoti žmogui, su kuriuo dirba, – sako A. Diržytė. – Kalbant ne teisine, bet paprasta kalba, asmeninis asistentas yra kaip mama, kuri rūpinasi ir skatina savarankiškumą. Taigi kažkuria prasme mes kiekvienas esame turėję asmeninį asistentą, kai buvome visiškai nesavarankiški, negalėjome patys pasimaitinti, apsirengti, užsirišti batų, pereiti per kambarį. Mūsų mamos ar globėjos nedarė visko už mus – jos mus mokė apsirengti, užsirišti batus, pasigaminti valgyti, vaikščioti, kitaip tariant – jos mus įgalindavo“.
Mokymų metu dalyviai diskutavo, ar asmeniniai asistentai turi patys kažką daryti už žmogų (tarkime, gaminti valgyti), ar daryti kartu su juo (padėti pasigaminti). „Kaip elgiasi gera mama? Hiperglobėjiška mama net lovą kloja už savo vaiką, bet koks tuomet vaikas išauga? Gera mama nori, kad vaikas būtų laimingas dabar ir ateityje. Ji rūpinasi, kad jis kuo daugiau išmoktų, būtų savarankiškas, laikytųsi savidisciplinos, kartu ji yra ir gera draugė, patarėja, mokytoja, įkvepianti savo pavyzdžiu“, – pateikia pavyzdį psichologė.
Geras asmeninis asistentas padeda žmogui tuomet, kada reikia, ir tiek, kiek reikia. Jis rūpinasi, bet neprivalo tenkinti kiekvieną užgaidą. Jis padeda, bet turi teisę ir į savo asmeninį gyvenimą. „Visgi, žiūrint iš šalies, susidaro įspūdis, kad Lietuvoje asmeniniais asistentais dirba nuostabūs žmonės, kurie negaili savo laiko, jėgų ir širdies, kad pasitarnautų žmonėms, o tai, ką jie daro, pranoksta įstatymų suformuluotas jų darbo funkcijas“, – pastebi lektorė.
Dar vienas svarbus klausimas, kuris aktualus daugeliui dirbančiųjų asmeniniais asistentais – visuomenės požiūris į žmogų, turintį negalią. „Asmeninio asistento paslauga teikiama ne tik namuose, bet ir viešoje erdvėje, bet čia neįgalieji, ypač, turintys psichikos ar proto negalią, vis dar gali patirti kitų žmonių išgąstį, nepasitenkinimą, pyktį, panieką, pažeminimą, pajuoką, – atkreipia dėmesį A. Diržytė. – Labai keista, kad tai vyksta XXI amžiuje, kai daug kalbame apie prigimtinį žmogaus orumą, lygybę, žmogaus teises. Tikėtina, kad žmonės per mažai žino apie tai, kas yra negalia, kokios pagalbos ir pagarbos reikia ją turintiems žmonėms“.
Dalyviai: naudinga ir asmeniniams asistentams, ir planuojantiems jais dirbti
Kaip sako mokymuose jau dalyvavusi VšĮ „Gerumo skraistė“ socialinė darbuotoja Ingrida Rimavičė, mokymai labai patiko, nes teko išgirsti daug vertingos informacijos apie asmeninio asistento darbo ypatumus. „Patiko praktinės užduotys, keliamos problemos, analizuojamos situacijos, kurios pravers kasdieniniame darbe. Išgirdome idėjų, kaip elgtis probleminėse situacijose, kaip susitvarkyti su savimi, savo emocijomis, – įspūdžiais dalinasi socialinė darbuotoja. – Lektorė nustebino savo natūralumu, paprastumu, noru pasidalinti savo žiniomis, patirtimi. Paruoštos skaidrės buvo labai įdomios. Šie mokymai reikalingi tiems, kurie planuoja dirbti asmeniniais asistentais, nes sužinojo apie darbo specifiką, išgirdo patirčių iš tų, kurie dirba asmeniniais asistentais. Ir ypač mokymai naudingi tiems, kurie dirba asmeniniais asistentais. O asmeninių asistentų poreikis ateityje tik didės, todėl šie mokymai yra aktualūs“.
Mokymuose dalyvavusi Vilijampolės socialinės globos namų Grupinio gyvenimo namuose dirbanti socialinė darbuotoja Snieguolė Butrimavičienė pastebi, kad mokymai leido pažvelgti į darbuotoją iš įvairių pusių, jų metu buvo siekiama sustiprinti ir įgalinti darbuotoją, dirbantį su žmonėmis, turinčiais negalią. „Gavome daug psichologinių patarimų, metodų, kaip elgtis konkrečiose situacijose, pvz., esant nemotyvuotam klientui – kaip sustiprinti jo motyvaciją tam tikrose veiklos srityse. Užduotas namų darbas leido plačiau pažvelgti į konkrečią kliento situaciją“, – sako moteris.
Kaip pasakoja S. Butrimavičienė, kilo klausimas, kuo skiriasi asmeninio asistento funkcijos nuo lankomosios priežiūros darbuotojo, darbuotojo dirbančio su šeimomis (pagalba į namus), socialinio darbuotojo padėjėjo atliekamų funkcijų, mat jų atliekamas darbas panašus, todėl, pasak jos, labai svarbu išsiaiškinti, kas tai yra asmeninis asistentas, kodėl tai yra nauja paslaugos rūšis ir kam ji reikalinga. Taigi, galima daryti išvadą, kad mokymai paskatino dalyvius diskutuoti ir toliau gilintis į paslaugos esmę ir prasmingumą.
„Šie mokymai man labai patiko, nes jų metu įgijau naujos patirties“, – sako VšĮ „Vilties erdvė“ dirbanti Lijana Joneikienė. Jai pritaria ir mokymuose dalyvavusi Šiaulių rajono neįgaliųjų draugijos pirmininkė Elena Kačinskienė: „Reikalinga ir įdomu“.
Asmeninio asistento mokymai Tauragėje sulaukė didelio susidomėjimo
Kaip pastebi regioninio lygmens pertvarkos procesų ekspertė Marijona Janavičienė, Tauragėje asmeninių asistentų mokymais susidomėjimas buvo ypač didelis. „Mokymus, kurie vyko tris dienas, išklausyti panoro nemažai nevyriausybinių organizacijų, socialines paslaugas negalią turintiems asmenims ir jų šeimoms teikiančių valstybės ir savivaldybių įstaigų atstovų bei pertvarkai atrinktų globos įstaigų darbuotojų“, – sako ekspertė.
Pagrindiniai mokymų uždaviniai buvo supažindinti potencialius mokymo dalyvius su asmeninio asistento atsakomybėmis, etika, teisėmis ir pareigomis, mokant kokybiškai dirbti ir bendradarbiauti su žmogumi su negalia bei jo šeima, tobulinti mokymo dalyvių bendravimo su negalią turinčiu asmeniu ir jo šeima įgūdžius bei kt.
Mokymų metų dalyviai supažindinti su teisės aktais, reglamentuojančiais neįgaliųjų socialinę integraciją, suteikta žinių apie asmeninio asistento darbo planavimą, pagalbos klientui namuose ir viešojoje aplinkoje teikimą, kliento poreikių identifikavimą ir kt.
Pasak mokymuose dalyvavusios Tauragės regiono pertvarkos ekspertės M. Janavičienės, mokymų programoje didelis dėmesys buvo skiriamas praktinėms užduotims ir realių situacijų analizei. Taip pat svarbu paminėti, kad mokymų metu buvo aptariama ir analizuojama, kaip teikti paslaugas klientui, atsižvelgiant į skirtingas negalias – regos, klausos, proto, psichikos, fizinę ir kt.
Mokymuose dalyvavusi sutrikusio intelekto žmonių bendrijos „Tauragės viltis“ pirmininkė Rasa Skerniškienė kalbėjo, kad šie mokymai buvo ypač naudingi jai kaip organizacijos vadovei. Jos teigimu, šiuose mokymuose ne tik išgirsta daug naujų teorinių žinių, kaip komunikuoti ir bendrauti su negalią turinčiais asmenimis, bet ir praktinių užduočių metu išmokta, kaip tinkamai naudoti kūno kalbą, atpažinti psichikos sutrikimų paūmėjimo atkryčio ženklus ir kaip tinkamai į juos reaguoti, bei kaip tai pritaikyti asmeninio asistento darbe.
Pasak mokymų dalyvių iš Šilalės socialinių paslaugų namų, mokymų metų įgytas žinias apie asmeninio asistento darbo planavimą, pagalbą klientui namuose ir viešoje aplinkoje, jos ateityje galės pritaikyti ir naudoti praktinėje veikloje.