Asmeninio asistento paslauga: labai reikalinga, bet dar apipinta baimėmis
Pernai Lietuvoje pradėta teikti bandomoji asmeninio asistento paslauga proto ar psichikos negalią turintiems žmonėms yra labai reikalinga, bet kartu dar apipinta baimėmis. Anot paslaugos teikėjų, dažnai paslaugos gavėjų tėvai baiminasi įsileisti į namus nepažįstamą žmogų, jaudinasi, ar su jų vaikais bus elgiamasi tinkamai. Vis tik visos baimės išnyksta paslaugą išbandžius. Tad galimybė susipažinti su paslauga, papildoma informacijos sklaida šią problemą galėtų palengvinti.
Apie tai kalbėta šiai paslaugai skirtoje Šiaulių ir Kauno regionų apskrito stalo diskusijoje. Jos metu mintimis ir idėjomis apie institucinės globos pertvarkos projektą, bandomosios asmeninio asistento paslaugos įgyvendinimą, iškylančius iššūkius, tęstinumą diskutavo paslaugos teikėjai, gavėjai, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, savivaldybių, socialinių paslaugų centrų atstovai, pertvarkos ekspertai.
Kalbant apie iššūkius, su kuriais susiduriama, jaučiama atrankos proceso tobulinimo būtinybė. Dalyviai dalinosi mintimis, kad labai daug naudingos informacijos sužinoma pildant vertinimo anketą, tad galimybė ta informacija pasinaudoti labai pagelbėtų ne tik atrankos, bet ir įgyvendinimo procese. Taip pat keltas tarpžinybinio, tarpsektorinio bendradarbiavimo trūkumo klausimas. Anot teikėjų, informacijos dalinimasis labai padėtų paslaugą suteikti būtent tiems žmonėms, kuriems jos labiausiai reikia.
Susitikime aptarta paslaugos darbuotojų, tai yra asmeninių asistentų, atranka, iškylantys sunkumai išlaikant juos darbo vietoje bei kompetencijų kėlimo būtinybė.
„Akivaizdu, kad dėl projektinio darbo specifikos žmonėms išlieka laikinumo jausmas. Galima tik džiaugtis, kad paslaugą teikiantys asmeniniai asistentai yra atsidavę, tikintys ir kupini vilties, tad noras padėti čia užima pirmą vietą. Patys specialistai įvardina, kad norint dirbti tokį darbą reikia turėti labai daug kantrybės, noro ir tikėjimo, nes tai sudėtingas procesas, bet kiekvienas pasiekimas yra didelė dovana“, – sako neįgaliųjų, turinčių proto ir (ar) psichikos negalią, ir jų šeimų srities ekspertė Simona Artimavičiūtė-Šimkūnienė.
Diskusijos metu išryškėjo, kad teikiant tokio pobūdžio paslaugą yra būtinos darbuotojų supervizos, specializuoti mokymai įvairių negalių aspektu. Visus šiuos poreikius stengiasi patenkinti paslaugų teikėjai. Anot jų, kitaip ir negalėtų būti – investicija į darbuotoją ir jo gerovę yra būtina. Asmeniniai asistentai pastebi, kad šis darbas – nuolatinė mokykla. Vieną dieną gali būti pasirengęs visoms pamokoms, o kitą jau reikia griebtis vadovėlio.
Apskrito stalo diskusijoje savo mintimis dalinosi ir paslaugos gavėjų tėvai/globėjai. Jie pabrėžė, kad galimybė dalyvauti projekte jiems yra tarsi išsigelbėjimas, nes jų vaikai tampa savarankiškesni, nuolat mokosi, o ir patys tėvai turi daugiau laisvo laiko.
„Nors šiuo metu, asmeninio asistento paslaugos proto ir (ar) psichikos negalią turintiems asmenims nerasime socialinių paslaugų kataloge, tačiau tikslas yra būtent toks, – sako ekspertė S. Artimavičiūtė-Šimkūnienė. – Susitikimo metu išryškėjo paslaugos svarba ir būtinybė, stipriosios ir silpnosios vietos. Negalia nėra kliūtis, kliūtis yra mūsų požiūris, aplinkos (ne)pritaikymas. Labai apmaudu, kad ne visom savivaldybėm atrodė svarbu tai išgirsti.“
Asmeninio asistento paslauga – tai namų ir viešojoje aplinkoje (palydint ir komunikuojant) individualiai žmogui teikiama pagalba, padedanti įgalinti jį būti savarankišką ir užtikrinanti svarbiausias žmogaus gyvybinės veiklos funkcijas (tokias kaip asmens higiena, mityba, judumas / mobilumas, socialiniai santykiai ir aplinka). Kokybiškos asmeninio asistento paslaugos teikimas yra viena iš sąlygų žmonių su negalia savarankiškumui, lygiateisiškumui ir oriam gyvenimui užtikrinti.