TELŠIŲ SOCIALINIŲ PASLAUGŲ CENTRO GLOBOS CENTRUI – VIENERI METAI

Vaikui globa reikalinga, kai jis lieka be tėvų priežiūros arba tėvai neužtikrina jam tinkamos priežiūros. Toks tėvų laikinas ar ilgalaikis nesugebėjimas prižiūrėti savo vaikų gali atsirasti dėl įvairių priežasčių. Šios priežastys gali priklausyti arba nepriklausyti nuo tėvų valios. Nuo tėvų valios nepriklausančios priežastys – tai liga, dėl kurios tėvai negali rūpintis vaiku, abiejų tėvų arba vienintelio iš tėvų dingimas ir pan. Tačiau priežastys, dėl kurių vaikui gali būti reikalinga globa, gali ir priklausyti nuo tėvų valios bei atsirasti dėl tėvų kaltės, pavyzdžiui, tėvai arba vienintelis iš tėvų padaro nusikaltimą ir dėl to atlieka bausmę, tėvai nesirūpina vaiku, neužtikrina jo poreikių patenkinimo, smurtauja, netinkamai auklėja ir pan.
Globa šeimoje iš visų globos formų yra svarbiausia ir palankiausia vaiko asmenybės vystymuisi. Jokioje kitoje globos formoje be tėvų globos likę vaikai neturi galimybės pažinti naują šeimą, išgyventi pasitikėjimu grįstus ryšius su suaugusiu žmogumi.
Telšių rajone pagrindinis įvairiopos pagalbos budintiems globotojams, globėjams teikėjas ir koordinatorius yra Telšių socialinių paslaugų centro Globos centras, savo veiklą pradėjęs nuo 2018 m. liepos 1 d. Būtent Globos centras organizuoja reikalingą konsultacinę, psichosocialinę, teisinę ir kitą pagalbą siekiant tinkamo vaiko ugdymo ir auklėjimo šeimai artimoje aplinkoje. Jis teikia pagalbą budintiems globotojams, globėjams tiek prieš vaiko apgyvendinimą, tiek priežiūros ar globos (rūpybos) metu. Globos centro teikiama ir organizuojama pagalba – budinčių globotojų, globėjų atrankos, informavimo, konsultavimo ir mokymo, tarpininkavimo, atstovavimo paslaugos, psichosocialinė pagalba, intensyvi pagalba, laikino atokvėpio paslaugos, vykdomos veiklos kokybės vertinimas, teisinė, sociokultūrinė ir kita pagalba.
Globos centro komandą sudaro šeši darbuotojai: globos koordinatoriai (Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atestuoti asmenys), socialiniai darbuotojai, psichologas. Jie organizuoja kitų specialistų pagalbą, atsižvelgdami į atsirandančius vaiko poreikius (pvz.: logopedų, specialiųjų pedagogų, teisininkų, psichoterapeutų paslaugas, vaiko neformaliojo ugdymo ar užimtumo paslaugas), kartu su budinčiu globotoju užtikrina švietimo pagalbos, sveikatos priežiūros ar kitų paslaugų teikimą budinčio globotojo prižiūrimiems vaikams.
Globos centro darbuotojai, bendradarbiaudami su kitomis švietimo, sveikatos priežiūros įstaigomis, seniūnijomis, kaimo bendruomenėmis, sudaro sąlygas vaikams palaikyti ryšį su broliais, seserimis, biologiniais tėvais, derindami teikiamas paslaugas ir pagalbą biologinei vaiko šeimai su socialiniais darbuotojais, teikiančias paslaugas šeimai.
Globos centras organizuoja profesinės kompetencijos tobulinimą ir supervizijas budintiems globotojams / globėjams.
Kiekvieną mėnesį budintiems globotojams organizuojamos savitarpio pagalbos grupės, kurių metu jie pasidalija patirtimi, kaip sprendė panašius sunkumus, išsako abejones, nuogąstavimus, aptaria vaikų auklėjimo ir drausminimo būdus, nagrinėja savo ir vaikų jausmus. Žinios perduodamos aktyviu būdu, įtraukiant budinčius globotojus į diskusijas, nagrinėjant įvairias situacijas, aptariant atvejus.
Daug įvairių žmonių tampa globėjais. Nėra paprasta įvertinti asmens ar šeimos tinkamumą globoti vaikus. Būsimi globėjai (rūpintojai) turi ne tik gauti teigiamą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritorinio skyriaus pirminį įvertinimą, bet ir lankyti globėjams (rūpintojams) skirtus mokymus pagal GIMK programą.
Pagal GIMK programą šias paslaugas turi teikti ne mažiau kaip du atestuoti asmenys, turintys Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos išduotą atestacijos pažymėjimą. Programoje numatytos tokios mokymo(si) formos: grupiniai užsiėmimai, individualus bendravimas, individualios konsultacijos. GIMK programą sudaro trys etapai: pagrindiniai mokymai, specializuoti mokymai ir tęstiniai mokymai. Visuose etapuose siekiama to paties tikslo – skatinti dalyvius priimti sprendimus, suteikiant žinių, emocinę paramą, tačiau juose taikomi skirtingi metodai, kiekvienas etapas turi skirtingas aplinkybes. Globotojams pradėjus globoti vaiką šeimoje ir toliau yra teikiama pagalba ir parama, vyksta tęstiniai mokymai. Šių mokymų metu dalyviai gali keistis patirtimi, analizuoti vaikų elgesio priežastis ir pasekmes ir numatyti savo elgesio, savijautos modelius. Tęstiniais mokymais asmenys skatinami nuolat tobulėti, mokytis ir dalytis bendra patirtimi, siekiant kuo kokybiškiau tenkinti prižiūrimų, globojamų (rūpinamų) vaikų poreikius.
GIMK programa siekiama padėti asmenims įveikti sunkumus ir palaikyti juos. Svarbus šios programos dėsnis – viską pradėti nuo savęs. Asmenys per mokymus gali atvirai kalbėti apie tai, ką jie jaučia vienų ar kitų praktinių užduočių metu, atsakyti sau į daugelį klausimų, įvertinti, ar jie gali tapti globėjais (rūpintojais), budinčiais globotojais ar įvaikintojais ir ar turi tam reikalingų žinių bei gebėjimų.
Pasirengimo tapti globėjais proceso metu specialistams svarbu išsiaiškinti būsimų globėjų motyvaciją. Pradžioje daugelis iš būsimų globėjų tvirtina, kad myli vaikus, nori jiems padėti. Po vėlesnių pokalbių išaiškėja gilesni motyvai, paskatinę į savo namus priimti vaikus, netekusius tėvų globos. Dažniausiai noras globoti susideda iš daugelio motyvų. Vieni iš jų gali būti daugiau ar mažiau savanaudiški, o kiti – altruistiški. Ne visada būsimųjų globėjų motyvai yra tinkami. Dalis norinčiųjų globoti realiai neįsivaizduoja, kas jų laukia atėjus į namus vaikui iš kitos šeimos. Kai kurie mano, kad jiems nereikia papildomų specialių žinių ir užtenka tik svarbiausios sąlygos – mylėti vaiką. Kiti tikisi greito rezultato, mano, kad vaikas pasikeis pagyvenęs pas juos vieną mėnesį. Dalis užauginusių savo vaikus pasitikinčiai galvoja, kad jie nieko naujo nesužinos mokymuose, nes patys turi pakankamai patirties. Po mokymų daugelis dalyvių teigia, kad mokymai labai reikalingi, nes padeda ne tik pažinti savo stipriąsias ir silpnąsias puses, bet ir suprasti į šeimą ateinančio vaiko poreikius. Mokymų pabaigoje parengiama išvada apie tinkamumą tapti vaiko globėju.
Šiuo metu Globos centras paslaugas teikia 80 globėjų / budinčių globotojų šeimų ir 122 vaikams, likusiems be tėvų globos.
Globos centre vykdomi įvairūs projektai.
Nuo 2018-ųjų rugsėjo vykdomas Europos socialinio fondo projektas „Tvaraus perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų sistemos sąlygų sukūrimas Lietuvoje“.
Nuo 2019 m. sausio 1 d. Globos centre įgyvendinamas Europos socialinio fondo projektas „Vaikų gerovės ir saugumo didinimas, paslaugų šeimai, globėjams (rūpintojams) kokybės didinimas bei prieinamumo plėtra“. Jį administruoja direktorės pavaduotoja socialinei veiklai Donata Zakienė.
Nuo 2019 m. birželio 1 d. įgyvendinamas „Erasmus+“ KA1 projektas „Suaugusiųjų švietėjų bendrųjų gebėjimų tobulinimas remiantis Vokietijos patirtimi“.
Nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. bus pradėtos projekto „Paauglystės iššūkiai – misija įmanoma!“, kurį finansuoja Telšių rajono savivaldybė, veiklos.
Globos centre organizuojami ne tik mokymai, bet ir įvairūs renginiai globėjams ir jų globojamiems vaikams. Labai svarbu, kad globėjai tarpusavyje bendrautų, dalytųsi savo džiaugsmais ir problemomis ir sulauktų visuomenės, kitų globėjų paramos ir palaikymo. Užauginę vaiką iki pilnametystės, globėjai patiria ne vieną laimės ir džiaugsmo akimirką. Fizinis išsiskyrimas dar nereiškia, jog su vaiku išsiskiriama ir emociškai. Emocinis ryšys, kurį globėjai sukuria su vaiku, gali trukti visą gyvenimą. Vaikas iš globėjų šeimos išeina į savarankišką gyvenimą turėdamas pozityvios patirties, kurią gali perkelti į kitus santykius, kuriuos kurs jau gyvendamas savarankiškai. Sėkmingai susiklostęs vaiko gyvenimas – geriausias to įrodymas.
Jei galvojate apie galimybę globoti, kviečiame prisijungti prie globėjų bendruomenės ir padėti vaikams užaugti. Kreipkitės į Telšių socialinių paslaugų centro Globos centrą adresu: Džiugo g. 6, Telšiai (4 aukštas, 410 kabinetas). El. p.: globoscentras@telsiuspc.lt, tel. 8 606 97662.

„Telšių žinios” inf.