NORIU, KAD MANO VAIKAS PATS IŠSIVIRTŲ ARBATOS
Šalyje vykstanti globos namų pertvarka jau skinasi kelią. Žmonės pamažu pradeda suprasti, kad neįgalieji yra visavertė visuomenės dalis. Kas gali būti garantuotas, kad jam pačiam niekada neprireiks grupinio gyvenimo namų (GGN)? Tokie namai pernai atidaryti Šilutėje daro gerą įspūdį, o juos įsigiję Macikų socialinės globos namai jau planuoja tokiems namams statyti dar ir vieno aukšto pastatą.
„Neteisinga, kad tėvai augina savo vaikus iki senatvės jau neturėdami jėgų. Noriu, kad mano vaikas pats galėtų sau išsivirti arbatos ir ją gerti kada nori, o ne kada paduoda. Tikiuosi, kad jis galės gyventi grupinio gyvenimo namuose, o ne institucijoje”, – sako Lina Gulbinė, Neįgaliųjų reikalų departamento programų stebėsenos ir kontrolės skyriaus patarėja, neįgaliųjų, turinčių proto ir (ar) psichikos negalią, ir jų šeimų ekspertė.
Pasiteiravus, kodėl Lietuvoje pradėta globos namų pertvarka, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) atstovai atsako taip: „Dabartiniai duomenys rodo, jog didelės globos institucijos negali užtikrinti į asmenį orientuotų paslaugų ir tinkamos paramos, kurios reikia siekiant visapusės įtraukties. Lietuvoje globos institucijos suklestėjusios sovietmečiu. Žmonės, turintys negalią, buvo izoliuojami atokiose didelėse stacionariose globos įstaigose, taip pagrindžiant jų negebėjimą dirbti ir sudarant sveikos visuomenės įvaizdį. Tačiau fizinė atskirtis nuo bendruomenių ir šeimų smarkiai apriboja institucijose gyvenančių asmenų gebėjimą ir pasirengimą visapusiškai dalyvauti savo bendruomenės ir platesnės visuomenės gyvenime”.
GGN – pradėtos globos namų pertvarkos dalis. Jų principas – atskiruose pastatuose ar butuose apgyvendinama ne daugiau kaip 10 žmonių. Tokie namai neturi būti už miesto ar rajono pakraštyje, o priešingai. Gyvendami juose neįgalieji turi turėti geresnes sąlygas integruotis į visuomenę: mokomi ugdytis socialinius įgūdžius, naudotis bendruomenės turimų įstaigų paslaugomis, t. y. gyventi visavertį gyvenimą. Būdamas tokiuose namuose žmogus įgyja pasitikėjimą savimi. Neįgalieji turi turėti lygias galimybes gyventi bendruomenėje.
„Jaučiasi esą miestiečiai”
Pernai gegužę Šilutėje nupirktame name buvo atidaryti GGN. SADM skyrė 130 tūkst. eurų paramą iš Europos Sąjungos (ES) fondų, Šilutės rajone esančių Macikų socialinės globos namai pridėjo 15 tūkst. eurų. Tame name po vieną ar du atskiruose kambariuose apsigyveno dešimt minėtuose globos namuose gyvenusių asmenų, turinčių psichikos negalią. Juos prižiūri viena socialinė darbuotoja ir penkios jos padėjėjos, pakaitomis budinčios visą parą. Macikų globos namai vieni didžiausių Lietuvoje, turintys 386 gyventojus ir 212 darbuotojų.
„Manau, išrinkome tinkamą namą. Žiūrėjome, kad prie jo nebūtų mums nereikalingų didžiulių ūkinių pastatų. Jo gyventojai apsiprato, labai puikiai tvarkosi, jaučiasi kaip savo namuose: patys verdasi valgį, skalbiasi, eina į polikliniką, į kirpyklą, į įvairius renginius. Vasarą su autobusu vyko į Klaipėdą, važiavo ir traukiniu, ir laivu plaukė. Jie gyvena taip, kaip ir mes visi, tik neina į darbą. Ir jie, ir darbuotojai jaučiasi gerai – yra laisvi. Manau, sumanymas steigti grupinius gyvenimo namus yra labai vykęs”, – sakė Macikų socialinės globos namų direktorė Jovita Andrijauskienė.
Pasak jos, globos namai kasmet mažina gyventojų skaičių gerindami jiems gyvenimo sąlygas. Dabar ketinama statyti vieno aukšto namą. „Kada statysime, negaliu pasakyti, gal kitais metais. Esame pateikę paraišką, o ar gausime finansavimą, – nežinau. Namas dar nepradėtas projektuoti, bet tai daryti planuojame”, – sakė ji.
„Pagrindinis grupinio gyvenimo namų privalumas – gyventojai tapo savarankiškesni, labiau pasitiki savimi, drąsesni. Žinoma, prie to turėjome priprasti visi, nes tai buvo naujas dalykas, kuris iš pradžių šiek tiek gąsdino. Kai kraustėmės, patyrėme stresą, bet, manau, mes susitvarkėme su ta užduotimi. Esame pasiskirstę po du žmones: vieni gamina pusryčius, kiti – pietus. Dabar gyventojai sako, kad yra miestiečiai, o ne kaimiečiai ir jaučiasi esą išskirtiniai”, – pasakojo socialinė darbuotoja Renata Benediktavičė.
SADM informacija
Institucinė globos namų pertvarka Lietuvoje pradėta 2014 m. Ji skirta pereiti nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų žmonėms, turintiems proto ar psichikos negalią, ir tėvų globos netekusiems vaikams. Šiuo metu Lietuvoje veikia 30 socialinės globos namų, kurie yra pavaldūs SADM, skirtų vaikams ir suaugusiesiems, turintiems negalią. Šie socialinės globos namai 2016-2019 metais įsteigė 26 grupinio gyvenimo namus, kuriuose apsigyveno 200 asmenų, turinčių negalią, iš jų 30 vaikų ir 170 suaugusių asmenų. Be tų 26 GGN, šalyje įsteigti dar aštuoni GGN. Jų steigėjai ir finansuotojai – savivaldybės ir nevyriausybinės organizacijos.
Šiuo metu jau parengti Tauragės, Telšių ir Marijampolės regionų investiciniai projektai, rengiami Vilniaus, Kauno ir Šiaulių regionams. Šis pertvarkos etapas (ES struktūrinių fondų finansavimo 2014-2020 m. laikotarpis) bus baigtas 2023 m.
Kitu ES struktūrinių fondų finansavimo laikotarpiu (2021 – 2027 m.) Pertvarka bus įgyvendinama kituose šalies regionuose.
Iš viso institucinės globos pertvarkos projekto investicijoms į infrastruktūrą yra numatyta skirti 38,5 milijono eurų (iš jų 32,7 milijono eurų – ES lėšos ir 5,8 milijono eurų – valstybės biudžeto lėšos).
„Vakarų ekspresas” inf.